„Gal čia koks blogas ženklas?“

I.Misevičienė sakė dar nieka­da nemačiusi rupūžės su tokiu ryškiai juodu, kryžių primenan­čiu ženklu viršugalvyje: „Jis gal nelabai matyti nuotraukoje, nes rupūžę fotografavau tupinčią van­denyje.“

Taip paženklinto šio šalta­kraujo gyvūno nebuvo regėję ir moters artimieji, draugai, pažįstami. Pasak I.Misevičienės, rupūžę su tokiu pat ženklu kluone ant grindų vėliau matė tėviškėje gyvenanti jos sesuo Birutė. Pagalvojo, gal visa taip dėmėtų rupūžių šeimyna apsigyveno kaimo sodyboje.

„Su daug kuo ėmėm svarstyti, gal čia koks blogas ženklas? Gal kas blogo namie atsi­tiks, neduok Dieve, kas netikėtai mirs. Gal čia Dievo mums siųstas ženklas?“ – svarstė alytiškė.

Ji su artimaisiais ir pažįstamais pasitarė, kad į tokį reiškinį nereikėtų numoti ranka, ver­ta pasitarti su gamtos žinovais.

Žuvinto biosferos vadovas: „Nieko nėra antgamtiško“

I.Misevičienės padarytoje nuotraukoje išskirtinį rupūžės dėmėtumą pastebėjo ir Žuvinto biosferos rezervato direktorius Arūnas Pranaitis: „Tikrai įdomus dėmėtumas rupūžės vir­šugalvyje. Tačiau nieko nėra antgamtiško, paprasčiausiai susidarę ryškesni pigmentai.“

Direktoriaus teigimu, čia yra paprastoji pilkoji rupūžė, neįrašyta į šalies retųjų augalų ir gyvūnų Raudonąją knygą. Mat kitos dvi Lietuvoje gyvenančios rupūžių rūšys – nendrinė ir žalioji – yra šioje knygoje.

„Paprastai rupūžių patinėliai yra šviesesni, o patelės tamsesnės ir margesnės. Papras­tosios pilkosios rupūžės kaip ir kai kurie kiti varliavygiai, pavyzdžiui, pievinės varlės gali tu­rėti palyginti ryškių dėmių, nieko čia nuostabaus. Visos rupūžės yra globotinos, o juo la­biau su tokia įdomia dėme“, – tvirtino A.Pranaitis.