Atliekų tvarkymo bendrovė „VSA Vilnius“ skelbia, kad miesto savivaldybėms įdiegus pusiau požeminius konteinerius, jų aptarnavimo išlaidos sumažėtų apie 15 procentų. Tai leistų atpiginti atliekų išvežimo paslaugas gyventojams.
„Lietuvoje ant rankų pirštų galime suskaičiuoti savivaldybes, kurios yra pastačiusios bent kelis pusiau požeminius konteinerius, nors pažangiose valstybėse šie konteineriai dominuoja dėl pigesnio aptarnavimo ir didesnės higienos“, – sakė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas Martynas Surplys.
Pusiau požeminius konteinerius šiuo metu naudoja Druskininkų savivaldybė, kai kurie Vilniaus gyventojai ir įmonės, keli tokie konteineriai yra Panevėžyje, Kaune. Klaipėda šiuo metu taip pat bando ir svarsto galimybę visame mieste įdiegti būtent tokio tipo konteinerius. Planų pirkti tokius konteinerius turi ir Jonavos bei Visagino savivaldybės.
„Pusiau požeminiai konteineriai yra visapusiškai pranašesni. Vienas toks konteineris būna apie 5 kub. metrų talpos – tai prilygsta penkiems ant žemės stovintiems konteineriams, tad vietos sutaupoma penkiskart. Be to, tokie konteineriai ypač patogūs daugiabučių kiemuose, nes šiukšliavežė su specialiu kranu gali juos ištuštinti sustojusi per 8-10 metrų atstumą. O žinant, kad mažuose kiemuose gyventojai dažnai užstato konteinerius, tai – didelis privalumas“, – sakė M. Surplys.
Eksperto teigimu, pusiau požeminiai konteineriai taip pat užtikrina geresnę higieną: jie turi sandarius dangčius, tad kvapų į aplinką beveik nesklinda, be to, šiukšlių neišdarko vėjai, gyvūnai ar asocialūs asmenys. Kadangi šiukšlės sukrenta giliai į žemę ir temperatūra čia išlieka gana pastovi, per žiemos šalčius jos neprišąla, o vasarą – neperkaista ir nevyksta spartesni rūgimo ar puvimo procesai.
„VSA Vilnius“ skaičiavimais, kadangi dideli konteineriai užsipildytų lėčiau, o jų iškrovimas yra pilnai automatizuotas, tokių konteinerių aptarnavimo sąnaudos yra apie 15 proc. mažesnės. „Jeigu miestų savivaldybės įrengtų tokius konteinerius, atliekų tvarkymo įmonės juos aptarnauti galėtų šeštadaliu pigiau. Tad konkursuose galėtume siūlyti mažesnę kainą, o savivaldybės, tikėtina, mažiau apmokestintų gyventojus. Pasakyti, kiek konkrečiai kainos sumažėtų gyventojams sudėtinga, nes savivaldybės taiko skirtingus apmokestinimo principus“, – pridūrė M. Surplys
Skaičiuojama, kad dėl mažesnių aptarnavimo sąnaudų, pusiau požeminiai konteineriai atsipirktų per porą metų. O vienintelis didesnis šių modernių konteinerių minusas – tai, kad jiems įrengti reikia daugiau derinimų.
„Jeigu tradicinį antžeminį konteinerį, suderinus su užsakovu ir seniūnija, atvežei ir pastatei, tai įrengiant šiukšlių konteinerį po žeme, reikia gauti leidimą kasti. Tiesa, kai kuriose savivaldybėse, pavyzdžiui, Vilniuje, reikia gauti dar ir statybos leidimą, o šis procesas, kaip žinia, dažniausiai trunka ne trumpiau nei pusmetį“, – aiškino „VSA Vilnius“ atstovas.
Kai kuriuose užsienio miestuose taip pat naudojami ir pilnai požeminiai konteineriai. M. Surplio vertinimu, jie, nors ir yra dar mažiau iškilę žemės paviršiuje, kol kas neturėtų didelės paklausos Lietuvoje. „Tokie konteineriai yra du kartus brangesni už pusiau požeminius. Ir nors yra dar mažiau pastebimi, tačiau daugiau pranašumų neturi. Todėl manau, kad pusiau požeminiai konteineriai yra optimalus variantas higienos, kainos, patogumo ir estetikos prasme“, – sakė „VSA Vilnius“ klientų aptarnavimo skyriaus vadovas.
Kokius konteinerius įrengti sprendžia miestų ir rajonų savivaldybės, tačiau kai kuriose jų gyventojai ir bendrijos gali ir pačios priimti sprendimus dėl jiems tinkamiausio konteinerio.
