Jeigu paklaustumėme mažai apie jūrą žinantį žmogų, ar Palangos paplūdimyje galima pamatyti ryklį, jis tik gūžtels pečiais arba pasakys, kad tikrai ne. Išties, istorinių faktų apie Lietuvos priekrantėje pastebėtą ar sugautą kokią nors ryklių rūšį nėra. Nėra ryklių ir Lietuvos jūrinės ichtiofaunos sąraše. Tačiau užtikrinti, kad kokios nors rūšies ryklys, nebūtinai didelis ir pavojingas žmogui, niekada neatplauks prie mūsų krantų, negalima.
Juk prieš gerą dešimtmetį visus gerokai nustebino ir suintrigavo dvimetrinės durklažuvės sugavimas jūroje ties Smiltyne. O durklažuvė – tikrai ne Baltijos gyventoja. Tai - grynai okeaninė žuvis, plačiai paplitusi pasauliniame vandenyne.
Be abejo, didžioji dauguma iš daugiau nei 400 pasaulio jūrose gyvenančių ryklių rūšių įsikūrę tropiniuose vandenyse. Rykliams labai nepatinka žemo druskingumo vanduo, kaip kad Baltijos jūroje, todėl jie tokių vietų vengia. Tačiau net 43 rūšių rykliai ir rajos sumažėjusį druskingumą gali pakęsti ilgesnį laiką. Kai kurie plėšrūs rykliai, tarp jų ir iki 3,5 m ilgio ir 300 kg išaugantis bei žmogui potencialiai pavojingas bukasnukis ryklys gali ilgą laiką gyventi gėluose vandenyse ir upėmis pakilti aukštyn šimtus ar net tūkstančius kilometrų. Laimė, tai tropinės rūšys, tad šaltesnio vandens vengia.
Keletas ryklių rūšių gėluose vandenyse gyvena nuolat. Yra ryklių, kurie įsikūrę arktinėse jūrose, kur vandens temperatūra niekada neįšyla aukščiau +5C. Rykliai taip pat nemėgsta užteršto vandens. Iš to aiškėja, kad tikimybė kada nors sutikti ryklį prie mūsų krantų yra išties nedidelė.
Visai kita situacija yra vakarinėje Baltijos dalyje, ypač Kategato bei Skagerako sąsiauriuose. Šiose vietose vandens druskingumas mažai skiriasi nuo Šiaurės jūros, todėl čia nuolat gyvena arba atsitiktinai užklysta net iki 30 ryklių ir rajų rūšių, tarp kurių, be abejo, didžiausias ir įspūdingiausias yra milžinryklis, užaugantis iki 9 m ilgio ir 4 tonų svorio. Šis ryklys nėra plėšrus – minta smulkiais planktoniniais vėžiagyviais filtruodamas vandenį.
Iš didelių ryklių rūšių šiame Baltijos rajone po kartą buvo patebėtas kūjaryklis bei ilgapelekis pilkasis ryklys.
Kartkartėmis pasitaiko paprastoji jūrų lapė. Ši pelaginių ryklių rūšis turi neproporcingai ilgą uodegos peleką. Ne kartą čia pastebėta ir giliavandenė ryklių rūšis, užauganti iki 3 m ilgio – paprastasis krokodilinis dygliaryklis. O plačiai žinomas stambus pelaginis melsvasis ryklys nuolat gyvena ne tik Skagerako, Kategato bei Danijos sąsiauriuose, bet ir vakarinėje Baltijos dalyje. Į žvejų tinklus kasmet jų pakliūva po keletą tonų. Ši rūšis potencialiai pavojinga ir žmogui.
Istoriniai duomenys rodo, kad Baltijoje nereti atlantiniai silkiarykliai gali nuplaukti ne tik iki centrinės ar pietinės šios jūros dalies, bet pasiekti ir Alandų salas. Silkiarykliai užauga iki pusketvirto metro ilgio ir 230 kg svorio. Europos rinkose šios rūšies ryklių mėsa yra gana populiari.
Kai kurios Baltijoje nuolat gyvenančios ryklių rūšys, kaip paprastasis dygliaryklis, žvejų yra gaudomi pramoniniu būdu. Dar prieš porą dešimtmečių sąsiauriuose ir vakarinėje Baltijos dalyje buvo sugaunama iki 40 t dygliaryklių. Dabar sugavimai šiame regione labai stipriai sumažėjo ir tesiekia apie 1000 kg.
Vokietijoje iš šių nedidelių rykliukų pilvinių pelekų verdamos sriubos. Dygliarykliai buvo sugauti net ties Alandų salynu bei Riugeno sala Vokietijos rytuose. Taip pat Danijos sąsiauriuose nemažai yra sugaunama ir vietinių mažadėmių katryklių, kurie kaip ir dygliarykliai paprastai neviršija 1 m ilgio.
Artimos ryklių giminaitės - rajos bei joms giminingos kitos kremzlinių žuvų šeimos taip pat plačiai paplitę pasauliniame vandenyne ar net gėluose vandenyse. Jų pasaulyje priskaičiuojama dar apie pusšešto šimto rūšių. Skagerako gelmėse gyvena groteskiškos išvaizdos europinė chimera, dažniausiai įsikurianti gelmėje žemiau 300 m gylio.
Vakarinėje Baltijos dalyje pastoviai gyvena ar pasitaiko virš dešimties įvairių rajų rūšių. Didžiausia iš jų yra baltasnukė raja, kartais užauganti iki nei 2,5 m.
Dauguma Baltijos jūroje nuolat gyvenančių ar joje pasitaikančių ryklių bei rajų rūšių yra įtrauktos į įvairių apsaugos konvencijų sąrašus kaip globaliai nykstančios.
GRYNAS.lt primena, kad spalio 15 - 23 dienomis minima Europos ryklių savaitė.
Moksleiviai, norintys sužinoti visą tiesą apie ryklius, jų gyvenimo būdą, paplitimą, kviečiami spalio 17-23 dienomis dalyvauti Lietuvos jūrų muziejuje rengiamuose specializuotuose edukaciniuose užsiėmimuose. Užsiėmimai rengiami organizuotoms grupėms arba klasėms, būtina registruotis iš anksto.
Apie ryklius šią savaitę pasakos ir muziejaus ekspozicijoje rodomas dokumentinis filmas.
