aA
Antradienio popietę Aplinkos ministerijoje posėdžiavę Mėgėjų žvejybos tarybos nariai kamantinėjo viceministrą Liną Jonauską, kodėl iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos fondo buvo skirta 1,66 milijono litų aplinkosaugininkų transporto kurui ir tik 350 tūkst. - įžuvinimui. Tarybos nariai pateikė kreipimąsi į ministrą Valentiną Mazuronį, kuriuo prašė skirti įžuvinimui ne tik jau patvirtintus 350 tūkst., bet dar papildomą milijoną litų, taip pat savotiškai „kompensuoti“ 138 tūkst., skirtus makrofitų (vandens augalų) tyrimams.
Žvejai mėgėjai pasiryžę akylai kontroliuoti Aplinkos ministerijos skirstomas lėšas
Žvejai mėgėjai pasiryžę akylai kontroliuoti Aplinkos ministerijos skirstomas lėšas
© DELFI

Jei žvejų mėgėjų prašymas būtų patenkintas, iš viso įžuvinimui šiais metais būtų skirta 1,35 milijono litų.

Žvejai mėgėjai taip pat pabrėžė, jog skirstant už žvejybos leidimus surinktas lėšas, reikėtų pasitarti su jais.

Daugiau reidų – daugiau ir benzino

MŽT pirmininkas Antanas Kontautas
MŽT pirmininkas Antanas Kontautas
© I. Labutytės nuotr.

„Matome, jog didžiausia lėšų dalis, tai yra 74 proc. buvo skirti tarnybinio transporto išlaikymui, - susirinkimą pradėjo MŽT pirmininkas, Klaipėdos universiteto atstovas Antanas Kontautas. - Galime suprasti, jog visos žuvininkystės bėdos susiję su transportu.“

Ministerija skirstydama pinigus nuo nieko nesislėpė. Reikėjo paskubėti, nes gyvoji gamta (inspekcijos, - red. past.) iš tikrųjų nebeturėjo kurui pinigų.
Linas Jonauskas

Pirmininkas priminė, jog viena iš Mėgėjų žvejybos tarybos funkcijų – teikti pasiūlymus dėl lėšų žuvų ištekliams atkurti ir saugoti panaudojimo. Kam ir po kiek lėšų kovo 12-ą dieną ministerijoje buvo paskirstyti 2,249 milijono, nežinojo nė vienas tarybos narys.

Tarybos, kurią sudaro įvairių mėgėjų žvejybos klubų bei asociacijų, mokslo institucijų, Medžiotojų ir žvejų draugijos atstovai bei Žemės ūkio ministerijos darbuotojai nariai labiausiai norėjo išgirsti argumentus, kodėl tarnybinis aplinkosaugininkų transportas tapo prioritetine priemone žuvų išteklių gausinimui bei apsaugai.

„Iš vienos eilutės negalima daryti išvadų apie prioritetus“, - žvejus ramino viceministras Linas Jonauskas. - Tie pinigai buvo surinkti 2012-aisiais metais, jie ir turėjo būti panaudoti 2012-aisiais. Todėl šiais metais paskirstyti ne tik 2012-ųjų, bet bus atitinkamai paskirstyti ir 2013-ųjų pinigai. O aplinkosaugininkų kurui lėšos skiriamos ne pirmus metus. Krizės metu maždaug 2008-ais metais, biudžetinės lėšos buvo stipriai apkarpytos. RAAD'ams iš biudžeto skiriama maždaug 40 tūkst. litų kurui, tai lėšos metams, už kurias aplinkosaugininkai galėtų važinėti maždaug mėnesį“.

Viceministras pridūrė, jog Gyvosios gamtos inspekcijos Lietuvoje turi 48 automobilius, bei 65 motorines valtis, taip pat laivą „Jūrinis“. Skelbiamų masinių reidų metu naudojami dauguma automobilių vienu metu, o masinių reidų šiais metais numatoma daug.

Lėšų aplinkosaugininkų premijoms liko

„Ministerija skirstydama pinigus nuo nieko nesislėpė. Reikėjo paskubėti, nes gyvoji gamta (inspekcijos, - red. past.) iš tikrųjų nebeturėjo kurui pinigų“, - konstatavo viceministras L. Jonauskas. - O dėl makrofitų – esame įsipareigoję Europos sąjungai tokius tyrimus atlikti kas trejus metus. Bus ištirti daugiau nei 60 vandens telkinių – ežerų ir upių. Pagal makrofitus bus nustatytas deguonies kiekis, teršalų kiekis telkiniuose ir panašiai. Nebuvo iš kur daugiau šių lėšų skirti.“

Vis dėlto Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas pavadino tokį žingsnį ministerijos padaryta klaida. Makrofitų tyrimams lėšų praėjusiais metais atsirasdavo iš kitų rezervų.

Dabar kartais pasitaiko atvejų, kai protokolų neužtenka pažeidimams užfiksuoti. Tai rodo, jog tie pažeidimai išsikeroję, visi pripratę „ai, kaip nors“. Tad gal šioje srityje mažinti (skiriamų lėšų kiekį, - red. past.) nereikėtų.
Vytautas Ignatavičius

Nuo daugiau nei 2 milijonų likęs 100 tūkst. rezervas paliktas aplinkosaugininkų premijoms. Dar 50 tūkst. finansiniam aplinkosaugininkų paskatinimui už gerą darbą bus skirta iš medžiotojų surinktų lėšų už medžiotojų bilietus. Premijos bus skiriamos tiesiog už gerą, aktyvų darbą išaiškinant aplinkosaugos pažeidimus.

Nemuno deltos regioninio parko vyriausiasis specialistas Robertas Kubilius pateikė pasiūlymą kiekviename rajone iš žvejų surinktas lėšas skirti tam konkrečiam rajonui.

„Surinktos lėšos Nemuno deltoje už korteles (žvejo bilietus, - red. past.) - daugiau nei 800 tūkst. litų. Kaip nebūtų keista norėjome, kad pakėlus mokesčius žvejų sumažėtų, bet nesumažėjo. Jie moka po 10 litų už parą. Tuomet būtų prašymas, kad atitinkamai Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui šios lėšos ir būtų skirtos. Bet vėlgi – ne „Jūriniam“ laivui, kuris stovi kaip paminklas uoste. Lėšos turėtų būti paskirstytos ten, kur buvo surinktos. Nes žvejai iškart užduos klausimą – mes mokame, o kur jūs panaudojote tuos pinigus? Kodėl nėra lėšų pakrančių tvarkymui Šilutės savivaldybėje? Tas žodis „šiukšlių tvarkymas“ jau mums kaip prakeiksmas“, - savo idėją išdėstė specialistas.

Viceministras L. Jonauskas suabejojo tokia idėja. „Tuoj parodysiu 2013- ųjų metų lėšų paskirstymą. Ten yra numatyta suma jūsų parko sužymėjimui bojais (kad žvejai aiškiai žinotų rezervato ribas, - red. past.). Tuomet klausimas: ar Utenos žvejas turėtų mokėti už šiuos bojus? Ar neiššauksime pykčių taip skirstydami?“, - svarstė L. Jonauskas.

Briedis – brangesnis už aplinkosaugininką?

Žvejai svarstė, jog ir kontroliuojamų vandens telkinių (ežerų ar upių) skaičius skirtinguose regionuose yra nevienodas, o aplinkosaugos pareigūnai kiekviename departamente gauna panašią sumą pinigų automobilių kurui.

Norėtųsi, jog aplinkosaugininkai gautų premijas už šiurkščių aplinkosaugos pažeidimų išaiškinimą. Nes stebint paskutines akcijas atrodo, jog jie dirba kaip autobuso kontrolieriai, tikrinantys bilietėlius.
Žvejys Saulius Mikalauskas

„Tikrai paprašysime, pareikalausime ataskaitų, gausime jas ir žinosime, kam buvo panaudoti tie pinigai“, - žadėjo viceministras.

„Iš tiesų atėjus naujai valdžiai, inspektorių darbas pagerėjo, - svarstė Kauno žvejų draugijos pirmininkas Vytautas Ignatavičius. - Dabar kartais pasitaiko atvejų, kai protokolų neužtenka pažeidimams užfiksuoti. Tai rodo, jog tie pažeidimai išsikeroję, visi pripratę „ai, kaip nors“. Tad gal šioje srityje mažinti (skiriamų lėšų kiekį, - red. past.) nereikėtų“. 

Reido metu sugautas brakonierius
Reido metu sugautas brakonierius
© Utenos RAAD

Taryba taip pat iškėlė klausimą, ar automobilių kurui skirtos lėšos atneš siekiamą rezultatą, jei nebus, kas tuos automobilius vairuoja. Kitaip tariant, aplinkosaugininkų darbo laikas – limituotas ir pasibaigus darbo valandoms jie negali operatyviai reaguoti į iškvietimą.

„Keliame ir svarstome problemas dėl aplinkosaugininkų teisių, galių, dėl socialinių garantijų. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į kontrolės įstatymą. Padidinus žalą gamtai briedis įvertintas 18 tūkst. litų. O neetatinio inspektoriaus, kuris dalyvauja gyvosios gamtos saugojime, mirtis, jei neklystu, įvertinta 13 tūkst. litų... Šioje srityje laukiame ir jūsų pasiūlymų“, - atskleidė L. Jonauskas.

Aktyvūs aplinkosaugininkai sulauks premijų

Iš tarybos narių pasigirdo pasiūlymų aplinkosaugininkams mokėti premiją –proporcingą iš brakonierių išieškotai žalai gamtai arba jiems skirtų baudų sumai.

Viceministras teigė, jog naujai ruošiamame įstatyme numatoma tokia premija, siekianti iki 10 proc. sumos už padarytą žalą gamtai arba baudos, kuria nubaustas brakonierius. Tačiau ji turi „lubas“ - negali viršyti 1000 litų. Kitaip tariant, aplinkosaugininkui sugavus briedį nelegaliai sumedžiojusį brakonierių, pareigūnui priklausytų 2000 litų premija (nuo 20 tūkst. žalos, padarytos gamtai), tačiau jis gautų 1000 litų. Taip ministerija apsidraudžia nuo kosminių premijų tuo atveju, jei įvyktų ekologinė katastrofa ir žala gamtai siektų milijonus litų, taip pat siekiama, kad aplinkosaugos pareigūnų nereikėtų laukti teismų pabaigos, kol brakonierius iš tiesų būtų pripažintas kaltu. Premija aplinkosaugininkui būtų skirta iš karto.

„Norėtųsi, jog aplinkosaugininkai gautų premijas už šiurkščių aplinkosaugos pažeidimų išaiškinimą. Nes stebint paskutines akcijas atrodo, jog aplinkosaugininkai dirba kaip autobuso kontrolieriai, tikrinantys bilietėlius. Šiurkštūs pažeidimai – tai žvejyba tinklais, elektra, arba didelė gamtai padarytos žalos suma“, - svarstė portalo „Žvejo tribūna“ atstovas Saulius Mikalauskas.

Šventės palauks

Išgirdęs tarybos narių nepasitenkinimą dėl to, jog skirstant pinigus nebuvo atsiklausta jų nuomonės, L. Jonauskas atskleidė, kam svarstoma skirti lėšų šiais metais.

Linas Jonauskas
Linas Jonauskas
© DELFI / Tomas Vinickas

„Svarstome skirti lėšų Kuršių marių tyrimams, skirtiems neršiančių lašišų ir šlakių migracijos keliams nustatyti; žuvų išteklių įvertinimui valstybiniuose vandens telkiniuose (34 ežeruose); J. Virbicko premijai. Kauno marių žuvų išteklių tyrimams lėšų siūlau neskirti – trimituojam, kad Kauno mariose 80 proc. menkaverčių žuvų. Tai tų tyrimų rezultatus kaip ir žinome. Gal geriau pataupyti tuos pinigus ir juos skirti kitoms reikmėms, pavyzdžiui, įžuvinimui? Žvejybos plėtrą skatinančių priemonių viešinimui žurnaluose ir laikraščiuose lėšų siūlau neskirti. Jūrinio vandens poveikio Kuršių marių žuvims tyrimas – siūlau neskirti tam lėšų.

Tarptautinės žvejų dienos minėjimas – ne laikas švęsti. Kai po dešimtmečio ežerai bus pilni žuvų, tuomet ir švęsime. Siūlau neskirti lėšų“, - pateiktus pasiūlymus vieną po kito įvertino viceministras.

L. Jonauskas pritaria lėšų skyrimui Mėgėjų žvejybos taisyklių limituotos tvarkos aprašo išleidimui – tam numatyta nedidelė suma, o bukletuose būtų aiškiai surašyta, kada kokias žuvis ir kada galima žvejoti.

Kol kas siūloma neskirti lėšų vėžių ligų tyrimams. Argumentuota, jog įvėžinimo darbus ar su vėžiais susijusius tyrimus finansuoja Žemės ūkio ministerija.

Žvejai mėgėjai suabejojo dėl vėžių tyrimo reikšmingumo, nes plačiažnypliai vėžiai esą sparčiai nyksta visoje Europoje.

S. Mikalauskas
S. Mikalauskas
© I. Labutytės nuotr.

Kaip lėšos turėtų būti skirstomos?

„Bendras Mėgėjų žvejybos tarybos pasiūlymas būtų toks: visos lėšos, surinktos į Aplinkos apsaugos rėmimos programą už baudas, už gamtai padarytą žalą, už žvejų mėgėjų leidimus turi būti naudojamos tik žuvų ištekliams saugoti, atkurti ir gausinti“, - apibendrino susitikimą S. Mikalauskas.

Taryba išskyrė keturias sritis, kurioms, jų nuomone, reikėtų skirti minėtas lėšas:

- informacijos apie sektoriaus veiklą rinkimas (žuvies sugavimas vandens telkiniuose, tiek verslininkų, tiek mėgėjų, žuvų išteklių būklė, naudojimo būdai ir tvarka)
- žuvų išteklių būklės vertinimas ir naudojimo programų parengimas (tyrimai)
- žuvivaisos priogramų parengimas ir įžuvinimo darbų vykdymas
- žuvų išteklių naudojimo kontrolės užtikrinimas.

Žvejai mėgėjai svarsto, jog žuvų išteklių tyrimams gali būti skiriama apie 15 proc. surenkamų lėšų, įžuvinimui – 45 proc., kontrolei, kitaip tariant, aplinkosaugininkų darbui – 30 proc. Likusieji liktų informacijos apie žuvų išteklius rinkimui.

Makrofitų tyrimų reikalingumo nepripažįsta

Savo pasiūlyme Aplinkos ministrui Valentinui Mazuroniui žvejai mėgėjai prašė šiais metais įžuvinimui skirti ne likusius 650 tūkst. litų, o dar 1 milijoną. Tai argumentuota tuo, jog 350 tūkst. buvo skirta iš praėjusiais metais surinktų lėšų ir turėjo būti paskirstyta praėjusiais metais.

Taip pat prašyta makrofitų tyrimus už 138 tūkst. litų finansuoti iš kitų lėšų, ne iš žvejų mėgėjų sumokėtų mokesčių. Papildomai paprašyta leisti tarybai persvarstyti visas finansavimui gauti pateiktas paraiškas iki bus nuspręsta skirti ar neskirti joms lėšų.

MŽT taip pat paprašė paaiškinimo, kaip bus kontroliuojamas tarnybiniam aplinkosaugininkų transportui skirtų lėšų panaudojimas.

Taip pat pabrėžta, jog lėšos Gyvosios gamtos inspekcijoms lėšos turi būti skiriamos atsižvelgiant į tai, kiek aplinkosaugininkai surinko baudų iš brakonierių bei už teisės aktų pažeidimus bei padarytą žalą gyvajai gamtai.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Atliekos tampa brangia preke: baudžiamoji atsakomybė už jų neteisėtą gabenimą per Lietuvos sieną (6)

Kodėl už neteisėtą atliekų gabenimą per valstybės sieną nustatoma pati griežčiausia...

Internete plinta vaizdo įrašas, kaip į Vilniaus savivaldybę brovėsi žiurkė (60)

Šaltėjant orui, šiltesnio kampo ima ieškoti ir graužikai: kas lenda į palėpes, kas į rūsius,...

Testas: ar pavyks atsakyti į 10 šią vasarą išpopuliarėjusio žaidimo klausimų (6)

Gyventojai visoje Lietuvoje įsitraukė į „Nacionalines Eko lenktynes“ – virtualų žaidimą,...

Lietuvoje atsidarė visoje Europoje žinoma gamykla: tik pažiūrėkite, kuo pavirsta į taromatus sukišti jūsų buteliai (62)

Stebint sėkmingus užstato sistemoje surenkamų vienkartinių gėrimų pakuočių rezultatus,...

Kiekvienas iš mūsų turėsime išmokti gyventi visiškai kitaip: laukia daugybė naujovių, prie kurių turėsime priprasti (31)

Europai žengiant žiedinės ekonomikos kryptimi, vis daugiau šios ekonomikos sėkmės pavyzdžių...

Top naujienos

Dėl mažytės salos Europa – ant karo slenksčio: vienas susidūrimas jau įvyko (186)

Tai mažytė, vos dvylikos kvadratinių kolometrų ploto sala, atsidūrusi pačioje pavojingosios...

Kalbino SEB inovacijų centro vadovas Audrius Rutkauskas, parengė Lina Širvinskienė | D+ nariams

Netolima darbo rinkos ateitis: beverčiai diplomai ir konkurencija su viso pasaulio specialistais (41)

Kaip dirbsime ir uždirbsime 2025 metais? Kaip su tuo susijęs tvarumas ? Kaip keisis konkurencija...

Vasariški orai lepins ir toliau: pokyčiai – nuo ketvirtadienio

Šiandien Lietuvos orus lems anticiklono šiaurės vakarinė – šiltesnioji dalis. Vakariniuose...

Kamčiatkos spindesys ir skurdas: gyvybei pavojingi kontrabandiniai ikrai, kaimai-vaiduokliai ir beribis brakonierių godumas (36)

Filmas „Raudonoji lašiša “ – kūrinys apie žuvį, nuo kurios faktiškai priklauso gyvybė...

„Barca“ testuoja Šaro nervus: žygis Ispanijoje pradėtas dramatišku trileriu Giedraitis debiutavo sėkmingai (26)

„Du susitikimai, trys susitikimai, minutės pertraukėlė – tau negana? Tau negana?“ – ant...

Akvilę ištiko viena dažniausių ir grėsmingiausių komplikacijų: po gimdymo vos nemirė

Vieną rytą nubudusi Akvilė pajuto, kad nutekėjo vaisiaus vandenys . „Sunerimau, nes laukiausi...

Prof. Vytautas Kasiulevičius: jei spėjimai pasitvirtins, bus galima teigti, kad Baltijos šalys buvo teisios (89)

„Daug ko dar nežinome, bet jeigu britų ir vokiečių spėjimai pasitvirtins ir pandemija...

Virtualūs konsultantai užkariauja įmones: kokie jų privalumai ir ko galime tikėtis ateityje (6)

Pasauliui vis labiau skaitmenizuojantis, įvairiuose sektoriuose pradedame pastebėti išmaniąsias...

Schilleris po LKL debiuto pasidžiaugė „Žalgirio“ stiprybe ir prabilo apie Blaževičiaus situaciją (35)

Naujasis Kauno „Žalgirio“ strategas Martinas Schilleris pirmojo blyno „Betsafe-LKL“...

|Maža didelių žinių kaina