Tokia ydinga tvarka susirūpinęs Seimo Aplinkos apsaugos komitetas ketina kreiptis į STT, kad ši patikrintų, ar klubų nariai nedaro įtakos, kad valstybės turtu už simbolinę kainą naudotųsi privatūs asmenys.
Merkyje veisiasi upėtakiai, šlakiai, kitos vertingos žuvys. Šios upės 80 kilometrų atkarpa prieš kelerius metus išnuomota žūklės klubui „Merkys“, kuris už tai valstybei per metus sumoka maždaug šimtą litų.
Už tokią simbolinę kainą klubo nariai ne tik išgaudo didžiąją dalį žuvų kvotos, bet ir parduoda licencijas kitiems žvejams, praneša „Panorama“.
Palankią klubui sutartį 10-čiai metų sudarė buvę Vilniaus apskrities vadovai ir šio regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnai.
„Kiek valstybė nustatė, tiek ir sumokame. Dažnai tuo manipuliuojama, kad klubas ir nuomininkai moka mažai, bet paklauskit, kiek nuomininkai išleidžia įžuvinimui ir vandens telkinių apsaugai“, – „Panoramai“ sakė žūklės klubo „Merkys“ prezidentas Vladimiras Adelšinas.
Tačiau klubo prezidentas negalėjo patikslinti kiek pernai surinko už parduotas licencijas ir kiek išleido įžuvinimui. „Aš nežinau, ar galiu tokią informaciją suteikti. Surenkame, grubiai tariant, gal 10 tūkst. per metus“, – pridūrė jis.
Kodėl privatūs asmenys gali pelnytis iš valstybės turto susirūpino Seimo Aplinkos apsaugos komitetas. „Yra numatyti įpareigojimai, ką jie turi daryti pagal tipinę sutartį – tai įžuvinimas, apsauga, o kiek lėšų jie surenka ir panaudoja – nėra numatyta“, – aiškino Aplinkos ministerijos vyr. specialistas Giedrius Ladukas.
Neoficialiai kalbama, kad tokias išskirtines sąlygas „Merkio“ klubas gali turėti dėl įtakingų narių.
Esą spaudimą Seimo komiteto vadovui, kad nebūtų viešinama informacija apie „Merkio“ klubo veiklą darė jo narys premjero patarėjas Virgis Valentinavičius. „Panoramai“ komiteto pirmininkas kol kas to nei patvirtino, nei paneigė.
„Pono Šimėno tokia jautri oda, jeigu kvėpuoji į jo pusę, tai atrodo, kad spaudimas jam daromas. Čia yra eilinis išsigalvojimas. Aš žinau, kad Šimėnas bando keršyti klubui už tai, kad klubas kovoja prieš upių tvenkimą“, – teigia V. Valentinavičius.
„Susilaikysiu nuo komentaro, noriu, kad tai ištirtų specialiosios tarnybos, – apie galimus grasinimus teigė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vadovas Jonas Šimėnas. – Esam nusiteikę, kad būtų patikrinta, kas tuose klubuose žvejoja, ar jie nedaro įtakos, kad tie telkiniai būtų tokiu būdu išnuomojami“.
Žvejų draugijoms ir klubams Lietuvoje yra išnuomoti penki ichtiologiniai draustiniai. Pasak gamtosaugininkų, draustiniai įsteigti tam, kad žuvys būtų saugomos, joms sudaromos natūralios sąlygos veistis. Ir jokių įžuvinimo darbų, kuriais giriasi tas upes nuomojantys žvejai, nereikėtų,.
