aA
Vasario mėnuo raudona spalva apibrauktas ir žvejų mėgėjų, ir žvejų verslininkų kalendoriuose. Šį mėnesį pajūryje kasmet vyksta tradicinė stintų šventė, kurios metu lankytojai mėgaujasi viena mėgstamiausių žuvų. Tačiau jau keletą metų žvejai skundžiasi pagauną vis mažiau stintų. Todėl GRYNAS.lt domisi, kokios šių metų stintų tendencijos, ir kokia jų išteklių būklė.
Stintos
Stintos
© DELFI / Modesta Meškė

Žvejai stintų vis dar laukia

Stintų mėgėjai trina rankomis: jau netrukus pajūrį drebins tradicinė stintų šventė. Tačiau žvejams verslininkams šiųmečiai laimikių kiekiai kelia nerimą. Įprastai stintų sugavimai Kuršių mariose prasideda jau gruodžio mėnesį, tačiau šiemet šios žuvies vis dar nėra. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ vadovė Sigita Jakubauskienė tikisi, kad šiemet stintos į Kuršių marias dar atplauks, tik šiek tiek vėluoja.

„Kol kas stintų žvejyba nevyksta dėl nepalankių gamtinių sąlygų ir jų kol kas dar nėra atplaukusių. Truputį pagauna, girdėjau, bet ne tie metai kaip anksčiau. Tokiu laiku Kuršių mariose jau stintų būdavo, dabar jos nesibūriuoja. Galbūt vėluoja, tikimės, kad vėluoja. Baisu pagalvoti, kad visai neateis iki mūsų. Pastaraisiais metais matome, kad priekrantėje žvejojama intensyviau, o mes Kuršių mariose ir Nemuno žemupyje prasčiau“, – pasakoja S. Jakubauskienė.

Anot pašnekovės, gali būti, kad jau kelerius metus didesnė stintų dalis iš Baltijos jūros patraukia link Rusijos krantų: „Galvojame, kas tam turi įtakos. Pamename 2012 metus, auksinius metus, kai buvo pagauta net 500 tonų stintų. Po to tokių metų nebebuvo. Stintų vis mažėja ir mažėja.“

Rekordinė stintų žvejyba 2012 metais
Rekordinė stintų žvejyba 2012 metais

Pernai žvejyba sėkminga

Kaip jau buvo minėta, stintų žvejybos pradžia paprastai yra gruodžio mėnuo. Baltijos jūros vandens temperatūrai nukritus iki tinkamos stintoms, šios žuvelės pradeda džiuginti Lietuvos žvejus.

Mokslininkų turimais duomenimis, stintos Lietuvos vandenis pasiekia nuo Latvijos pusės: plaukdamos pro Šventąją, Palangą jos žvejus džiugina Klaipėdos krantuose, tuomet migruoja į Kuršių marias ir pagaliau pro Nemuno žemupį plaukia neršti.

Kaip vienus geriausių metų, vadinamus stintų aukso metais, žvejai prisimena 2012 – uosius. Vėliau, anot žvejų, stintų sugavimai ėmė mažėti. Tačiau Klaipėdos universiteto darbuotojas dr. Arvydas Švagždys, žvelgdamas į stintų sugavimų skaičius nuo 2009 – ųjų, sako, kad praeiti metai tikrai nebuvo patys blogiausi stintų mėgėjams.

„Kalbant apie praeitus metus, visi rodikliai, kurie rodo stintų išteklius, buvo pakankamai geri. Pirmiausia, pakankamai ilgai truko stintų migracija Klaipėdos sąsiauryje. Ji prasidėjo gruodžio pradžioje ir truko iki pat kovo mėnesio. Beveik keturis mėnesius. Stintos ištekliai buvo išsitęsę, dideli, matėme, kad kibo visur: ir ties Juodkrante, ir Nidoje. Stinta buvo stambi. Žvejai per naktį pagaudavo 5 – 10 kg. Kai kurie ir 15 kg. Buvo tikrai labai sėkminga stintų žvejyba“, – apie praeitų metų stintų žvejybą pasakoja mokslininkas.

Rekordinė stintų žvejyba 2012 metais
Rekordinė stintų žvejyba 2012 metais
© "Ūkininko patarėjas"


Stintų vėlavimas verčia susimąstyti

Pašnekovas tęsia, kad praeitų metų sėkmė stintų žvejyboje visiems pažadino viltis, jog ir šiemet Kuršių mariose netrūks šių žuvų. Anot jo, didelis stintų kiekis leido daryti prielaidas, kad didelė jų gausa pasieks Nemuną ir sėkmingai išnerš. Tačiau, šių metų tendencijos verčia susimąstyti.

„Mes galvojame, kad stintų užėjimas praeitais metais turėjo būti didelis, bet yra atsiradusios, matyt, kažkokios naujos aplinkybės, kurios nėra pakankamai ištirtos. Kodėl stinta jau keleri metai, nors jos užėjimas į Kuršių marias lyg ir didelis, tačiau gausiai neplaukia per Nemuno deltos atšakas. Bet kažkodėl pasuka į pietinę Kuršių marių dalį. Priežastis mes galime tik spėlioti. Viena iš jų gali būti ta, kad bus pakitęs pastarųjų metų hidrologinis marių ir upių režimas dėl, pavyzdžiui, užseklėjusių deltos atšakų, o gal sūraus vandens stipresnė invazija dėl Klaipėdos uosto veiklos gena stintų reproduktorius į gėlesnius pietinius marių vandenis“, – samprotauja mokslininkas.

Pasak pašnekovo, gali būti, kad stinta keičia savo kryptį dar migruodama iki nerštaviečių: „kaip rodo deltoje atlikti stintų laimikių sudėties matavimai, plaukdamos link nerštaviečių, stambios stintos nebemigruoja pro mūsų pusę, o pasuka pro Gilijos atšakas. Tai rodo ir trigubai didesni nei Lietuvos žvejų pernai metų kaliningradiečių laimikiai. Galbūt yra įvykę kažkokie pasikeitimai, kurie dar nėra iki galo užfiksuoti.“

Stintos Klaipėdos turgavietėje pernai
Stintos Klaipėdos turgavietėje pernai
© DELFI / Virginija Spurytė

Neramina ir stintų ištekliai

Dr. A. Švagždys akcentuoja, kad šiemet stintos labai vėluoja atplaukti į Klaipėdos sąsiaurį. Čia jos gausiau pasirodė tik paskutinėmis gruodžio mėnesio dienomis. Anot mokslininko, stintos šiemet ne tik vėluoja, ir mažėja jų gretos. Jis užsimena apie šių metų stintų išteklių mažėjimą.

„Galima spėlioti, kad tokia situacija gali būti dėl sausos vasaros. Buvo labai mažas vandens nuotėkis iš Nemuno, žemas lygis upėse, silpna vandens ištaka iš marių į jūrą. Galbūt tai turėjo kažkokią reikšmę. Dabar vandens lygis ties Rusne jau yra šiek tiek pakilęs, pasiekė žiemos daugiametį lygį. Tačiau negalima lyginti su praeitais metais, kai Rusnės kelias buvo apsemtas nuo spalio mėnesio iki pat pavasario. Tai gal dar šiųmetė stinta nesusikoncentravo iš Baltijos jūros, nepajautė savo gimtųjų upių kvapo ir neskuba. Vis dėlto, manau, kad patys ištekliai nėra tokie gausūs, kokie buvo pernai. Vėlgi, pasak mėgėjų, šiemet gaudoma jau smulkesnė stinta nei pernai. Tai reiškia, kad tų didelių reproduktorių jau nematyti, kurie sudaro sugavimų branduolį“, – aiškina dr. A. Švagždys.

Stintos
Stintos
© Fotolia

Prastėjančią stintų išteklių būklę, anot mokslininko, rodo ir vis mažesni stintų sugavimai Baltijos jūroje. Todėl A. Švagždys linkęs prognozuoti ne tokį gerą stintmetį, koks jis buvęs pernai ir juolab 2012 metais.

Stintų gali mažėti dėl įvairių priežasčių, tačiau nė viena jų dar nėra įtikinamai įrodyta moksliniais tyrimais. Gali būti, kad dalis šių žuvų žūsta pasiekusius nerštavietes ir nebegrįžta į Baltijos jūrą.

Akimirkos iš buvusios "Palangos stintos"
Akimirkos iš buvusios "Palangos stintos"
© DELFI / Rūta Juozapaitytė

Buvę gausūs ištekliai sekančiais metais gali sumenkti, nes stintos trumpo gyvenimo ciklo žuvys, retai teišgyvena iki 5-6 m. amžiaus. Neatmetama, kad stintų išteklius mažina labai intensyvi jų žvejyba, bet iki šiol, kaip rodo įvairių antropogeninių ir klimatinių veiksnių sugretinimas, didžiausią reikšmę stintų išteklių formavimuisi turėjo aplinkos sąlygos jų neršto metu.

GRYNAS.lt primena, kad stintų žvejyba taip pat reglamentuojama žvejybos taisyklių. Pagal Mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisykles žvejyboje vienam žvejui galima naudoti 4 mėgėjų žvejybos įrankius. Bendras vienu metu naudojamų kabliukų skaičius negali viršyti 6 vienetų, išskyrus stintų žvejybą, kur bendras kabliukų skaičius gali būti net 12 vienetų. Gaudant stintas ne nuo ledo, visos sugautos kitų rūšių žuvys, išskyrus plekšnės, nedelsiant paleidžiamos į tą patį vandens telkinį.

Gaudant stintas nuo ledo, užkibusias kitų rūšių žuvis, kurių žvejyba nedraudžiama, taip pat galima paimti.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Viktorija Dačinskaitė | D+

Naujos statybos daugiabučio Vilniaus centre gyventojams už rūšiavimą teks susimokėti: situaciją vadina didžiausiu absurdu (1)

Prestižinės Vilniaus miesto gatvės vis tankiau apgyvendinamos, vienas po kito dygsta modernūs...

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos sezonas (9)

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija.

Socialinis projektas suvienijo visuomenę, verslą ir menininkus: tūkstančiai panaudotų kamščių atgims naujam gyvenimui

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis...

Pakuočių ir maisto atliekos: jeigu jų nerūšiuojame, mums kainuoja labai brangiai

Ar tikrai, kaip tvirtina Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, per metus kiekvienas lietuvis...

Elektronikos atliekų drastiškai daugėja: šiemet jos svers daugiau nei Didžioji kinų siena (3)

Spalio 14 dieną minima Tarptautinė elektronikos atliekų diena. Šįmet ji skirta paskatinti...

Top naujienos

Epidemiologinis žemėlapis tampa vis juodesnis: į prasčiausią zoną nepatenka tik 2 šalies savivaldybės (121)

Lietuvos epidemiologinis žemėlapis tampa vis juodesnis. Pirmadienį Statistikos departamento...

Naujoji Skvernelio partija – grėsmė ne tik „valstiečiams“: politologai vertina rimtai (440)

Sauliui Skverneliui paskelbus apie Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ pagrindu kuriamą naują...

Gydytoja įspėjo apie augantį pavojų ir turi žinią dėl kaukių: suklusti ypač turėtų didmiesčių gyventojai (14)

Ar kada esate pastebėję, kad grįžus iš miesto centro ar vietų, kuriose itin daug automobilių,...

Arūnas Dulkys: nelieskite mano šeimos

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys teigia vis dar sulaukiantis grasinimų, o jo vaikai...

Dėl didelio gaisro dalį Kauno rajono gyventojų ugniagesiai įspėjo neiti į lauką (33)

Pirmadienį, 6.37 val., ugniagesiai gavo pranešimą, kad Kauno r., Ramučių kaime, Centrinėje g.,...

Dr. Dominyka Venciūtė | D+

Žinomas žmogus. Kas bendro tarp stipraus asmeninio prekės ženklo ir organizacijos veiklos rezultatų?

Šiandien įprasta kalbėti apie asmeninį prekės ženklą kaip apie įrankį formuojant savo...

Karbauskis – apie nesutarimus su Skverneliu: diskusijose, kas yra valdžia, tarp mūsų visada būdavo ginčas (42)

Opozicinės Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis...

Kęstutis Girnius. Teismų viršenybės pavojai (11)

Praeitą savaitę Lenkijos Konstitucinis Tribunolas atmetė ES teisės viršenybės principą...

Specialistės pasakė, į ką atkreipti dėmesį norint užauginti ateities lyderį: pirmieji ženklai pastebimi dar kūdikystėje

Sėkmingai įveikiantis išbandymus, pasitikintis savimi, motyvuotas, atkaklus, siekiantis tobulėjimo...

Oželytė pasveikino Landsbergį su gimtadieniu: be jo lietuviai iki šiol klaidžiotų gatvėmis su laisvės siekiu širdyje

Nepriklausomybės akto signatarė, aktorė Nijolė Oželytė pirmadienį feisbuke pasveikino...