Vieno mėnesio žiema
Orai Lietuvoje jau ne pirmi metai būna šiltesni nei turėtų būti. Vidutinė metinė temperatūra pernai buvo puse laipsnio aukštesnė negu klimato norma (6,2 laipsnio). Kaip pasakojo A. Galvonaitė, pernai metų žiema buvo netikėta, nes užtruko ateiti, o atėjusi šalčiu pasižymėjo vos vieną mėnesį.
„Žiema prasidėjo tik sausio pabaigoje ir stipriai atšalo tiktai kažkur nuo sausio 28 dienos. Vasario mėnesį buvo daug žemesnė temperatūra nei įprasta. Daugelis prisimena, kad žiema buvo labai šalta, bet ta žiema realiai buvo tik vieną mėnesį. Vasarį temperatūra buvo net 4,2 laipsnio žemesnė negu turėjo būti“, - pasakojo klimatologė.
Keista vasara
Temperatūra pavasarį, vasarą ir rudenį, A. Galvonaitės teigimu, pranoko įprastą klimato normą ją viršydama, todėl galėjome mėgautis kiek šiltesniais orais nei įprasta.
Anot specialistės, pernai metai išsiskyrė ir labai dideliais temperatūrų kontrastais. „Jeigu kas nors prisimena liepos mėnesį, po nusistovėjusius 30 laipsnių temperatūros, kitą dieną staiga buvo tik 16 laipsnių. Visi kažkodėl prisimena tik tuos 16 laipsnių ir sako, kad buvo labai šalta vasara. O statistika rodo, kad vasara kaip tik buvo šiltesnė nei turėjo būti Lietuvoje“, - prisiminė A. Galvonaitė.
Ji teigė, kad panaši situacija buvo susiklosčiusi ir per Kalėdas. „Kūčių vakarą buvo labai šalta – pustė, buvo didelė pūga ir visi juokėsi iš sinoptikų, kad žadėtas lietus rytojaus rytą vargiai tikėtinas, nes už lango pūga. Ryte jie atsikėlė ir iš tikrųjų pamatė lietų ir 2 laipsnius šilumos“.
Metai buvo šlapi
Pernai metais netrūko ir lietingų dienų. Kaip pasakojo A. Galvonaitė, metai buvo „šlapi“.
Perkūnijos sumušė rekordą
2012 metai pasižymėjo ir perkūnijų skaičiumi. Šios vasaros metu taip pat buvo užfiksuotos net 56 perkūnijos dienos, kai įprastas jų skaičius - 45 d. per metus. Iš jų net 28 d. užfiksuotos Varėnoje.
„Metai pasižymėjo ir perkūnijomis, kurių buvo pakankamai daug, ir škvalais. Ypač perkūnijomis pasižymėjo liepa, rugpjūčio mėnesiai“, - sakė A. Galvonaitė.
Šalčio ir karščio rekordai
Kadangi visą vasario mėnesį tęsėsi žiemiški orai, būtent šį mėnesį užfiksuotas ir šalčio rekordas.
Vasario pirmasis dešimtadienis buvo ekstremaliai šaltas. Jo vidutinė temperatūra siekė 16,4 -20 laipsnių šalčio, pajūryje – iki 14-15,7 laipsnių šalčio.
„Vasarį daugelyje rajonų temperatūra buvo nukritusi iki 27-29 laipsnių šalčio. Vasario 2-5 dienomis pasiektas stichinio meteorologinio reiškinio – speigo- rodiklis, kai naktimis ir rytais temperatūra nukrito iki 30-33 laipsnių šalčio“, - sakė A. Galvonaitė. Šalčio rekordas fiksuotas Ukmergėje, temperatūra ten buvo pasiekusi minus 30 laipsnių.
Vasarą pats šilčiausias mėnuo buvo liepą. Jos pirmasis dešimtadienis atnešė geriausius orus. Vidutinė oro temperatūra 19,1-22,2 laipsnių šilumos.
„Žemiausia liepą fiksuota temperatūra buvo nukritusi iki 7,3 laipsnių šilumos. Aukščiausia temperatūra šoktelėjo iki 30-34 laipsnių“, - sakė klimatologė. Karščio rekordas fiksuotas Druskininkų meteorologijos stotyje, kurioje pasiekta 35,5 laipsnių karščio.
Kokių orų tikėtis šiemet?
„Kokių metų tikėtis? Tai bus tokia utopija, kaip ir su šių metų prognozėmis, kad bus šilta žiema. Tik spėjome taip suprognozuoti, įvyko vulkanų įsiveržimai Kamčiatkoje, didžiulės dulkių audros Australijoje, į stratosferą pateko labai daug taršos šaltinių ir va ką turime, - šypsojosi A. Galvonaitė. Ji dar kartą pabrėžė, kad orų nereikėtų maišyti su klimatu. Nors ir turime šaltą žiemą, tai visai nereiškia, kad nevyksta klimato šiltėjimas.
Ji teigė mananti, kad šiemet vėl galite tikėtis daug kontrastų - daug „nenormalių orų“, kai vieną dieną būna vienokia temperatūra, o kitą visiškai priešinga.
„Vieni jau skelbia, kad prarasime pavasarį, nes iš žiemos tiesiai šoksime į vasarą. Kiti aiškina vėl kažką kitą. Gal neprognozuokime šių metų, nes kaip pasakė vienas žymus pasaulinės meteorologinės organizacijos atstovas - sudarinėti ilgalaikes prognozes jau tampa utopija“, - sakė A. Galvonaitė.
