Jie pastatyti XIX a. pabaigoje—XX a. pradžioje, kai kaimas išsiplėtė. Rimašiai minimi 1775 m. XIX a. viduryje čia stovėjo šešios valstiečių ir eigulio sodyba. Iki pat baudžiavos panaikinimo kaimas priklausė Daubutiškių dvarui.
Rimašių kaimo žemė buvo suskirstyta į tris laukus, šie - į gabalus, o gabalai - į rėžius. Kiekvienas rėžis turėjo savo pavadinimą - Dvarnos, Siaurutės, Plačiosios, Kamša, Margiai ir kt. Tai padėjo orientuotis į daugelį rėžių suskirstytuose laukuose (vienam ūkininkui priklausė 15 ir daugiau rėžių).
Sodyboms skirta buvo pietinė į Dieveniškes pusė, kadangi šiaurinėje plytėjo klampi pelkė. Dėl gamtinių sąlygų susiklostė tipiška vienpusė gatvinė rėžinė kaimavietė, gatvė grįsta akmenimis.
Konkurso „Atrask ir pažink Lietuvos saugomas teritorijas“ metu siūloma aplankyti nacionalinių ir regioninių parkų įdomesnes vietoves, gamtos bei kultūros paveldo objektus ir fotoaparatu juos užfiksuoti.
Kur nusifotografuoti? Atvykę į Dieveniškių istorinį regioninį parką, tikrai surasite etnografinį Rimašių kaimą. Nusifotografuokite prie informacinio stendo „Rimašių etnokultūrinis draustini
