Pernai Europos Sąjungos (ES) lėšomis pradėtas įgyvendinti Prabaudos tvenkinio išvalymo projektas ne tik neatnešė žadėto džiaugsmo raseiniškiams, kad jie pagaliau turės nors vieną jaukų poilsio kampelį prie vandens ir pušynėlio, bet ir parodė užsakovų bei vykdytojų negebėjimą be skandalo net tvenkinio išvalyti.
Abejonės – nuo pradžių
Tvenkinio išvalymo sėkme suabejota nuo pat pradžių, vos paaiškėjus, kad dugnui tvarkyti renkamasi žemsiurbę – didžiausią naujausios technikos mados klyksmą. Vos tai išgirdęs, ilgametis „Raseinių žuvininkystės“ vadovas Česlovas Kenstavičius priešinosi – pigiai ir gerai atlikti tokius darbus galima tik išleidus tvenkinio vandenį, o paskui darbams užtektų paprasčiausio ekskavatoriaus ir buldozerio. Č.Kenstavičius tada sakė, kad už 200 tūkst. litų jis ir tvenkinį išvalytų, ir pakrantes sutvarkytų, ir netgi paplūdimius įrengtų. Bet jei nori siurbti pinigus, sakė 1 297 ha tvenkinių valdantis Č.Kenstavičius, žemsiurbė yra tai, ko reikia.
Tačiau savivaldybės galvos nuėjo su pažanga ir vien projektavimo darbams buvo išleista apie 100 tūkst. litų. Viešųjų pirkimų skyrius paskelbė 900 tūkst. litų vertės konkursą, kurį laimėjo UAB „Raseinių melioracija“. Jie pasišovė darbus atlikti už 612 531 Lt.
Apetitas didėjo
Praeitų metų rudenį užvirė darbai, kurie turėjo būti baigti iki šių metų spalio 1 dienos. Kol tik leido orai, žemsiurbė ištisas paras siurbė dumblą. Tiesą sakant, kas ten žino, ar siurbė, bet kad burzgė, tikrai girdėjosi. Pagal sutartį buvo numatyta pašalinti beveik 20 tūkst. kub. metrų dumblo. Tačiau, įsibėgėjus darbams, ko ir reikėjo tikėtis, paaiškėjo, kad reikia nusiurbti dar apie 5 600 kub. metrų. Savivaldybė tam papildomai skyrė dar beveik 130 tūkst. litų. Taip buvo priartėta prie pradinės numatytos sumos, t. y. jau susidarė 842 tūkst. litų.
Pinigų nebėra, dumblo – per akis
Tačiau kuo labiau artėjo objekto darbų baigimo diena, tuo labiau darėsi aišku, kad švariu tvenkiniu raseiniškiai džiaugtis negalės. Darbų vertinimo komisija atsisakė pasirašyti darbų baigimo aktą. Be to, teko nuleisti vandenį, o tada išvis pasidarė nebeaišku, ar tvenkinys yra išvalytas, ar dar labiau visokios bjaurasties pripiltas. Nors pagal sutartį dugnas turėjo būti išvalytas iki mineralinio paviršiaus, paaiškėjo, kad net pagrindinės maudyklės dumble galima priburbuliuoti, o ir visi tvenkinio dugno „lobiai“ atsivėrė: statybinis laužas, įvairios metalo atliekos, automobilių padangos, avalynė ir... dvokas. Tokios pat tapo ir pakrantės.
Kaltųjų paieškos
Supratus, kad šitokio broko nepavyks prakišti, savivaldybėje buvo skubiai sušauktas pasitarimas tuo klausimu – ką daryti? Kaip paaiškinti gyventojams, valdžia, ko gero, sugalvotų, bet ES paramos davėjų pasakėlėmis neužliūliuosi, juolab kad pagal reikalavimus net 5 metus turi būti išlaikomi tam tikri tvenkinio švaros standartai, antraip tektų grąžinti ES lėšas.
Kaltais, kaip dažniausiai tokiais atvejais būna, niekas nenorėjo prisipažinti, o jų paieškos labiau priminė pasakėlę apie kiaulės suėstą tešlą: darbus vykdžiusi konkurso nugalėtoja „Raseinių melioracija“ sutiko kaltę prisiimti tik dėl dugne likusių įvairių šiukšlių, kurių surinkti jie nė nebuvo įsipareigoję. Bet surinks jas, jei jau šitaip, ir tiek tos bėdos beliks. Ir visi dokumentai jų yra nepriekaištingi. Girdi, kur kas daugiau bėdų pridarė UAB „EkoStoma“ su savo žemsiurbe. Bet šie atkirto, kad „pridarė“ tik tiek, kiek buvo įsipareigoję „pridaryti“, t. y. buvo numatyti konkretūs kubai ir jie būtent tiek jų išsiurbė, o kad dumblo liko, jau nebe jų problema.
Projekto autorius Mindaugas Undaravičius irgi savo kaltės neįžiūri ir sako, kad jei būtų išleidę vandenį, jis kitaip būtų suprojektavęs, būtų buvę viskas gerai matoma. Projekto vadovas, Kaimo reikalų skyriaus vyr. specialistas Antanas Bartkus mano, kad bent dalį atsakomybės turėtų prisiimti techninės priežiūros vadovas Dainius Adomaitis. Bet šis irgi kaltę neigė, girdi, visos bėdos veikiausiai dėl to, kad žemsiurbė pakėlė dumblą į paviršių, o kai šis nusėdo, vėl susidarė storas jo sluoksnis. Tačiau dėl vieno visi sutarė – jei nebūtų nuleidę vandens, niekas nieko ir nebūtų pamatęs.
Nei rajono vadžia, nei projekto vykdytojai nebesiginčija ir dėl to, kad neteisingai nuo pat pradžių buvo pasirinktas darbų atlikimo būdas, tvarka, kad reikėjo daryti būtent taip, kaip iš pat pradžių patarė Č.Kenstavičius. Bet vyrams reikėjo žemsiurbės...
Taisė broką
Po pasitarimo savivaldybėje Prabaudoje vėl sublerbė technika. Šįsyk jau ekskavatorius, paniręs iki kabinos, sėmė pliurzę ir vertė ant kranto. Po dvokiantį dumblą maknodami darbininkai plonino tvenkinio dugną nuklojusį „kultūrinį“ sluoksnį. Tačiau vieną dieną šį procesą akylai stebėję vietos gyventojai pamatė, kad tvenkinys vėl pildomas vandeniu, nors dumblo dar – iki bambos.
O užleidus vandeniu, dumblo nebematyti. Tačiau, pasak Norgėlų bendruomenės pirmininkės Gražinos Čiarienės, tvenkinys po išvalymo tapo dar prastesnės būklės, nes dabar dar ir šlaitai sudarkyti. Todėl bendruomenės nariai, gana kovingai nusiteikę, gausiai susirinko laukti atvykstančios rajono valdžios ir tų, kurie vykdė darbus, buvo atsakingi už projekto įgyvendinimą. Tačiau prieš numatytą susitikimo pradžią paskambinusi bendruomenės pirmininkė G.Čiarienė informavo, kad rajono meras Remigijos Ačas su visa savo svita „dėjo į krūmus“. „Iš savivaldybės paskambino ir pasakė, kad darbus vykdžiusios „Raseinių melioracijos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Arvydas Gervelė turėjo skubiai išvykti į Vilnių, o statybų vadovas Ričardas Valinčius esą apsirgo, nors „ligonį“ mes matėme begandrinėjantį Prabaudos pakrantėmis“, – neįvykusio susitikimo įspūdžiais dalijosi bendruomenės pirmininkė. Kadangi žmonių buvo gausiai prisirinkę, jie parengė kreipimąsi į Seimo narį Edmundą Jonylą bei į savo merą R.Ačą. Bendruomenė pasiryžusi nenuleisti rankų ir siekti, kad tvenkinio tvarkymo išlaidos atitiktų jo kokybę.
Šiandien jau ir eiliniam piliečiui akivaizdu, kad darbai buvo pradėti ne nuo to galo. Pirmiausia reikėjo nuleisti vandenį, paskui sutvarkyti hidrotechninius įrenginius ir tik tada imtis dugno. O dabar skubėta atvežti žemsiurbę. Tad ji ir siurbė – nei pinigų, nei tvenkinio. Arba kaip sako Č.Kenstavičius, pinigai išplauti, o dumblas liko.
Atsakinga vietos valdžia
Edmundas Jonyla, Seimo narys
Rajono valdžios elgesys yra labai keistas. Vietos valdžia norėtų likti nuošalyje, tarsi nesuprastų, kas vyksta, tarsi stengtųsi gelbėti padėtį. Nuo ko gelbėti? Nuo savęs? Juk prie rajono valdžios vairo yra tie patys „Tvarkos ir teisingumo“ partijos atstovai, kurie priėmė sprendimus dėl tvenkinio valymo ir kurie pasirinko būtent tokį jo valymo būdą. Pasikeitė tik meras, o valdančioji partija liko ta pati. Ir dauguma tarybos narių tie patys. Visiems jiems nuo pat pradžių buvo žinoma, kad renkasi patį brangiausią variantą – žemsiurbę. Tada sakė, kad žemsiurbę renkasi todėl, jog negalima nuleisti vandens. Bet vėliau vanduo vis tiek buvo nuleistas. Dabar šitokie dideli pinigai išvaistyti. Todėl aš kreipiausi į Aplinkos ministeriją, tik atsakymo dar negavau. Tokių dalykų negalima palikti.
