Vidutinė sausumos ir vandenynų temperatūra paskutiniuosius dvylika mėnesių siekė 14.65˚C - 0.65˚C daugiau nei pasaulinės temperatūros tarp 1951 ir 1980 metų, kurias mokslininkai naudoja palyginimams, skelbia žurnalas „Science“.
Ligšiolinis šilumos rekordas buvo fiksuotas 2005 metais, kai vidutinė temperatūra kilo iki 14.53˚C.
Kai kurias Europos šalis lapkritį užklupo šalčiai, tačiau NASA Goddardo kosmoso studijų instituto surinkti duomenys rodo, kad pasaulyje praėjęs mėnuo buvo pats šilčiausias lapkritis istorijoje – beveik 0.96˚C šiltesnis nei vidutiniškai tarp 1951 to 1980 metų.
Anot NASA klimatologo Jameso Hanseno, labiausiai vidutinę temperatūrą kėlė šiltėjanti Arktis – Hudsono įlankoje temperatūros „10˚C viršijo normalias“.
Tuo metu „Live Science“ skelbia analizę, kas pasaulyje pasikeistų, jei pasaulinės temperatūros, palyginti su dabartinėmis, padidėtų 2°C.
Anot Kevino Trenbertho, vadovaujančio klimato analizės skyriui JAV Nacionaliniame atmosferos tyrimų centre, kasdienybė šiltesniame pasaulyje gali mažai skirtis nuo šiandienos, tačiau ekstremalūs reiškiniai galėtų tapti dar intensyvesni.
Mokslininko teigimu, tropinių audrų ir uraganų galėtų kilti netgi mažiau negu dabar, tačiau jie būtų stipresni, tarp jų tęstųsi ilgesni sausi periodai, o dėl pasikeitusio kritulių gausumo grėstų potencialiai didesni miškų gaisrai.
Skaičiuojama, kad nuo pramoninės revoliucijos, kai žmonės į atmosferą ėmė išmesti didesnius teršalų kiekius, temperatūros pasaulyje pakilo apie 0,7°C. Pasaulio valstybės, kurios pernai Kopenhagoje ir šiemet Kankune paskelbė siekį, kad iki šimtmečio pabaigos klimatas neturi pašiltėti daugiau nei dviem laipsniais, nenurodė, ar 0,7°C į šį dydį jau įtrauktas, ar ne, rašo „LiveScience“.
Klimato šiltėjimą su žmogaus veikla bent iš dalies sieja dauguma pasaulio mokslininkų, tačiau dalis mano, kad tai susiję su įprastais atšylančio ir vėstančio klimato ciklais.
Lietuvoje oro temperatūra nuosekliai pradėta matuoti Vilniuje 1770 metais, duomenų išlikę nuo 1777-ųjų. Jie rodo, jog vidutinė metinė oro temperatūra nuo XVIII a. pabaigos pakilo maždaug 1°C.
Labiausiai atšilo žiemos ir pavasariai (1,5-2°C), o vasaros ir rudens temperatūros tepakilo 0,1-0,2°C.
