aA
Vasarai po truputį žengiant į antrą pusę, žvejai mėgėjai sunerimę: kai kuriuose ežeruose per visą šiltąjį sezoną nepavyko pagauti tiek žuvies, kiek buvo tikėtasi. GRYNAS.lt žurnalistai viešėjo prie kelių Lietuvos ežerų – Baltųjų Lakajų ir Kertuojų, kur žvejybą baigę žvejai skėsčiojo rankomis ir skundėsi žurnalistams, kad ežeruose visai nėra laimikio. Redakcija pasidomėjo, kokia iš tikrųjų žuvų išteklių būklė labiausiai žvejų pamėgtuose Aukštaitijos ežeruose ir kas gali ją lemti.
Nesėkminga žvejyba
© DELFI montažas

Žvejai skundžiasi tuščiais laimikių kibirais

Vieną vėlų liepos šeštadienio vakarą, lankydamiesi prie vienų iš žvejų mėgstamiausių Aukštaitijos ežerų – Baltųjų Lakajų ir Kertuojų, GRYNAS.lt žurnalistai sutiko ir keletą žvejų mėgėjų, kurie parodė per visą dieną sugautą laimikį – tuščius kibirus. Taip jie sureagavo į žurnalistų klausimą, kaip kimba.

„Nekimba. Va, žiūrėkit. Tušti kibirai. Nežinau, kas čia darosi, šią vasarą čia visai neįmanoma nieko pagauti. Anksčiau Baltieji Lakajai buvo žvejų rojus, o dabar? Arba mažytės žuvytės, kurias būtina paleisti, arba nieko. Visa vasara tokia. Kertuojų ežere irgi tas pats. Nežinau, kodėl“, – apie situaciją pasakojo sutiktas žvejys mėgėjas Algimantas.

Vos už kelių metrų stovėjęs ir kibirą su vienu ešeriu parodęs žvejys Juozas taip pat skėsčiojo rankomis: „Vienas ešeriukas šiandien. Ir labai džiaugiuosi, nes per visą vasarą tikrai labai mažai pagavęs esu. Šiaip mėgstu žvejoti, kasmet važiuoju kelioms dienoms su palapine prie Baltųjų Lakajų, bet, žinot, tokių metų dar nebuvo nuo verslinės žvejybos laikų.“

Nesėkminga žvejyba skundėsi ir su palapine prie Baltųjų Lakajų poilsiavęs Mantas. Tą vakarą jis jau nežvejojo. Anot jo, neapsimoka net traukti meškerės – vis tiek nekimba.

„Ežere žvejojau su spiningu. Vis laiką daug spiningautojų. Žmonės žvejoja ir iš valties, ir nuo kranto. Tačiau jokių didesnių laimikių niekas nepagavo. Vien tik maži ešeriukai. Panašu, kad žuvies ten labai mažai, nors ežeras tikrai didelis. Vienas didžiausių Lietuvos ežerų, bet didelių laimikių neįmanoma pagauti. Galima spėti, kad ten žuvies mažai“, – pasakoja žvejys.

Jis tęsia, kad, jo nuomone, žuvies Baltųjų Lakajų ežere nėra dėl to, kad anksčiau čia vyko verslinė žvejyba: „Tikriausiai dėl to, nes anksčiau tame ežere vyko verslinė žvejyba ir žvejai verslininkai viską išgaudė. Beliko tik smulkmė. Jei verslinė žvejyba toliau nevyks, gal ir atsiras daugiau žuvies. Mes sugavome mažų lydekų, kurių negalima imti. Tokios kibo. Ir mažų ešeriukų matėsi.“

Žvejai sunerimę: šią vasarą kažkas negerai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Uždraudus verslinę žvejybą, situacija geresnė

Lietuvos meškeriotojų sąjungos pirmininkas Saulius Mikalauskas sako, kad kalbų apie prastus laimikius šiemet jis negirdėjo, tačiau, anot jo, gali būti, kad Baltuosiuose Lakajuose žuvies tikrai trūksta.

„Iki manęs tokie gandai nebuvo atėję. Aišku, ten yra įdomi situacija. Baltieji Lakajai papuola į tą sąrašą, kuriame vis dar vyksta verslinė žvejyba. Tai gal tame ežere tie verslininkai leidžia sau kiek daugiau sužvejoti nei jie gal“, – mano S. Mikalauskas.

GRYNAS.lt primena, kad nuo 2015 metų įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir upėse, tačiau paliktas leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Taip pat žvejyba leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Tokių priemonių buvo imtasi drastiškai sumažėjus žuvų ištekliams. Baltieji Lakajai, kartu su kitais 50 Lietuvos vandens telkinių, patenka į sąrašą, kur galima vykdyti specializuotą verslinę žvejybą. Tačiau šios rūšies žvejyba taip pat yra griežtai reglamentuota ir limituota.

Karšių žvejyba
Karšių žvejyba
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos meškeriotojų sąjungos pirmininkas S. Mikalauskas tęsia, kad nuo 2015 metų, kai ežeruose nebegalima verslinė žvejyba, o žuvų išteklių juose pagausėjo. Kad žuvų ištekliai, uždraudus verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose, gausėja, informuoja ir Aplinkos ministerija. Be to, ši institucija pabrėžia ir ekonominę verslinės žvejybos uždraudimo naudą.

„Tokia žvejybos tvarka pasiteisino ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris – apie 1,3 – 1,4 karto. Sumažėjo verslinės žvejybos ežeruose sąnaudos, padidėjo pajamos. Verslinė žvejyba vykdoma mažesniame vandens telkinių kiekyje, naudojama mažiau žvejybos įrankių, tačiau žuvų sugaunama du kartus daugiau, o laimikio vertė net keturis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį“, – praneša Aplinkos ministerija.

Mokslininkas: žuvys prisitaiko prie joms netipiškų vietų

Panašiai tiek, kiek Lietuvoje nevyksta verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose, anot mokslininkų, nėra vykdomi ir Lietuvos ežerų žuvies išteklių tyrimai. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas, tiriami tik pavieniai ežerai, todėl pasakyti, kokia yra žuvies išteklių būklė visuose Lietuvos vandens telkiniuose, labai sunku. Vis dėlto, mokslininkas pažymi, kad jau kelerius metus jam teko daryti tyrimus Siesarčio ir Baltųjų Lakajų ežeruose.

„Šiuose ežeruose žuvų išteklių būklė yra gera. Labai pastebimai yra padidėjęs žuvų vidutinis svoris, bet, manau, dėl labai aukštos vandens temperatūros, kai kurių rūšių žuvys prisilaiko truputį joms netipiškų vietų. Ir, jeigu kuojos, ešeriai, kurie, beje, turiu pastebėti, labai stambūs (kuojos sveria puse kilogramo ar net 700 gramų, ešeriai – puse kilogramo ar net 800 gramų), yra išėję į seklią zoną – žoles. Ir gali būti, kad žvejai mėgėjai, kurie orientuojasi būtent į šitas žuvis, neranda jų tose vietose, kur jos turėtų būti“, – aiškina ichtiologas. Pašnekovas pabrėžia, kad vandens temperatūra Baltųjų Lakajų ežere yra pernelyg aukšta.

T. Virbickas įsitikinęs, kad dabar būtent Baltųjų Lakajų ežere vykstanti specializuota stintų ir seliavų žvejyba neturėtų daryti įtakos kitų žuvų ištekliams: „Tie tinklai yra labai specifiniai, jie statomi dideliame gylyje, ir jei žvejai verslininkai yra išties sąžiningi, jie stato tinklus tikrai ten, kur turėtų gaudyti saliavas ir stintas. Todėl ta priegauda turėtų būti labai maža. Kitas dalykas, kiek man teko bendrauti, tikrai yra tokių žvejų verslininkų, kurie tą žuvį paleidžia, nes jei tas karšis didelis, jei tame tinkle karšio svoris sudarys daugiau kaip 10 proc. viso laimikio svorio, grės didžiulė bauda. Tai jiems iš to karšio jokios naudos.“

Anot ichtiologo, apie tai jis kalbėjęs su Baltųjų Lakajų ežere specializuotą verslinę žvejybą vykdančiais žvejais. Tačiau, pasak T. Virbicko, gali būti, kad kituose Lietuvos ežeruose žvejai verslininkai kiek peržengia ribas: „Be abejo, neminint vietų ir pavardžių, yra nelabai gera praktika, kai prie tų seliavinių tinklų pridedami reti tinklai ir tokiu būdu sugauna ir tas žuvis, kurių neturėtų gaudyti.“

Baltieji Lakajai
Baltieji Lakajai
© Molėtų turizmo informacijos centro nuotr.

Žuvų ištekliai nuolat pildomi

Po to, kai dėl verslinės žvejybos Lietuvos ežeruose buvo kritiškai sumažėję žuvies ištekliai, uždrausta ne tik verslinė žvejyba, bet ir intensyviai gausinamos žuvų populiacijos – Lietuvos ežerai įžuvinami. Šiais metais įžuvinamų ežerų sąraše yra ir Baltieji Lakajai. Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018 metais plane numatyta, kad šis ežeras turi pasipildyti lydekomis iš šamais. Iš viso sąraše – 215 ežerų.

Nors, mokslininkų teigimu, žuvų išteklių būklė didžiuosiuose ir mėgstamiausiuose Lietuvos ežeruose gerėja, laikytis mėgėjiškos žūklės taisyklių – būtina, nes žvejyba be taisyklių – vienas didžiausių žuvų išteklių priešų. Jas rasite ČIA.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Aukštaitijos architektūros perlai: vienuolynų ansambliai, turistus traukiantys savo didybe ir grožiu

Vienos įspūdingiausių praėjusių šimtmečių architektūros dovanų Anykščių ir Kupiškio...

Mokslininkai įspėja, kad didžiausias teršėjas – visai ne žmogus: laikas keisti požiūrį į statybą (41)

„Statyba ir pastatai sudaro apie 40 proc. viso išskiriamo anglies dioksido kiekio. Taigi, pastatai...

Artėja padangų keitimo laikas: kur dėti senienas? (12)

Prasidedant automobilių vasarinių padangų keitimo metui, aplinkosaugininkai primena vairuotojams,...

Tyrimo metu paaiškėjo, kiek anglies dvideginio išskiria viena komanda 1006 km lenktynėse (5)

Bendrovė „Gera dovana“ atliko savo komandos (#60) „Aurum 1006 km“ lenktynių metu padarytą...

Savo planu apmokestinti automobilių taršą abejoja patys jo rengėjai: svarbiausia surinkti pinigų, o ne sumažinti taršą (59)

Prieš kelias savaites paviešintas Aplinkos ministerijos planas įvesti automobilių taršos...

Top naujienos

Netikėtas Seimo valdybos posėdis – kaip viskas vyko iš tikrųjų (97)

Seimui ketvirtadienį panirus į teisinę krizę dėl Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, panašu,...

Karaimas Trakuose atidarė restoraną ir gamina kibinus: paaiškino, kodėl pats dažnai jų nevalgo

Karaimas Jurij Špakovski su kolega ant Galvės ežero kranto Trakuose turi nuosavą karaimų maisto...

Bulvių viražai: saviškes išvešime, valgysime importines (45)

Nors ūkininkai vasarą sakė, kad bulvės gali neužaugti, tačiau jos užderėjo pakankamai gerai,...

Alytaus gyvenimą paralyžiavęs gaisras nebuvo toks jau netikėtas: pradeda lįsti nerimą keliančios detalės (75)

Milžinišką gaisrą patyrusioje Alytaus miesto padangų perdirbimo gamykloje „ Ekologistika “...

Po riaušių Barselonoje gyvenantis Tomas turistus ragina savaitgalį čia nevykti: buvau pakraupęs (127)

Situacija Katalonijoje artėja prie virimo temperatūros. Po nesėkmingo bandymo skelbti...

Seime visiška teisinė sumaištis dėl Pranckiečio Pranckietis: to klausimo į darbotvarkę netrauksiu (555)

Ketvirtadienį susirinkusi Seimo valdyba nutarė, kad reikalavimas balsuoti iš naujo dėl...

Aukštaitijos architektūros perlai: vienuolynų ansambliai, turistus traukiantys savo didybe ir grožiu

Vienos įspūdingiausių praėjusių šimtmečių architektūros dovanų Anykščių ir Kupiškio...

Šimašiui – nemalonus prokuratūros sprendimas: konstatavo viršijus įgaliojimus (82)

Vilniaus meras Remigijus Šimašius viršijo įgaliojimus liepdamas nuimti Jono Noreikos – Generolo...

Serbų pažadas lietuviams – pusė milijono, jei nepralaimės portugalams (9)

Skelbiama, kad Serbijos futbolo federacija pažadėjo Lietuvos futbolininkams 500 tūkst. eurų, jeigu...

Įrengę butą naujame projekte, pademonstravo, kaip atrodo išskirtinai lietuviškas interjeras (21)

Sostinės senamiestyje atgimstančiame „Paupio“ rajone dar šiemet butus pradės įsirenginėti...