Jei žvejų mėgėjų prašymas būtų patenkintas, iš viso įžuvinimui šiais metais būtų skirta 1,35 milijono litų.
Žvejai mėgėjai taip pat pabrėžė, jog skirstant už žvejybos leidimus surinktas lėšas, reikėtų pasitarti su jais.
Daugiau reidų – daugiau ir benzino
Pirmininkas priminė, jog viena iš Mėgėjų žvejybos tarybos funkcijų – teikti pasiūlymus dėl lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti panaudojimo. Kam ir po kiek lėšų kovo 12-ą dieną ministerijoje buvo paskirstyti 2,249 milijono, nežinojo nė vienas tarybos narys.
Tarybos, kurią sudaro įvairių mėgėjų žvejybos klubų bei asociacijų, mokslo institucijų, Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai bei Žemės ūkio ministerijos darbuotojai nariai labiausiai norėjo išgirsti argumentus, kodėl tarnybinis aplinkosaugininkų transportas tapo prioritetine priemone žuvų išteklių gausinimui bei apsaugai.
„Iš vienos eilutės negalima daryti išvadų apie prioritetus“, - žvejus ramino viceministras Linas Jonauskas. - Tie pinigai buvo surinkti 2012-aisiais metais, jie ir turėjo būti panaudoti 2012-aisiais. Todėl šiais metais paskirstyti ne tik 2012-ųjų, bet bus atitinkamai paskirstyti ir 2013-ųjų pinigai. O aplinkosaugininkų kurui lėšos skiriamos ne pirmus metus. Krizės metu maždaug 2008-ais metais, biudžetinės lėšos buvo stipriai apkarpytos. RAAD'ams iš biudžeto skiriama maždaug 40 tūkst. litų kurui, tai lėšos metams, už kurias aplinkosaugininkai galėtų važinėti maždaug mėnesį“.
Viceministras pridūrė, jog Gyvosios gamtos inspekcijos Lietuvoje turi 48 automobilius, bei 65 motorines valtis, taip pat laivą „Jūrinis“. Skelbiamų masinių reidų metu naudojami dauguma automobilių vienu metu, o masinių reidų šiais metais numatoma daug.
Lėšų aplinkosaugininkų premijoms liko
„Ministerija skirstydama pinigus nuo nieko nesislėpė. Reikėjo paskubėti, nes gyvoji gamta (inspekcijos, - red. past.) iš tikrųjų nebeturėjo kurui pinigų“, - konstatavo viceministras L. Jonauskas. - O dėl makrofitų – esame įsipareigoję Europos sąjungai tokius tyrimus atlikti kas trejus metus. Bus ištirti daugiau nei 60 vandens telkinių – ežerų ir upių. Pagal makrofitus bus nustatytas deguonies kiekis, teršalų kiekis telkiniuose ir panašiai. Nebuvo iš kur daugiau šių lėšų skirti.“
Nuo daugiau nei 2 milijonų likęs 100 tūkst. rezervas paliktas aplinkosaugininkų premijoms. Dar 50 tūkst. finansiniam aplinkosaugininkų paskatinimui už gerą darbą bus skirta iš medžiotojų surinktų lėšų už medžiotojų bilietus. Premijos bus skiriamos tiesiog už gerą, aktyvų darbą išaiškinant aplinkosaugos pažeidimus.
Nemuno deltos regioninio parko vyriausiasis specialistas Robertas Kubilius pateikė pasiūlymą kiekviename rajone iš žvejų surinktas lėšas skirti tam konkrečiam rajonui.
„Surinktos lėšos Nemuno deltoje už korteles (žvejo bilietus, - red. past.) - daugiau nei 800 tūkst. litų. Kaip nebūtų keista norėjome, kad pakėlus mokesčius žvejų sumažėtų, bet nesumažėjo. Jie moka po 10 litų už parą. Tuomet būtų prašymas, kad atitinkamai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui šios lėšos ir būtų skirtos. Bet vėlgi – ne „Jūriniam“ laivui, kuris stovi kaip paminklas uoste. Lėšos turėtų būti paskirstytos ten, kur buvo surinktos. Nes žvejai iškart užduos klausimą – mes mokame, o kur jūs panaudojote tuos pinigus? Kodėl nėra lėšų pakrančių tvarkymui Šilutės savivaldybėje? Tas žodis „šiukšlių tvarkymas“ jau mums kaip prakeiksmas“, - savo idėją išdėstė specialistas.
Viceministras L. Jonauskas suabejojo tokia idėja. „Tuoj parodysiu 2013- ųjų metų lėšų paskirstymą. Ten yra numatyta suma jūsų parko sužymėjimui bojais (kad žvejai aiškiai žinotų rezervato ribas, - red. past.). Tuomet klausimas: ar Utenos žvejas turėtų mokėti už šiuos bojus? Ar neiššauksime pykčių taip skirstydami?“, - svarstė L. Jonauskas.
Briedis – brangesnis už aplinkosaugininką?
„Tikrai paprašysime, pareikalausime ataskaitų, gausime jas ir žinosime, kam buvo panaudoti tie pinigai“, - žadėjo viceministras.
Taryba taip pat iškėlė klausimą, ar automobilių kurui skirtos lėšos atneš siekiamą rezultatą, jei nebus, kas tuos automobilius vairuoja. Kitaip tariant, aplinkosaugininkų darbo laikas – limituotas ir pasibaigus darbo valandoms jie negali operatyviai reaguoti į iškvietimą.
„Keliame ir svarstome problemas dėl aplinkosaugininkų teisių, galių, dėl socialinių garantijų. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kontrolės įstatymą. Padidinus žalą gamtai briedis įvertintas 18 tūkst. litų. O neetatinio inspektoriaus, kuris dalyvauja gyvosios gamtos saugojime, mirtis, jei neklystu, įvertinta 13 tūkst. litų... Šioje srityje laukiame ir jūsų pasiūlymų“, - atskleidė L. Jonauskas.
Aktyvūs aplinkosaugininkai sulauks premijų
Iš tarybos narių pasigirdo pasiūlymų aplinkosaugininkams mokėti premiją –proporcingą iš brakonierių išieškotai žalai gamtai arba jiems skirtų baudų sumai.
Viceministras teigė, jog naujai ruošiamame įstatyme numatoma tokia premija, siekianti iki 10 proc. sumos už padarytą žalą gamtai arba baudos, kuria nubaustas brakonierius. Tačiau ji turi „lubas“ - negali viršyti 1000 litų. Kitaip tariant, aplinkosaugininkui sugavus briedį nelegaliai sumedžiojusį brakonierių, pareigūnui priklausytų 2000 litų premija (nuo 20 tūkst. žalos, padarytos gamtai), tačiau jis gautų 1000 litų. Taip ministerija apsidraudžia nuo kosminių premijų tuo atveju, jei įvyktų ekologinė katastrofa ir žala gamtai siektų milijonus litų, taip pat siekiama, kad aplinkosaugos pareigūnų nereikėtų laukti teismų pabaigos, kol brakonierius iš tiesų būtų pripažintas kaltu. Premija aplinkosaugininkui būtų skirta iš karto.
„Norėtųsi, jog aplinkosaugininkai gautų premijas už šiurkščių aplinkosaugos pažeidimų išaiškinimą. Nes stebint paskutines akcijas atrodo, jog aplinkosaugininkai dirba kaip autobuso kontrolieriai, tikrinantys bilietėlius. Šiurkštūs pažeidimai – tai žvejyba tinklais, elektra, arba didelė gamtai padarytos žalos suma“, - svarstė portalo „Žvejo tribūna“ atstovas Saulius Mikalauskas.
Šventės palauks
Išgirdęs tarybos narių nepasitenkinimą dėl to, jog skirstant pinigus nebuvo atsiklausta jų nuomonės, L. Jonauskas atskleidė, kam svarstoma skirti lėšų šiais metais.
Tarptautinės žvejų dienos minėjimas – ne laikas švęsti. Kai po dešimtmečio ežerai bus pilni žuvų, tuomet ir švęsime. Siūlau neskirti lėšų“, - pateiktus pasiūlymus vieną po kito įvertino viceministras.
L. Jonauskas pritaria lėšų skyrimui Mėgėjų žvejybos taisyklių limituotos tvarkos aprašo išleidimui – tam numatyta nedidelė suma, o bukletuose būtų aiškiai surašyta, kada kokias žuvis ir kada galima žvejoti.
Kol kas siūloma neskirti lėšų vėžių ligų tyrimams. Argumentuota, jog įvėžinimo darbus ar su vėžiais susijusius tyrimus finansuoja Žemės ūkio ministerija.
„Bendras Mėgėjų žvejybos tarybos pasiūlymas būtų toks: visos lėšos, surinktos į Aplinkos apsaugos rėmimos programą už baudas, už gamtai padarytą žalą, už žvejų mėgėjų leidimus turi būti naudojamos tik žuvų ištekliams saugoti, atkurti ir gausinti“, - apibendrino susitikimą S. Mikalauskas.
Taryba išskyrė keturias sritis, kurioms, jų nuomone, reikėtų skirti minėtas lėšas:
- informacijos apie sektoriaus veiklą rinkimas (žuvies sugavimas vandens telkiniuose, tiek verslininkų, tiek mėgėjų, žuvų išteklių būklė, naudojimo būdai ir tvarka)
- žuvų išteklių būklės vertinimas ir naudojimo programų parengimas (tyrimai)
- žuvivaisos priogramų parengimas ir įžuvinimo darbų vykdymas
- žuvų išteklių naudojimo kontrolės užtikrinimas.
Žvejai mėgėjai svarsto, jog žuvų išteklių tyrimams gali būti skiriama apie 15 proc. surenkamų lėšų, įžuvinimui – 45 proc., kontrolei, kitaip tariant, aplinkosaugininkų darbui – 30 proc. Likusieji liktų informacijos apie žuvų išteklius rinkimui.
Makrofitų tyrimų reikalingumo nepripažįsta
Savo pasiūlyme Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui žvejai mėgėjai prašė šiais metais įžuvinimui skirti ne likusius 650 tūkst. litų, o dar 1 milijoną. Tai argumentuota tuo, jog 350 tūkst. buvo skirta iš praėjusiais metais surinktų lėšų ir turėjo būti paskirstyta praėjusiais metais.
Taip pat prašyta makrofitų tyrimus už 138 tūkst. litų finansuoti iš kitų lėšų, ne iš žvejų mėgėjų sumokėtų mokesčių. Papildomai paprašyta leisti tarybai persvarstyti visas finansavimui gauti pateiktas paraiškas iki bus nuspręsta skirti ar neskirti joms lėšų.
MŽT taip pat paprašė paaiškinimo, kaip bus kontroliuojamas tarnybiniam aplinkosaugininkų transportui skirtų lėšų panaudojimas.
Taip pat pabrėžta, jog lėšos Gyvosios gamtos inspekcijoms lėšos turi būti skiriamos atsižvelgiant į tai, kiek aplinkosaugininkai surinko baudų iš brakonierių bei už teisės aktų pažeidimus bei padarytą žalą gyvajai gamtai.
