Teko nemažai, skaityti apie mūsų Baltijos jūros užterštumą. Namuose turėjau akvariumą, todėl maždaug įsivaizduoju kokia yra sudėtinga Baltijos jūros ekosistema.
Aš nesu inžinierius, todėl nepasiūlysiu to, kas padėtų fiziškai išvalyti Baltijos dugną. Mano siūloma idėja yra biologinis Baltijos jūros valymas. Pagrindinė problema yra fosfatai ir, reikia manyti, nitratai, kurie suplaukia Nemunu (ir ne tik) į mūsų jūrą. Mano siūloma išeitis - artemijos. Lotyniškai Artemia salina. Manau, kad artemijos suėsdamos daug vienalaščių ir daugialaščių dumblių pravalytų mūsų jūrą.
Artemijos – nemažos sūraus vandens krevetės, užaugančios iki 10 mm ilgio. Tai - labai paplitęs gyvūnas.
Akvariumų savininkų tarpe populiarūs artemijų nauplijai – ką tik išsiritusios iš kiaušinių lervos. Yra žinomos kelios artemijų rūšys, gyvenančios Šiaurės Amerikos, Europos bei Azijos vandenyse.
Druskos koncentracija vandenyje, kuriame gyvena artemijos, kartais būna iki 300 promilių (t.y. 300 g druskos litrui vandens), bet paprastai mažiau. Artemijos yra savotiški filtrai – jos praleidžia pro save milžiniškus kiekius vandens, suėda maistingus mikroorganizmus, dumblius ir panašiai. Priklausomai nuo vartojamo maisto, gali skirtis ir artemijų spalva – nuo žalsvos iki tamsiai raudonos. Gamtoje suaugusios artemijos tampa gardžiu maistu flamingams (artemijos sudaro 90% flamingų raciono). Akvariumus turintys žmonės suaugusias artemijas naudojama didelių žuvų maitinimui. Dažniausiai naudojamos šaldytos, tačiau nėra sudėtinga jas auginti ir pačiam.
Artemijų laikymas nėra sudėtingas, jos gali išgyventi net esant itin žemam deguonies kiekiui vandenyje (suaugusios artemijos ištveria iki 0.5 mg/l, lervos - iki 0.3 mg/l) ir aukštai temperatūrai (35-37oC). Optimali artemijų laikymo temperatūra yra 25-28oC.
Dauginasi dviem būdais: skirtingų lyčių ir partenogenetiniu būdu (dauginimesi nedalyvauja patinai). Patelė deda kiaušinėlius į kiaušininius maišus, kuriuos nešioja su savimi. Esant geroms sąlygoms, kiaušinių vystymasis vyksta maišeliuose ir juose išsirita nauplijai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių sąlygos pablogėja, patelė palieka kiaušinius, kurie labai ilgą laiką gali neprarasti savo gyvybinių funkcijų. Yra atvejų, kai pavyko atgaivinti artemijų kiaušinius, išgulėjusius 10 000 metų (!). Ežerų pakrantėse, kur gyvena artemijos, galima aptikti daugybę kilometrų besitęsiančius volelius iš kiaušinėlių. Vietiniai gyventojai juos renka, išvalo nuo šiukšlių ir gana sėkmingai pardavinėja.
Dėl tokių kiaušinių savybių jų laikymas visiškai nesudėtingas. Sudarant reikiamas sąlygas, artemijų kiaušinius galima saugoti labai ilgai. Pagrindinis reikalavimas – laikyti sausoje vietoje. Drėgnoje aplinkoje kiaušinio viduje cista praranda ramybės būseną ir silpsta. Pageidautina kiaušinėlius laikyti šaldytuve, hermetiškai uždarytame pakete. Tada jų gyvybingumo tikimybė išliks didelė.
Artemijų nauplijais maitinasi įvairios žuvys. Dėl mažo dydžio nauplijai gali būti maistu mailiui nuo pirmų aktyvaus maitinimo dienų. Teisingai paruošiant artemijų kiaušinius, nauplijai gali išsiristi per parą, o tai yra labai patogu. Turint keletą inkubatorių, juos galima paleisti vienos paros intervalu ir visada turėti kokybiško gyvo maisto.
