Kodėl du patyrę alinistai iš Lietuvos ryžosi kopti į vieną pavojingiausių viršūnių? Pagrindinio naujienų portalo DELFI Grynas.lt publikavo ekspedicijos dalyvių dienoraščius rubrikoje Alpinistai.

Viena priežasčių ekstremaliai kelionei buvo ta, kad Nanga Parbat - devintas pagal aukštį (8126 m.) kalnas pasaulyje, stūksantis Himalajų kalnyne, Šiaurės Pakistane.

Dėl techninio maršruto sudėtingumo, dažnai besikeičiančių oro sąlygų ir lavinų pavojaus, Nanga Parbat laikoma viena sunkiausiai pasiekiamu viršūnių. Kartu su K2 tai yra vienintelis virš 8000 m aukščio kalnas, į kurį dar niekam nepavyko įkopti žiemą.

Pirmasis į viršūnę įkopė legendinis austrų alpinistas Hermannas Buhlas 1953 m. liepos 3 d. Iki šiol į ją yra įkopę mažiau nei 300 alpinistų. Lietuviai dar nė karto nėra bandę įveikti šio „aštuoniatūkstantininko“.

Saulius Damulevičius ir Ernestas Markšaitis ketina tapti pirmaisiais lietuviais įveikusiais Nanga Parbat
Ernestas Markšaitis (44 m.) yra sakęs, jog tiesiog gyvena alpinizmo ritmu: 2012 m. jis įkopė į pirmąjį savo „aštuoniatūkstantininką“ – Broad Piką (8051 m). Ernestas taip pat yra įkopęs į tris 7000 m aukščio viršūnes, įveikęs ne vieną sudėtingą maršrutą Alpėse ir Tatrų kalnuose, dalyvavęs dvejose ekspedicijose į Himalajus.

2011 m. už įkopimus techninėje ir aukštuminėje klasėje Lietuvos alpinizmo čempionate pelnė geriausio metų alpinisto titulą. Kalnų šauksmas Ernestui pasufleravo ir profesiją – jis dirbo aukštalipiu.

„Įkopti į aštuoniatūkstantininką niekada nebūna lengva. Nanga Parbat laikomas antru pagal sudėtingumą po K2, bet net jei jis būtų ir dešimtas – lengva niekada nebūna. Didžiausia visos ekspedicijos baimė – kad nespėsim. Orų „langas“, kada orai leistų šturmuoti viršūnę, atsidaro apie liepos vidurį. Būtent tomis dienomis privalome šturmuoti viršukalnę, kitaip orai gali subjurti ir teks leistis žemyn“, - apie ekspediciją pasakojo E. Markšaitis.

DELFI primena, kad iš Lietuvos alpinistai jau išvyko birželio pradžioje, planuota, kad ekspedicija tęsis apie pusantro mėnesio.

Saulius Damulevičius (30 m.) kalnų ligą paveldėjo iš tėvų, su kuriais keliavo nuo vaikystės.

Nuo 2004 m. savarankiškai kopė įvairiuose kalnų regionuose Europoje ir Azijoje, asmeninis rekordas – 7542 m. 2008 m. dalyvavo pirmojoje žygeivių ekspedicijoje į Kunlunį, kurios metu kartu su kitais komandos nariais įkopė į bevardę 6130 m aukščio viršūnę ir suteikė jai lietuvišką pavadinimą (VUŽK). Lietuvos alpinizmo čempionato ir alpinizmo technikos daugiakovės nugalėtojas ir prizininkas. Saulius taip pat yra ir Lietuvos alpinistų asociacijos prezidentas.

Duonai užsidirbdavo finansų srityje, dirbo viename didžiausių šalies komercinių bankų, bet dėl ekspedicijos laikinai atsisakė karjeros galimybių: „nesureikšminu šio savo sprendimo. Tai natūraliai ateina, nes kalnai šaukte šaukia“, - sako S. Damulevičius.

Dėl itin didelio nelaimių skaičiaus (penkiems įkopusiems tenka vienas žuvęs alpinistas), Nanga Parbat buvo pramintas „Kalnu-žudiku“. Tačiau šią kraupią statistiką nulėmė tragiškai pasibaigę pirmieji alpinistų bandymai įveikti viršūnę.

Planavo Nanga kopti į K2

E. Markšaitis planavo, jog po ekspedicijos į Nanga Parbat, antrą kartą mėgins skubėti prie sudėtingiausios ir pavojingiausios pasaulyje K2 viršukalnės – alpinistas buvo pasiryžęs tapti pirmuoju lietuviu įveikusį šį kalną.

„Lenktyniausiu su laiku. Jeigu viskas gerai, jeigu spėjam liepos viduryje pasiekti Nanga Parbat viršūnę ir pakankamai greitai nusileidžiame žemyn – nieko nelaukdamas kartu su koleda iš Kanados Gabrieliu Fillipe lėksiu prie K2. Ten rugpjūčio pradžioje startuoja dar viena tarptautinė ekspedicija prie kuriuos prisijungsiu ir jei pasiseks – iškelsiu trispalvę virš K2”, - entuziazmo neslepė E. Markšaitis.

Tai būtų jau antras alpinisto bandymas įveikti K2. 2012 m. Ernesto ekspedicija nenusisekė – dėl nesusipratimo teko nutraukti kopimą.

„Kalnuose nutinka visko. Buvom pasistatę palapinę ir grįžę po kelio žymėjimo jos neberadome. Nakties taip paprastai ant sniego nepraleisi, tad teko leistis daug žemiau į kitą stovyklą, prašytis vietos palapinėje. Šiaip ar anaip be jos kopimo neužbaigsi. Būna kartais palapines palaidoja lavina ar nuneša stiprus vėjas, bet lavinos tikrai nebuvo, o jei būtų kaltas vėjas tai būtume ją radę suplėšytą ar pan. Įtariame, kad ją mums pavogė. 7 km aukštyje tokie dalykai irgi nutinka,“ - pusiau juokais, pusiau su apmaudu prisiminė E. Markšaitis.

Daugiau apie alpinizmą ir ekspediciją į Nanga Parbat specialiame GRYNAS.lt projekto puslapyje.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (176)