aA
Žvejoti gyva žuvele šiuo metu draudžiama nuo sausio 1 dienos iki balandžio 20 dienos, tačiau bent jau Vilniaus regione vien pirmąją 2015-ųjų metų savaitę jau surašyti keli pažeidimų protokolai, už tai, kad žvejai tokio draudimo nepaisė. Visuomenėje vis kyla diskusijų, kad galbūt vertėtų apskritai uždrausti tokį žvejybos būdą ištisus metus, tačiau vieningos nuomonės šiuo klausimu nėra. Ką apie tai mano patys žvejai, aplinkosaugininkai ir mokslininkai?
Žvejyba ant ežero. Metelių regioninio parko nuotr.
Žvejyba ant ežero. Metelių regioninio parko nuotr.
© VSTT nuotr.

Spręsti turėtų mokslininkai

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Sigitas Mikėnas GRYNAS.lt teigė negalintis pasakyti, kurią pusę jis palaikytų. Tai, anot aplinkosaugininko, turėtų nuspręsti mokslininkai, o aplinkos apsaugos inspektoriai vėliau galėtų tik paklusti keičiamoms taisyklėms, jei būtų nuspręsta, kad to reikia.

„Negalėčiau to asmeniškai komentuoti, čia reikėtų galbūt kreiptis į mokslininkus, kokios jų išvados. Nuomonių yra įvairių, bet jos yra nuomonės. Nedrįsčiau nei vienos pusės, nei kitos palaikyti, čia reikėtų atlikti mokslinius tyrimus. Gamtoje yra ciklas – mažesnis bijo didesnio, o didesnis maitinasi mažesniu, taip jau yra sudėliota. O pats gaudymas plėšriųjų žuvų su gyvais masalais, žuvelėmis – tikrai negalėčiau pasakyti jam nei taip, nei ne“, - kalbėjo S. Mikėnas.

Pasiteiravus, ar šiuo metu žvejai paiso galiojančio draudimo gyvos žuvelės žvejyboje nenaudoti iki balandžio 20 dienos, jis teigė, kad vis tiktai pažeidimų pasitaiko.

„Yra toks posakis – nauji metai, nauji lapai. Šiais metais jau nustatyta keletas tokių atvejų. Jeigu neklystu, per pirmąją darbinę savaitę nustatyta 3 ar 4 tokie atvejai, kai žvejota gyva žuvele. Per 2014-uosius metus būtų ne viena dešimtis tokių atvejų“, - patvirtino S. Mikėnas.

„Yra žvejų kategorijos, kurie žvejoja tik gyvais masalais, o kiti – kitokais. Koks skaičius, kuriai kategorijai priklauso, sunku pasakyti“, - teigė S. Mikėnas, paklaustas, kiek Lietuvoje plačiai paplitęs yra žvejojimo su gyva žuvele būdas.


Draudimui nemato didelio reikalo

Lietuvos meškeriotojų sąjungos valdybos pirmininkas Saulius Mikalauskas, paklaustas, kaip vertina pasiūlymus įvesti draudimą žvejoti gyva žuvele ištisus metus, teigė, kad nuomonių yra įvairių.

„Dėl draudimo pasisako turbūt ta visuomenės dalis, kuri dalyvauja internetinėse diskusijoje, forumuose ir komentuoja internetinius straipsnius, bet tikrai nemanau, kad tai yra didžioji meškeriotojų visuomenės dalis. Sakyčiau, kad šita dalis sudaro geriausiu atveju 10-15 proc. visų meškeriotojų“, - teigė S. Mikalauskas. Kita didelė dalis žvejų mėgėjų tokiose diskusijose, anot jo, nedalyvauja.

Saulius Mikalauskas
Saulius Mikalauskas
© DELFI

„Spėčiau, kad šita visuomenės dalis nepritartų tokiam draudimui. Užsienyje yra begalė pavyzdžių, kur tokia žvejyba draudžiama, ir yra begalė pavyzdžių, kur ji nėra draudžiama. Taigi aš nemanau, kad yra didelis reikalas įvedinėti tokį draudimą“, - kalbėjo pašnekovas.

Meškeriotojų sąjungos atstovo teigimu, tarp didelės dalies sąjungos narių žvejyba gyva žuvele yra ganėtinai plačiai paplitusi.

„Anksčiau draudimas buvo ne nuo sausio, o vasario mėnesio ir dabar ne itin daug, bet girdisi meškeriotojų, kurie pyksta, kad žvejybos periodas mėnesiu sutrumpintas, nes kitais kartais iki sausio pirmos dienos ir to ledo neturime. Taigi draudimas įsigalioja net neužšalus vandens telkiniams, t. y. neatsiradus sąlygoms šitaip žvejoti“, - teigė žvejų mėgėjų atstovas.

Paaiškino, kam žvejyba gyva žuvimi patraukliausia

S. Mikalauskas akcentuoja, kad yra skirtumas tarp kaime žvejojančių žmonių ir tų, kurie gyvena miestuose.

„Masės žmonių, kurie gyvena kaimuose ir jiems žvejyba yra kone kasdienybė, prie interneto nesėdi. O internetiniuose forumuose, „Facebook" diskutuoja miesto žvejai, kurie išvažiuoja žvejoti geriausiu atveju savaitgalį ir turi geresnes pajamas. Šito reikia nepamiršti“, - teigė pašnekovas.

Anot jo, gyva žuvele daugiausiai žvejoja vyresni, pensinio amžiaus žmonės, taip pat tie, kurie mėgsta ramų, o ne aktyvų žvejybos būdą.

„Pats žūklės būdas iš principo yra skirtingas. Dirbtiniais masalais gaudyti – tai aktyvus būdas, turi daug lakstyti, daug gręžioti ekečių, o gaudymas gyva žuvele yra pasyvus. Išsigręžei tris eketes, pasistatei tris vėliavėles ir gali sėdėti. Tai toks ramesnis būdas, silpnesnės sveikatos ar vyresniam žmogui“, - aiškino S. Mikalauskas.

Žiemą žūklaujant ant pirmo ledo gyvos žuvies masalas iš tiesų yra efektyvesnis būdas, leidžiantis daugiau pagauti, nei naudojant dirbtinius masalus. Tačiau kitais metų laikais – aktyvūs žūklės būdai yra produktyvesni.

Mokslininkas: draudimas žiemą efektyvus, o vasarą...?

Gamtos tyrimų centro Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas GRYNAS.lt paaiškino, kad draudimas gaudyti žiemą su gyva žuvele buvo įvestas, nes žiemą iš po ledo labai lengva išgaudyti lydekas.

„Su dirbtiniu masalu jas privilioti sunku, o gyva žuvele, pastoviai keičiant jos vietą ir perstatant skritulius, vėliavėles, lydekos labai išgaudomos. Po draudimo įvedimo iš karto pasijuto, kad lydekų ištekliai iškart pagausėjo. Vasarą gaudyti su gyva žuvele žmonėms truputį sunkiau negu, kad nuo ledo, nes reikia arba su valtimi plaukti ir tam tikroje vietoje būti, arba tuos skritulius statyti, bet tada juos vėjas nešioja. Nėra požymių, kad vasarą būtų padaroma tokia didelė žala žuvų ištekliams gaudant žuvele negu žiemą“, - konstatavo T. Virbickas.

Lydekų gaudymas skrituliais
Lydekų gaudymas skrituliais
© Šiaulių RAAD

Kita vertus, kaip pastebi pašnekovas, daugelyje Europos šalių žvejyba naudojant gyvas žuveles draudžiama, tačiau T. Virbickas kelia prielaidą, kad tai daroma grynai iš etikos sumetimų. „Gyva žuvele gaudyti nesportiška, reikia gaudyti su dirbtiniais masalais“, - kokia logika vadovaujasi draudimą įteisinusios Europos šalys atskleidė pašnekovas. Jo teigimu, Lietuvoje pulti viską drausti būtų neprasminga, ypač, kai nėra padaryta mokslinių tyrimų, kurie signalizuotų apie galimą grėsmę žuvų ištekliams.

„Specialūs tyrimai nėra daryti, bet galiu pasakyti iš savo patirties, ką mes matome, kas vyksta su žuvų ištekliais – žiemą žala iš tikrųjų buvo daroma ir draudimas tikrai davė naudos, o kaip būtų vasarą – tikrai nežinau“, - pripažino Gamtos tyrimų centro specialistas.

Žiemą, anot mokslininko, žuvų ištekliams daroma žala dėl gyvų žuvelių kaip masalo naudojimo atskirai skaičiuojama nebuvo, bet buvo pasiremta žvejų pastebėjimais ir žvejybos statistika, kiek būdavo sugaunama lydekų, iš to ir padarytos išvados.

„Pagal tai, kiek buvo populiarus gyvų žuvelių pirkimas žūklės parduotuvėse, matėme, kad tai buvo pasidaręs labai pelningas verslas. Žvejybos parduotuvėms apsimokėjo per visą žiemą laikyti karosus, kitas gyvas žuveles ir jas pardavinėti. Žmonės jas pirkdavo ir gaudydavo tik lydekas. Tai tapo specializuota žūkle, prisiperkant tik gyvų žuvelių. Su trim legaliais skrituliais, jeigu būtų „dirbama“ visą dieną – galima tikrai labai nemažai sugauti lydekų. Bet tik žiemos metu būtent dėl lengvo jų pagaunamumo“, - paaiškino T. Virbickas.

Pasisako už draudimo įteisinimą, bet palaipsniui

Žvejybos entuziastas Dalius Rakutis GRYNAS.lt teigė suprantantis tiek už draudimą pasisakančių, tiek jam prieštaraujančiųjų argumentus. Vis dėlto pats asmeniškai jis teigė palaikantis idėją, kad gyva žuvele turėtų būti žvejojama vis rečiau, palaipsniui šio būdo iš viso atsisakant.

Užmestos meškerės
Užmestos meškerės
© Utenos RAAD

„Nors spiningavimas šiuo metu yra, ko gero populiariausias žūklės būdas ir jis vis populiarėja, vis dėlto dar gana daug meškeriotojų, ypač gyvenančių provincijoje, žvejoja naudodami masalui gyvą žuvelę. Staigus šio žūklės būdo draudimas, ko gero, būtų sutiktas labai nepalankiai. Greitas, nepakankamai argumentuotas ir per mažai „ištransliuotas“ visuomenei daug metų nusistovėjusios tvarkos keitimas sukiršina žmones ir gali duoti priešingą efektą – paskatinti žmones apskritai nesilaikyti žūklės taisyklių“, - aiškino D. Rakutis. Todėl jis pasisako, kad gyvos žuvelės, kaip masalo, naudojimas turėtų būti uždraustas per 5-erius metus.

„Apie tai, žinoma reikėtų paskelbti iš anksto ir gerai informuoti meškeriotojų visuomenę. Būtinai per žiniasklaidos priemones pateikti įtikinamus argumentus, vaizdinę medžiagą iš kitų šalių patirčių, kam tai daroma, jog žmonės turėtų pakankamai laiko su tuo apsiprasti ir galbūt pasimokyti žvejoti dirbtiniais masalais ar išbandyti kitas žūklės gyva žuvele alternatyvas, pavyzdžiui, žūklę „negyva žuvele“, - siūlė žurnalo apie žvejybą redaktorius. 

Draudimą, jo nuomone, reiktų įvedinėti palaipsniui, etapais, pavyzdžiui, po metų sumažinant leidžiamų skritulių ar vėliavėlių skaičių, po 3 metų - jas apskritai uždrausti kaip nesportiškos žūklės būdą, o po penkių – nebeleisti žvejoti gyva žuvele jokiais būdais.


Keturi argumentai prieš gyvą žuvelę

Pagrindiniai argumentai, kodėl žvejojimo žuvele reikėtų atsisakyti, anot D. Rakučio, yra keturi. Pirmasis – nors žūklė gyva žuvele yra efektyvesnė, potencialiai gali turėti didesnę neigiamą įtaką žuvų ištekliams. 

„Kadangi tiek spiningautojas, tiek žvejojantis gyva žuvele konkuruoja dėl tų pačių žuvies išteklių – būtent gaudantis dirbtiniais masalais žvejys šioje situacijoje lieka nuskriaustas. Ne paslaptis, kad ekonominiu požiūriu būtent spiningavimas valstybei yra naudingesnis – pirkdamas dirbtinius masalus, spiningus, echolotus ir kt. masalus statistinis žvejys mokesčių pavidalu palieka valstybei daug didesnę naudą už žvejį, žvejojantį gyva žuvele. Negaliu šioje vietoje pasiremti statistika, bet spėju, jog šis skirtumas siekia kelis ar keliolika kartų“, - argumentus dėstė D. Rakutis.

Luodžio ežere paleidžiamos lydekos
Luodžio ežere paleidžiamos lydekos
© S.Paltanavičiaus nuotr.

Antras argumentas „prieš“ gyvą žuvelę, anot jo, būtų toks, kad gaudant gyva žuvele gana dažnai pagautos žuvies neįmanoma atgal paleisti gyvybingos. Pats žūklės būdas šiuo atveju reikalauja, kad žuvis gerai įrytų masalą, kitaip, kimbančios žuvies gali nepakirsti, todėl gaudant gyva žuvele kabliukas beveik visada atsiduria giliai žuvies gerklėje. Gaudant spiningu, beveik be išimčių kertama iškart vos pajutus kibimą, todėl masalas daug rečiau įryjamas giliau ir neimamo dydžio žuvį beveik visada gali paleisti gyvybingą atgal.

„Trečias argumentas – masalinės žuvelės dažniausiai atsivežamos iš kitur negu yra žvejojami plėšrūnai, todėl su jomis tokiu būdu dažnai yra platinamos įvairios žuvų ligos. Be to, po žvejybos paleistos ar pasprukusios nuo žvejo kabliukų masalinės žuvelės gali neigiamai pakoreguoti to vandens telkinio ichtiofaunos sudėtį“, - aiškino D. Rakutis.

Na, o ketvirtas argumentas, kurį išdėstė žvejybos žinovas, susijęs su pačia žmogaus morale. „Nors teko girdėti nuomonę, kad žuvis esą nejaučia skausmo, tačiau pats tuo nelabai tikiu – kai veri ant kabliuko masalinę žuvelę, ji tikrai spurda ir muistos kurį laiką, kol turi jėgų, tampo meškeriotojo plūdę ar skritulį ir tikriausiai kankinasi“, - teigė D. Rakutis.

Siūlo kuo greičiau uždrausti

Žymiai kategoriškiau šiuo klausimu pasisako žvejys Tomas. Vyro nuomone, reikia kuo greičiau uždrausti masalui naudoti gyvas žuveles. Anot jo, tai su sportine žvejyba neturi nieko bendro.

„Vis dėlto tai yra sovietinė atgyvena. Skritulius labiausiai mėgsta mėsininkai, kuriems svarbiausia pagauti kuo daugiau žuvies. Mano nuomone, atėjo metas keisti požiūrį. Juk turime suprasti, kad gamtos ištekliai nėra beribiai ir nereikėtų jų pereikvoti. Svarbiausia pabūti gamtoje, o ne parsinešti kuo daugiau žuvies", - pasakojo vyras.

Jo nuomone, uždraudus tokį žvejybos būdą baudų kelti nereikėtų, nes jos ir dabar yra pakankamai didelės. Tačiau draudimas reikalingas visų pirma todėl, kad žvejai būtų pratinami žvejoti nekenkiant aplinkai.

Jam antrino ir Martynas, kuris taip pat teigė labiau palaikantis sportinę žvejybą. Anot jo, tokia žvejyba mažina žuvies išteklius.

„Kai kas tuo tikrai piknaudžiauja. Atvažiuoji žvejoti, o ten pilna skritulių. Aplinkosaugininkai tikrina palyginti mažai, todėl taip išgaudoma nemažai žuvies", - kalbėjo vyras.

O ką manote jūs: drausti žvejybą gyva žuvele ar palikti? Išsakykite savo poziciją apklausoje!

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Žinutė verslui: 1 iš 4 lietuvių prioritetą teikia tvariems produktams (2)

Smulkusis verslas yra ekonomikos augimo pagrindas. Tai puikiai iliustruoja Lietuvos pavyzdys –...

Neįtikėtinas įžulumas: mišką pavertė 2 tūkst. stiklo butelių sąvartynu (8)

Vilniaus miškų kontrolės skyriaus pareigūnai gavę pranešimą apie teršiamą mišką, skubiai...

Aplinka rūpi ir per atostogas: pajūryje grąžinta trečdaliu daugiau stiklinių užstato pakuočių

Per tris šių metų vasaros mėnesius Lietuvoje gyventojai į taros surinkimo vietas grąžino per...

Sugriežtintas pelenų ir šlako atliekų tvarkymas: nuo šiol bus galima naudoti keliams tiesti

Aplinkos ministerija sugriežtino atliekų deginimo metu susidariusių nepavojingųjų pelenų ir...

Rokiškio rajone tikrinti atliekų vežėjai pasirodė pavyzdingai: pažeidimų nerasta

Kupiškio aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai, vykdydami „Atliekų vežimo“ reidą kelyje...

Top naujienos

COVID-19 rodikliai blogėja kasdien ir kone visose kreivėse: siūlo apie atlaisvinimus negalvoti – laukia sunkiausias mėnuo (553)

Epidemiologinė situacija Lietuvoje ir toliau prastėja. Kai kuriomis dienomis nustatoma net daugiau...

Agnė Keizikienė | D+

Nemetate daiktų, nes „gal prireiks“: psichiatrė papasakojo, kada tai gali tapti rimta liga

Sutikite, kad dažnai besitvarkant išsprūsta frazė: o gal prireiks? Atidedate daiktą, o po metų...

Po rinkimų karnavalo Rusijoje įspėja: gali baigtis liūdnai (478)

Tai nebuvo rinkimai. Su tokiu teiginiu kalbėdami apie Rusijos parlamento rinkimus sutinka dauguma...

Viceministrė: šią savaitę gali būti sprendimų dėl griežtesnių ribojimų uždarose patalpose (91)

Sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė-Motiejūnienė žada, kad jau šią savaitę gali...

Vėsūs orai dar nesitrauks, o ketviradienis atneš lietų (1)

Antradienio dieną išliksime ciklono, kurio centras yra į rytus nuo Lietuvos, įtakoje.

Lietuvos sąjungininkai – apie dūrį į nugarą: pasekmės gali atsirūgti visai NATO (311)

Dūris į nugarą, išdavystė! Tokios tulžingos reakcijos pasipylė iš Paryžiaus po to, kai...

Pajūryje sutiktas roplys nustebino daugelį: priminė žinomą lietuvišką pasaką (14)

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis feisbuke pasidalino vaizdo įrašu, kuriame nufilmuotas pajūryje...

Po dramatiško „Žalgirio“ starto – Schillerio pastabos ekipai: turime apie daug ką pasikalbėti paaiškino, kodėl Kalnietis žaidė 7 min. (7)

Kauno „Žalgiris“ turėjo kautis iki paskutinės minutės, jog „Betsafe-LKL“ starte palaužtų...

Kankina nemiga ir chroniškas nuovargis? Genialią idėją pateikė dizaineris Robertas Kalinkinas (11)

Atostogų į Tenerifę su šeima išvykęs dizaineris Robertas Kalinkinas kartu pasiėmė ir...

Mirties slėniu praminta vieta Žemėje: koją čia įkelti gali tik drąsiausi, teritorija pažymėta specialiais ženklais (2)

54 laipsniai Celsijaus - tokia temperatūra čia užfiksuota šių metų birželio 17 dieną. Ir tai...