aA
Europos Komisijos paskelbtoje ES miškų strategijoje iki 2030 m. siūloma ypač griežtai saugoti senus miškus, akcentuojamas tvarus miškų valdymas ir numatoma papildomai pasodinti 3 milijardus medžių. Pabrėžiamas ir miškų vaidmuo įgyvendinant ES klimato kaitos tikslus, teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai.
Miškai
Miškai
© Aplinkos ministerijos nuotr.

Pagrindinis strategijos tikslas – miškuose tvarkytis taip, kad jie kuo geriau atliktų aplinkosauginę funkciją, tai yra reikšmingai prisidėtų prie geresnės biologinės įvairovės apsaugos, kartu formuotų atsparias miško ekosistemas, kaip pagrindą klimato kaitos švelninimui – saugotų medžiuose, miško paklotėje ir dirvožemyje kaupiamą CO2.

Taip pat strategijoje išdėstytas ir konkretus planas, kaip pasiekti Žaliajame kurse ir ES Biologinės įvairovės strategijoje numatytą tikslą – per ateinantį dešimtmetį ES papildomai pasodinti 3 milijardus medžių.

Vienas ambicingiausių strategijoje numatomų siekių yra pirmykščių, žmogaus veiklos nepaliestų, ir senųjų miškų, kurie preliminariai sudaro apie 3 proc. visų ES miškų, apsauga. Nors kol kas tikslaus tokių miškų apibrėžimo nėra, numatoma, kad Lietuvoje jiems tikrai bus priskirti visi rezervatiniai miškai, kurių yra apie 1,2 proc. visų miškų, o dėl vadinamųjų sengirių sampratos ir apsaugos statuso dar reikės susitarti.

Kadangi ES miškų strategijos tikslai yra ypač svarbūs ir turės didelį poveikį kiekvienos valstybės ir Europos miškų politikai, Europos šalys, tokios kaip Vokietija, Suomija, Austrija, o kartu ir Lietuva, pasigedo labiau subalansuoto požiūrio į miškus ir didesnio įtraukimo į strategijos rengimo procesą.

„ES miškų strategija – teisiškai neįpareigojantis dokumentas, šios srities reglamentavimas yra kiekvienos ES valstybės narės kompetencija, tačiau ji sukėlė dalies šalių nepasitenkinimą dėl nepakankamo jų įtraukimo į rengimo procesą, nuomonės nepaisymo, per didelio dėmesio aplinkosauginiams ir per mažo socioekonominiams tvaraus miškų valdymo aspektams, kai kurių siūlomų iniciatyvų. Kritiką išsakė ir miško savininkus vienijančių organizacijų atstovai“, – teigia Aplinkos ministerijos Miškų politikos grupės vadovas Nerijus Kupstaitis.

Pasak jo, naujoji ES miškų strategija ir joje numatyti tikslai ypač svarbūs ir turės didelį poveikį šiuo metu Lietuvoje vykstantiems su miškų politika susijusiems procesams – Nacionaliniam susitarimui dėl miškų, po jo planuojamam parengti ir priimti nacionalinio lygmens strateginiam miškų politikos dokumentui, kuris numatys Lietuvos miškų politikos įgyvendinimo priemones artimuoju laikotarpiu iki 2030 m.

Strategijoje numatoma atkurti nualintus miškus ir užtikrinti tvarų, palankų klimatui ir biologinei įvairovei jų valdymą, kad būtų išsaugotos gyvybiškai svarbios ekosistemų paslaugos, pabrėžiamas poreikis naudoti miškų biomasę neperžengiant tvarumo ribų.

Taip pat raginama efektyviai naudoti medieną laikantis kaskadinio principo (visų pirma iš jos gaminti aukštesnės pridėtinės vertės, ilgalaikius produktus). Tai atitinka Lietuvos Vyriausybės siekį skatinti kuo daugiau medienos produktų naudoti statybose, šiuo metu peržiūrimi ir koreguojami teisės aktai, sudarant tam palankesnes sąlygas.

Numatytų tikslų pasiekti neįmanoma be miško savininkų ir valdytojų indėlio. Siekiant sukurti alternatyvius pajamų šaltinius vietoje šiuo metu gaunamų parduodant medieną, siūloma plėtoti ekosistemines paslaugas ir išmokų schemas, pagal kurias miško savininkai galėtų gauti pajamas už CO2 kaupimą medienoje, artimą gamtai miškininkavimą. Be to, siūloma plačiau naudoti ES Bendrosios žemės ūkio politikos įgyvendinimui skiriamas lėšas miškų srityje teikiant paramą miškų savininkams ir valdytojams.

Dokumente išdėstyti siūlymai dėl bioekonomikos vystymo, medienos naudojimo energetikos sektoriuje, numatoma patvirtinti su kai kuriomis miškų ūkio veiklomis susijusias gaires, sukurti integruotą miškų stebėsenos sistemą visoje ES ir įpareigoti valstybes nares rengti Strateginius planus miškams, skatinti inovacijas ir kt.

Naujoji ES miškų strategija parengta kaip Žaliojo kurso dalis ir glaudžiai siejasi su ES Biologinės įvairovės strategijos iki 2030 m. tikslais, todėl aplinkosauginiams miškų aspektams skiriamas ypač didelis dėmesys. Sykiu ji prisideda prie Europos Komisijos priemonių paketo „Pasiruošimas 55“, kuriuo siekiama iki 2030 m. sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bent 55 proc. ir iki 2050 m. ES paversti klimatui neutralia.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Skaitytojo klausimas: kokią žuvį radau tvenkinyje? (15)

Skaitytojas kreipėsi į Gryną klausdamas, kokią žuvį jis rado savo tvenkinyje. Atsako Lietuvos...

Kėdainių rajone išgelbėtas sužeistas gandras: į laisvę nebegrįš (1)

Vėlų trečiadienio vakarą bei naktį į ketvirtadienį, Kėdainių rajone vyko gandro gelbėjimo...

Skaitytojo klausimas: kaip vadinamas šis vabzdys? (12)

Grynas skaitytojas kreipėsi prašydamas padėti nustatyti, kokį vabzdį jam pavyko rasti....

Jonavos rajono miškuose pastebėta meška: atėjo patikrinti žvėrių jaukyklos (23)

Jonavos rajone antradienio naktį medžiotojo kamera užfiksavo į žvėrių jaukyklą atėjusią...

Palangos paplūdimys juoduoja nuo vabzdžių: knibždėte knibžda ir jūroje (48)

Nuo karščių jūroje norintiems atsivėsinti poilsiautojams tenka spręsti dilemą: bristi į...

Top naujienos

Istoriniame Latvijos mieste atrado kardinaliai pasikeitusį kvartalą: vakarais čia plūsta jaunimas, o būsto kainos jau kaip Rygoje (12)

Kuržemės centre, Latvijoje , yra vieta, kurią istorijos, gamtos ir gastronomijos mėgėjai vertina...

Vytautė Merkytė | D+

Apokalipsė, kuri neatėjo: įtikėję, kad ateities nėra, sektos nariai atsisakė dirbti ir naujas aukas verbavo per seksą

Michaelo Youngo vaikystė buvo neįprasta: berniukas uoliausiai iš savo brolių ir seserų apsiėmė...

Pažintis su keturiais nelegalais Dieveniškėse: niekur neskubėdami paprašė išvirti kavos (421)

Lietuvos pasienyje, Šalčininkų rajono Dieveniškių kaimelyje, kur būriai žmonių protestuoja...

Atostogos gali būti kitokios, nei tikitės: Kroatija ir Juodkalnija dėl koronaviruso ribos pramogas (19)

Lietuvių pamėgtos atostogų šalys Adrijos jūros pakrantėje – Kroatija ir Juodkalnija...

Gyventojai tūžta ant būsto administratoriaus: po brangaus remonto laiptai atrodo kaip po karo, bet pavojaus niekas netvarko (76)

Vilniuje, Karoliniškėse, esančio daugiabučio gyventojų kantrybė trūko – laiptų remontą...

11 metrų baudinių seriją pralaimėjusi „Sūduva“ baigė savo žygį Europoje „Kauno Žalgiris“ finišavo beviltiškai, krito ir „Panevėžys“ (67)

Lietuvos futbolo klubams ketvirtadienio vakaras buvo kaip niekad įtemptas – net trys A lygos...

„Socialdarbiečiai“ keičia pavadinimą – tampa Lietuvos regionų partija (90)

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų darbo partija ketvirtadienį Kernavėje vykusiame neeliniame...

Tankiau lankysis lietus

Orų pobūdis Lietuvoje keičiasi. Virš Šiaurės Europos išplitus žemo atmosferos slėgio laukui...

Penktadienį Tokijuje – pirmojo lietuvių medalio laukimas, Gudžiaus metimai ir motyvuoti plaukikai kas, kur, kada (11)

Penktadienį, liepos 30-ąją, Tokijo olimpinėse žaidynėse varžysis 10 Lietuvos sportininkų –...

Agnė Keizikienė | D+

Vis dažniau poros atostogauja atskirai: psichologė išdėstė, kam tai gali būti naudinga, o kam – pirmas žingsnis skyrybų link

Sutikite, jei vieni atostogaudami kartu su antrąja puse džiaugiasi nuolatiniu laiku kartu, kitus tai...