aA
Vasarai po truputį žengiant į antrą pusę, žvejai mėgėjai sunerimę: kai kuriuose ežeruose per visą šiltąjį sezoną nepavyko pagauti tiek žuvies, kiek buvo tikėtasi. GRYNAS.lt žurnalistai viešėjo prie kelių Lietuvos ežerų – Baltųjų Lakajų ir Kertuojų, kur žvejybą baigę žvejai skėsčiojo rankomis ir skundėsi žurnalistams, kad ežeruose visai nėra laimikio. Redakcija pasidomėjo, kokia iš tikrųjų žuvų išteklių būklė labiausiai žvejų pamėgtuose Aukštaitijos ežeruose ir kas gali ją lemti.
Nesėkminga žvejyba
Nesėkminga žvejyba
© DELFI montažas

Žvejai skundžiasi tuščiais laimikių kibirais

Vieną vėlų liepos šeštadienio vakarą, lankydamiesi prie vienų iš žvejų mėgstamiausių Aukštaitijos ežerų – Baltųjų Lakajų ir Kertuojų, GRYNAS.lt žurnalistai sutiko ir keletą žvejų mėgėjų, kurie parodė per visą dieną sugautą laimikį – tuščius kibirus. Taip jie sureagavo į žurnalistų klausimą, kaip kimba.

„Nekimba. Va, žiūrėkit. Tušti kibirai. Nežinau, kas čia darosi, šią vasarą čia visai neįmanoma nieko pagauti. Anksčiau Baltieji Lakajai buvo žvejų rojus, o dabar? Arba mažytės žuvytės, kurias būtina paleisti, arba nieko. Visa vasara tokia. Kertuojų ežere irgi tas pats. Nežinau, kodėl“, – apie situaciją pasakojo sutiktas žvejys mėgėjas Algimantas.

Vos už kelių metrų stovėjęs ir kibirą su vienu ešeriu parodęs žvejys Juozas taip pat skėsčiojo rankomis: „Vienas ešeriukas šiandien. Ir labai džiaugiuosi, nes per visą vasarą tikrai labai mažai pagavęs esu. Šiaip mėgstu žvejoti, kasmet važiuoju kelioms dienoms su palapine prie Baltųjų Lakajų, bet, žinot, tokių metų dar nebuvo nuo verslinės žvejybos laikų.“

Nesėkminga žvejyba skundėsi ir su palapine prie Baltųjų Lakajų poilsiavęs Mantas. Tą vakarą jis jau nežvejojo. Anot jo, neapsimoka net traukti meškerės – vis tiek nekimba.

„Ežere žvejojau su spiningu. Vis laiką daug spiningautojų. Žmonės žvejoja ir iš valties, ir nuo kranto. Tačiau jokių didesnių laimikių niekas nepagavo. Vien tik maži ešeriukai. Panašu, kad žuvies ten labai mažai, nors ežeras tikrai didelis. Vienas didžiausių Lietuvos ežerų, bet didelių laimikių neįmanoma pagauti. Galima spėti, kad ten žuvies mažai“, – pasakoja žvejys.

Jis tęsia, kad, jo nuomone, žuvies Baltųjų Lakajų ežere nėra dėl to, kad anksčiau čia vyko verslinė žvejyba: „Tikriausiai dėl to, nes anksčiau tame ežere vyko verslinė žvejyba ir žvejai verslininkai viską išgaudė. Beliko tik smulkmė. Jei verslinė žvejyba toliau nevyks, gal ir atsiras daugiau žuvies. Mes sugavome mažų lydekų, kurių negalima imti. Tokios kibo. Ir mažų ešeriukų matėsi.“

Žvejai sunerimę: šią vasarą kažkas negerai
© DELFI (K.Čachovskio nuotr.)

Uždraudus verslinę žvejybą, situacija geresnė

Lietuvos meškeriotojų sąjungos pirmininkas Saulius Mikalauskas sako, kad kalbų apie prastus laimikius šiemet jis negirdėjo, tačiau, anot jo, gali būti, kad Baltuosiuose Lakajuose žuvies tikrai trūksta.

„Iki manęs tokie gandai nebuvo atėję. Aišku, ten yra įdomi situacija. Baltieji Lakajai papuola į tą sąrašą, kuriame vis dar vyksta verslinė žvejyba. Tai gal tame ežere tie verslininkai leidžia sau kiek daugiau sužvejoti nei jie gal“, – mano S. Mikalauskas.

GRYNAS.lt primena, kad nuo 2015 metų įsigaliojo aplinkos ministro įsakymas uždrausti verslinę žvejybą Lietuvos ežeruose ir upėse, tačiau paliktas leidimas užsiimti versline specializuota ungurių, stintelių, seliavų bei upinių nėgių žvejyba. Taip pat žvejyba leidžiama Kuršių mariose, polderiuose bei Nemuno žemupyje. Tokių priemonių buvo imtasi drastiškai sumažėjus žuvų ištekliams. Baltieji Lakajai, kartu su kitais 50 Lietuvos vandens telkinių, patenka į sąrašą, kur galima vykdyti specializuotą verslinę žvejybą. Tačiau šios rūšies žvejyba taip pat yra griežtai reglamentuota ir limituota.

Karšių žvejyba
Karšių žvejyba
© DELFI / Kiril Čachovskij

Lietuvos meškeriotojų sąjungos pirmininkas S. Mikalauskas tęsia, kad nuo 2015 metų, kai ežeruose nebegalima verslinė žvejyba, o žuvų išteklių juose pagausėjo. Kad žuvų ištekliai, uždraudus verslinę žvejybą vidaus vandens telkiniuose, gausėja, informuoja ir Aplinkos ministerija. Be to, ši institucija pabrėžia ir ekonominę verslinės žvejybos uždraudimo naudą.

„Tokia žvejybos tvarka pasiteisino ekonominiu ir ekologiniu požiūriu. Bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris – apie 1,3 – 1,4 karto. Sumažėjo verslinės žvejybos ežeruose sąnaudos, padidėjo pajamos. Verslinė žvejyba vykdoma mažesniame vandens telkinių kiekyje, naudojama mažiau žvejybos įrankių, tačiau žuvų sugaunama du kartus daugiau, o laimikio vertė net keturis kartus didesnė nei prieš dešimtmetį“, – praneša Aplinkos ministerija.

Mokslininkas: žuvys prisitaiko prie joms netipiškų vietų

Panašiai tiek, kiek Lietuvoje nevyksta verslinė žvejyba vidaus vandens telkiniuose, anot mokslininkų, nėra vykdomi ir Lietuvos ežerų žuvies išteklių tyrimai. Kaip pasakoja Gamtos tyrimų centro Hidrobiontų ekologijos ir fiziologijos laboratorijos Gėlųjų vandenų ekologijos sektoriaus vyresnysis mokslo darbuotojas Tomas Virbickas, tiriami tik pavieniai ežerai, todėl pasakyti, kokia yra žuvies išteklių būklė visuose Lietuvos vandens telkiniuose, labai sunku. Vis dėlto, mokslininkas pažymi, kad jau kelerius metus jam teko daryti tyrimus Siesarčio ir Baltųjų Lakajų ežeruose.

„Šiuose ežeruose žuvų išteklių būklė yra gera. Labai pastebimai yra padidėjęs žuvų vidutinis svoris, bet, manau, dėl labai aukštos vandens temperatūros, kai kurių rūšių žuvys prisilaiko truputį joms netipiškų vietų. Ir, jeigu kuojos, ešeriai, kurie, beje, turiu pastebėti, labai stambūs (kuojos sveria puse kilogramo ar net 700 gramų, ešeriai – puse kilogramo ar net 800 gramų), yra išėję į seklią zoną – žoles. Ir gali būti, kad žvejai mėgėjai, kurie orientuojasi būtent į šitas žuvis, neranda jų tose vietose, kur jos turėtų būti“, – aiškina ichtiologas. Pašnekovas pabrėžia, kad vandens temperatūra Baltųjų Lakajų ežere yra pernelyg aukšta.

T. Virbickas įsitikinęs, kad dabar būtent Baltųjų Lakajų ežere vykstanti specializuota stintų ir seliavų žvejyba neturėtų daryti įtakos kitų žuvų ištekliams: „Tie tinklai yra labai specifiniai, jie statomi dideliame gylyje, ir jei žvejai verslininkai yra išties sąžiningi, jie stato tinklus tikrai ten, kur turėtų gaudyti saliavas ir stintas. Todėl ta priegauda turėtų būti labai maža. Kitas dalykas, kiek man teko bendrauti, tikrai yra tokių žvejų verslininkų, kurie tą žuvį paleidžia, nes jei tas karšis didelis, jei tame tinkle karšio svoris sudarys daugiau kaip 10 proc. viso laimikio svorio, grės didžiulė bauda. Tai jiems iš to karšio jokios naudos.“

Anot ichtiologo, apie tai jis kalbėjęs su Baltųjų Lakajų ežere specializuotą verslinę žvejybą vykdančiais žvejais. Tačiau, pasak T. Virbicko, gali būti, kad kituose Lietuvos ežeruose žvejai verslininkai kiek peržengia ribas: „Be abejo, neminint vietų ir pavardžių, yra nelabai gera praktika, kai prie tų seliavinių tinklų pridedami reti tinklai ir tokiu būdu sugauna ir tas žuvis, kurių neturėtų gaudyti.“

Baltieji Lakajai
Baltieji Lakajai
© Molėtų turizmo informacijos centro nuotr.

Žuvų ištekliai nuolat pildomi

Po to, kai dėl verslinės žvejybos Lietuvos ežeruose buvo kritiškai sumažėję žuvies ištekliai, uždrausta ne tik verslinė žvejyba, bet ir intensyviai gausinamos žuvų populiacijos – Lietuvos ežerai įžuvinami. Šiais metais įžuvinamų ežerų sąraše yra ir Baltieji Lakajai. Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2018 metais plane numatyta, kad šis ežeras turi pasipildyti lydekomis iš šamais. Iš viso sąraše – 215 ežerų.

Nors, mokslininkų teigimu, žuvų išteklių būklė didžiuosiuose ir mėgstamiausiuose Lietuvos ežeruose gerėja, laikytis mėgėjiškos žūklės taisyklių – būtina, nes žvejyba be taisyklių – vienas didžiausių žuvų išteklių priešų. Jas rasite ČIA.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Lietuvoje pasikeitė medžioklės taisyklės (46)

Ketvirtadienį įsigaliojo Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių pakeitimai,...

STT tyrimas apnuogino aplinkosaugininkų ydas: medžiotojus tikrina būrelių nariams pavaldūs pareigūnai (25)

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) baigė plataus masto Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos...

Stumbrės istorijos pabaiga: įtakingas brakonierius baudžiamosios atsakomybės išvengė, o aplinkosaugininko likimas kol kas neaiškus (123)

Stumbrę nušovęs ir daugiau nei 36 tūkst. eurų už gamtai padarytą žalą turintis sumokėti...

Skirgailė Žalimienė – apie bylas, kuriose ginama teisė į saugią ir švarią aplinką (3)

2020-ieji – tai iššūkių metai ne tik sveikatos apsaugos, bet ir aplinkosaugos srityje. Bereikia...

Į Vilnių užsukęs Europos Komisijos narys domėjosi užstato sistemos veikla (9)

VšĮ „ Užstato sistemos administratorius “ (USAD) biure ir pakuočių skaičiavimo centre...

Top naujienos

Veryga apie naujus draudimus: situacija dabar visiškai kitokia nei buvo pavasarį sveikatos priežiūros paslaugų gali mažėti savaime (211)

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras ( NVSC ) pirmadienį pranešė apie dar vieną naujų...

Mokslininkai: pradeda dominuoti nevaldomi COVID-19 židiniai, gali laukti Čekijos likimas (27)

Šiuo metu Lietuvoje galimi net keturi koronaviruso epidemijos vystymosi scenarijai. Vadovaujantis...

Mokesčių pakeitimai 2021 metais: perskaičiuota NT vertė, didesni akcizai, naikinama PVM lengvata įtakos turės ir „Brexit“ (275)

Kitų metų valstybės biudžete nenumatoma naujų pakeitimų mokesčių sistemoje, tačiau nuo sausio...

Plintant koronavirusui – svarbi informacija tėvams: kas ir kada gali gauti „biuletenį“ už vaikų priežiūrą? (1)

Koronavirusui plintant visuomenėje, dalyje švietimo įstaigų pereinama prie nuotolinio ar mišraus...

Minske sulaikyti medikai: skubią pagalbą pacientams teikiantis skyrius nebegali dirbti Cichanouskaja: režimas išsigando (169)

Minske sulaikyta 11 Baltarusijos respublikinio mokslinio-praktinio centro „Kardiologija“...

„Maximos“ darbuotojoms Vilniuje, Kaune ir Marijampolėje nustatytas koronavirusas

Pirmadienį, spalio 26 dieną, nustatyti dar 3 nauji „Maximos“ darbuotojų susirgimų COVID-19...

VMI laiškai pasieks daugybę įmonių: mokestinės paskolos 2 metams – be palūkanų ir be klausimų (8)

Valstybinė mokesčių inspekcija ( VMI ) informuoja, jog 20 tūkst. įmonių, įtrauktų į...

Po gražuolės Rasos įvaizdžiu – narkotikai, tėvo smurtas bei skolos (29)

Kadaise Rasa Om buvo gražuolė blondinė iš Kauno, kurią pavaišinti naktiniame klube ne vienam...

„Valstiečių“ palikimas konservatoriams: abejotina koronaviruso statistika ir gyvenimas „kaip bomba“ (1138)

Dieną po rinkimų rinkėjų kelialapį į opoziciją gavusi „valstiečių“ Vyriausybė suskubo...

|Maža didelių žinių kaina