Iš vandens gniaužtų buvo išvaduota ir vieno automobilio vairuota, kai į jos mašinos saloną ėmė veržtis vanduo, o variklis užgeso.
Moteris užstrigo užlietame Rusnės salos kelyje Uostadvaris-Rusnė, kurio viena atkarpa ketvirtajame kilometre atsidūrė po vandeniu, išsiliejus Nemunui. Šis kelias yra užtvindomas labai retai, ir moteris, netikėtai radusi potvynio sukeltą kliūtį, rizikavo įveikti vandens gylį, bet įstrigo. Nes vanduo labai smarkiai kilo.
Ketvirtadienio rytą pusę devynių ant kelio Šilutė-Rusnė buvo 23 cm vandens gylis,o po penkių valandų – jau 70 cm. Viršijus 80 cm, automobiliniai ir traktoriniai tralai su užduotimis susidoros sunkiai.
Vietiniai gyventojai baiminasi paties liūdniausio scenarijaus – pranašaujamo šalčio bangos.
Jei ledų sangrūda dar nebūtų išstumta į Kuršių marias, potvynis dar neatslūgęs, o šaltis sustingdytų keliasdešimt tūkstančių hektarų užlietą teritoriją į ledo laukus, tada susisiekimas žmonėms taptų dar sunkesnis, nei išvažiuoti ar plaukti valtimi per vandenį.
Tada rizika įlūžti ir pėstiems, ir važiuotiems padidėtų, taip, beje, praėjusį dešimtmetį ne kartą jau yra buvę.
Vilčių, kad blogiausio scenarijaus gamtos stichija neparengė, teikia prie Uostadvario jau pastebėti maži ledų sangrūdų judėjimo ženklai. „Į priekį, link Kuršių marių, sankamša dar nejuda, bet jos aukštis jau ima mažėti, ledo lyčių grūstys pakrito žemyn,“- sakė hidrologinius matavimus neseniai atlikusi N. Gintalienė.
Tai reiškia, kad upės vandens srovė ledų sankamšos, kuri tęsiasi kelių paskutinių kilometrų atkarpa, apatinę dalį jau pamažu stumia pasroviui, ir viršutinis lyčių sluoksnis pakrito žemyn. Taip sankamša plonėja, tampa lengviau vandens masei, atplaukiančiai iš aukščiau, įveikiama.
Šį judesį jau pajuto ir Šyšos kaimo gyventojai – jų sodybų teritorijose vanduo nustojo kilti. O tai – pats laukiamiausias ženklas, reiškiantis, kad katastrofinių padarinių bus išvengta.
