Prieš daugiau kaip pusantro šimto metų žymaus poeto Antano Baranausko apdainuotas Anykščių šilelis daugumai iki šiol kelia itin gražios gamtos asociacijas. Kas nepamena vaizdingų šio poeto eilučių „miškan, būdavo, eini - tai net akį veria, vat teip linksmina dūšią, ažu širdies tveria, kad net, širdžiai apsalus, ne kartą dūmojai: Ar miške aš čia stoviu, ar danguj, ar rojuj?! “ Kiek to unikalaus grožio galima pamatyti šiandien ir koks šilelis bus ateityje, GRYNAS.lt kalbino Anykščių regioninio parko specialistus.
Šilelio unikalumas - ne tik gamtinis
Šventosios slėnis su atodangomis, salpinės pievos, Puntuko ir jo brolio akmenys milžinai, šaltinis „Karalienės slėnis“, Vetygalos atodanga, Peniankų pilkapynas – tai tik keli burtažodžiai, kuriuos mini Anykščių regioninio parko vyriausioji ekologė Rasa Rutkauskienė, pasakodama apie Anykščių šilelio draustinio gamtą.
„Draustinis ypatingas tuo, kad jis buvo pirmasis mūsų botanikų ištyrinėtas draustinis. Tai padaryta dar 1974 m. Jau tuo metu buvo rasta apie 23 Raudonosios knygos augalų rūšys. Kuomet parkas įsisteigė, tokie tyrimai yra kartojami, žiūrima, kaip viskas keičiasi. 2006 m. botaniniais tyrimais, kuriais mes šiuo metu ir remiamės, draustinyje fiksuojamos 769 aukštesniųjų augalų rūšių, daugiau nei 20 įrašytos į Lietuvos Raudonąją knygą”, - pasakojo R. Rutkauskienė.
Nors yra manančiųjų, kad poeto eilėse apdainuotas Anykščių šilelis vertingesnis ne gamtine, o kultūrine prasme, gamtos specialistė buvo linkusi tarp šių dviejų dalykų dėti lygybės ženklą.
Ekologės teigimu, šilelis nuo jį apdainavusio poeto A. Baranausko laikų, be abejo, keičiasi, jame vyksta natūralus gamtos procesai, tačiau nuo to jo vertė nemažėja.
„Pavyzdžiui, spygliuočiai miškai dabar sudaro apie 90 proc. draustinio teritorijos. Daugiausiai tai yra pušynai, bet aišku pasikeitimai vyksta... Kaip bus pasirinkta tvarkyti gamtą, labai tikimės, kad gamtotvarkos planas tą ir numatys. Tačiau, be abejo, pasikeitimai yra, nes vyksta natūralūs procesai gamtoje, kitaip ir būti negali“, - sakė Anykščių regioninio parko vyr. ekologė.
Visi kirtimai derinami
R. Rutkauskienė atkreipė dėmesį, kad nemaža dalis draustinio teritorijos miškų yra antros grupės miškai, kuriuose ne visi kirtimai yra galimi. Jei kažkokie kirtimai yra būtini, jie derinami vadovaujantis įsakymais.
„Kadangi draustinis yra „Natura 2000” teritorija, yra išskirtos tam tikros buveinės, dalį medžių reikia palikti. Pavyzdžiui, šilelyje turime ir saugomus medžius, prie Puntuko auga Šventieji ąžuolai, uoksinė pušis. Šie medžiai yra tvarkomi pagal tam tikrus reikalavimus. Sakyti, kad nieko negalima daryti, negalima, nes taip nėra, sanitariniai kirtimai yra galimi“, - aiškino ekologė.
Aplink Anykščių šilelį įsikūrusių sodybų, anot jos, nėra daug, jų skaičius nelabai ir keičiasi – tiek buvo, tiek ir yra. „Visi tvarkymai, rekonstrukcijos sodybose yra daromos pagal parko tvarkymo planą, jame yra numatyta, kokie dalykai yra galimi, kokie ne“.
Lankytojus vilios pažintiniu taku virš žemės
„Kai vykdėme lankytojų monitoringą, vieną dieną gegužės pabaigoje prie Puntuko buvo užfiksuoti 52 didžiuliai autobusai - įsivaizduokite, koks kiekis lankytojų praeina pro tą teritoriją“, - sakė K. Šerepka.
Nors šiemet pagal vykdytą projektą buvo sutvarkyta teritorija aplink Puntuką – atnaujinti takeliai, Puntuko akmenyje atnaujintas iškaltas lakūnų Dariaus ir Girėno testamentas, direktorius prasitarė, kad Anykščių šilelis galėtų būti dar patrauklesnė vieta lankytojams.
„Dabartinė situacija ne visai mus tenkina. Kadangi šilelyje yra antras pagal didumą ir labiausiai žinomas Lietuvoje Puntuko akmuo, lankytojai atvykę prie Puntuko akmens, jį apžiūri, apeina keletą kartų ir praktiškai jų pažintis su Anykščių šileliu ir baigiasi, į mišką retai kuris užsuka. Todėl mes radome galimybę šilelį pažinti iš medžių lajų aukščio“, - pasakojo K. Šerepka.
Anykščių šilelyje planuojama nutiesti medžių lajų taką, šį projektą finansuos Europos Sąjungos (ES) fondai. Jau pasirašyta sutartis su projektuotojais, rengiamas techninis projektas, specialieji teritorijų planavimo dokumentai. Projektas turėtų atsirasti iki kitų metų gegužės, o pats takas dienos šviesą galėtų išvysti iki 2014 m. pabaigos. Preliminariai tako ilgis bus apie 310-320 metrų, o aukštis prasidės nuo kalvos viršūnės, aukščiausia vieta virš daubos praeis 25 metrus virš žemės.
Šio tako idėja, anot K. Šerepkos, atkeliavo iš Vakarų Europos valstybių. Vieną tokį taką pašnekovas minėjo pats matęs Vokietijoje. K. Šerepka skaičiavo, kad iš viso tokių takų vokiečiai turi apie 7, austrai – 4.
„Norime Anykščių šilelį parodyti kitu aspektu, kitu kampu. Kiek man teko domėtis, Rytų Europoje nieko panašaus nėra“, - tikino Anykščių regioninio parko direktorius.
Žala gamtai bus minimali
K. Šerepka ramino, kad baimintis žalos gamtai tikrai nėra pagrindo – medžių kirtimas bus minimalus ir tikrai nebus kertami didelės vertės medžiai: „Reikia suprasti, kad kažkiek medžių reikės iškirsti, bet kadangi mes rengiame medžių lajų taką, vienas pagrindinių uždavinių – žmones supažindinti su tuo, kas auga Anykščių šilelyje. Jeigu medžius iškirsime, nebus ko parodyti. Vertingiausi, gražiausi medžiai tikrai bus išsaugoti, pro juos bus pratiestas takas, kad su šiais medžiais būtų galima plačiau susipažinti“.
Vyr. ekologė R. Rutkauskienė pabrėžė, kad šilelis ir šiuo metu yra lankomas, jame yra daug ką pamatyti, tačiau tokių naujų objektų – kaip medžių lajų tako - atsiradimas suteikia naujas galimybes lankytojams pažinti unikalią šilelio gamtą.
Koks bus šilelis ateityje?
Niekas neabejoja, kad Anykščių šilelio gamta bėgant metams keičiasi ir kad po 5-10 metų draustinyje jau galime stebėti tam tikrus pokyčius. Tam pritaria ir Anykščių regioninio parko vyr. ekologė R. Rutkauskienė: „Manau, kad po penkerių metų šilelis šiek tiek pasikeis, tai yra natūralu. Kaip ekologė labai nemažai dalykų tikiuosi iš gamtotvarkos plano. Natūralioje gamtoje vyksta užaugimo procesai, pavyzdžiui, auga krūmai ten, kur jų visai nereikia, užžėlinėja pievos, kurios neturėtų užželti. Ne tik gamtotvarkos planas suteikia tam tikras tvarkymo galimybes gamtine prasme, bet ir atsiveria daugiau galimybių bendrauti su žmonėmis, gyvenančiais šilelyje. Kad pieva būtų nušienauta, nebūtina ją šienauti regioniniam parkui, galime pasiūlyti žmonėms šienauti pievas, po to jas deklaruoti ir gauti už tai pinigėlių...“.
Anot ekologės, gamtine prasme Anykščių šilelis ateityje turėtų pasikeisti į gerąją pusę. Prie to turėtų prisidėti ir jau pradėtas rengti Anykščių šilelio gamtotvarkos planas. Kada jis tiksliai bus pabaigtas rengti, dar nežinoma, nes procesas gali užtrukti ir kelerius metus. Po plano pabaigimo, jis galios ateinančius 10 metų ir jame bus numatyta, kaip reikėtų tvarkytis Anykščių šilelyje.
