Vilniuje oro temperatūra nuosekliai pradėta matuoti 1770 metais, duomenų išlikę nuo 1777-ųjų. Jie rodo, jog vidutinė metinė oro temperatūra nuo XVIII a. pabaigos pakilo maždaug 1°C.

Labiausiai atšilo žiemos ir pavasariai (1,5-2°C), o vasaros ir rudens temperatūros tepakilo 0,1-0,2°C.

Pačios šalčiausios žiemos per matavimų laikotarpį užfiksuotos 1789 ir 1799 metais, kai baigėsi vadinamasis mažasis Europos ledynmetis. Ypač atšiaurios jos taip pat buvo XX a. viduryje, tačiau nuo praėjusios amžiaus septintojo dešimtmečio tiek žiemos, tiek pavasariai pastebimai šiltėja.

Toks orų kitimas aiškinamas atmosferos cirkuliacijos pokyčiais, dėl kurių į Baltijos jūros regioną atklysta daugiau šiltų ir drėgnų oro masių, pasauliniu klimato šiltėjimu.