Per Lietuvą keliauja ekofanai: Acme Lempiukas, Švariukas ir Gėlytė. Jie lanko mokyklas ir kitas švietimo įstaigas, nes siekia sudominti Lietuvos moksleivius ekologinėmis temomis ir taip pažadinti likusios visuomenės dalies savimonę.
Bekeliaudami jie sutinka daugybę žmonių, kuriuos stengiasi pakalbinti ir sužinoti nuomones apie įvairias aplinkosaugines problemas. Ekofanai kalbasi su Taikomosios politikos instituto ekspertu Šarūnu Gustainiu.
Nors apie ekologiją jau kalba plečiasi, tačiau ne paslaptis, kad ja domisi nedidelis ratas žmonių. Kaip Jūs?
Vieša paslaptis, kurią žinome be jokių slaptų VSD pažymų, kad mažai ką Lietuvoje domina tokie kiekvieną pasaulio gyventoją tiesiogiai ar netiesiogiai liečiantys dalykai, kaip globalinis klimato atšilimas ar geriamo vandens atsargų mažėjimas. Šios problemos mums neretai yra tokios tolimos, panašiai kaip kur nors Pietryčių Azijoje vykstantys žemės drebėjimai, kurie už tūkstančių kilometrų griaudami ištisus miestus, šioje Europos dalyje tesudrebina kelių atidžiųjų širdis. Vis dėl to nesidomėti ekologija bent jau tame „buitiniame“ lygmenyje man šiandien atrodytų nesuprantama – globalinis klimato atšilimas, atliekų kiekio, tenkančio tūkstančiui gyventojų, augimas, išteklių, tokių, kaip vanduo, eikvojimas ir kt. yra akivaizdi realybė ir atsiriboti abejingumo siena būtų sunku. Žinoma, yra sakančiųjų ir, matyt, tikinčiųjų, ypač JAV konservatyvių jėgų pusėje, kad klimato atšilimas yra politikos įrankis, manipuliavimo rinkėjų fobijomis dalis, bet klimato pokyčiai yra akivaizdžiai juntami visose planetos vietose ir norom nenorom privalai į tai reaguoti. Kaip pilietis aš reaguoju kasdienių įpročių kaita, kaip politikas – visuomeninėmis iniciatyvomis, turinčiomis ir platesnį poveikį.
Su kokiomis ekologinėmis problemomis Jūs susiduriate kasdien?
Na, pirma, oro tarša. Galų gale, juk visi, taip pat ir mano vaikai, kurių ateitimi aš labiausiai susirūpinęs, kvėpuojame tuo pačiu užterštu ir nuolat teršiamu oru. Šiame kontekste reikia atkreipti dėmesį ir į tai, kad jei dabartinis klimato atšilimas ir būtų lemtas šiltojo oro ciklo periodo, tačiau iš švaresnio oro ir švaresnės aplinkos apskritai laimėtume visi jau dabar. Kitos problemos, kurios yra arti, tikriausiai, kiekvieno Lietuvos žmogaus – užteršti vandens telkiniai, geriamas vanduo, gruntas. Toks užterštumas mus moko atsakingumo ir dėmesingumo – privalai su didesniu dėmesingumu rinktis saugias vietas, kuriose, pavyzdžiui, gali leisti laisvalaikį, o tai gerokai apriboja pasirinkimo galimybes.
Ką dėl geresnės ekologinės situacijos darote Jūs?
Kaip ir minėjau, kaip pilietis stengiuosi prisidėti prie tvaresnės ir saugesnės aplinkos kūrimo nedideliu asmeniniu indėliu. Tokia pat dvasia auklėju savo vaikus. Be to, diskusijos švarios aplinkos klausimu siekiu ir savo draugų aplinkoje. Su laiku matau, kad sutarimas šiuo klausimu duoda vaisių ir platesniame rate, pavyzdžiui, iškylaudami gamtoje ne tik susirenkame viską, ką su savimi atsivežėme, bet visad stengiamės sutvarkyti tai, ką po savimi paliko ne tokie „sąmoningi“ iškylautojai. Kaip politikas turiu įvairių minčių, kaip galėtume prisidėti prie ekologiškai saugios aplinkos kūrimo Lietuvoje, bet tam visuomet reikia kiekvieno piliečio supratimo, kad ekologija yra jo asmeninis interesas.
Ar nesusidaro įspūdis, kad apie ekologiją kalbama daug, bet daroma mažai?
Mes apskritai esame linkę nemažai kalbėti, neretai negatyviai ir neproduktyviai, nes diskusija tampa savotiška paguoda tam, kad žmonės turėtų progą išlieti tai, kas yra širdį prispaudę. Bet tuo pat metu pasigendu veržlumo, užsispyrimo problemą spręsti čia ir dabar, nelaukiant, kol šiukšliną kiemą iššluos kaimynas. Jūsų klausimas, matyt, apskritai yra simptomiškas, nes panašiu būdu mes „sprendžiame“ daugelį savo problemų. Optimistiškai mane nuteikia kitos, pozityviąja prasme – nekantrios kartos atėjimas į sprendimų priėmimo lauką visame viešajame mūsų gyvenime.
Veikiausiai kiekvienas iš mūsų daro kažką gero dėl ekologijos, bet kažkuo jai ir kenkia. O kaip Jūs?
Manau, kad vairuoju per didelį automobilį, kurio ratus suka galinga, nors ir dyzelinė, „širdis“ (juokiasi). Čia ir bus didžiausia mano skriauda gamtai, kurią tikiuosi greitai atitaisyti.
Kaip manote, ar ekologijos problemos domina šiandieninį jauną žmogų?
Jaunas žmogus apskritai kur kas greičiau užsikrečia idėjomis iš Vakarų, tiek negatyviomis, kurias nemažai Lietuvoje kritikuojame, tiek pažangiomis, kurios senąją kartą pasiekia būtent per jaunimo lūpas. Taip geros idėjos pasklinda platesniame rate ir gaunamas teigiamas efektas yra gerokai didesnis, nei bet kokios europiniais pinigais finansuojamos reklamos kampanijos. Esu visiškai tikras, kad ne jokia kita visuomenės grupė, bet būtent jaunimas įtvirtins „žaliąsias“ idėjas Lietuvoje, turbūt svarbiausia todėl, kad jaunas žmogus aplinką vertina kitaip, pasaulį supranta plačiau, be to ir problemų sprendimus vertina lanksčiau. Tikiu jaunimu!
Kaip Jūsų nuomone, ar pasiteisina įvairiausios socialinės akcijos?
Akcija akcijai nelygu. Kai kurios socialinės akcijos susilaukia didžiulės sėkmės visoje Lietuvoje ir tampa puikiu ne tik atidumo švariai gamtai, bet ir pilietiškumo pavyzdžiu. Galima tik pasidžiaugti, kad pamažu kuriasi tradicija rūpintis ne tik nuosavu kiemu, bet ir visuomeniškumo plėtra Lietuvoje bei žmonių atsidavimu „didesnei“ idėjai.
