2002 m. Generalinė miškų urėdija už 12,6 mln. Eur (43,6 mln. Lt) pirko ir 24 urėdijose įdiegė antžemines automatines miško gaisrų stebėjimo sistemas. Antžeminės automatinės gaisrų stebėjimo sistemos pradėtos diegti nuo 2010 m., pirmiausia Druskininkų urėdijoje, o pabaigta 2013-aisiais Šiaulių urėdijoje. Po poros metų nuo sistemų diegimo pradžios Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) tuometis vadovas Žydrūnas Plytnikas pareiškė, kad gaisrų stebėjimo sistemos įsigytos pažeidžiant viešųjų pirkimų taisykles, kameros nefiksuoja gaisrų. VPT vadovo pateiktų įrodymų pagrindu Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) pareikalavo iš urėdijų grąžinti 25 proc. panaudotų ES lėšų.
Bokštai – sovietinis palikimas
Daug kam kyla klausimas, ar iš viso reikėjo pirkti tokią brangią automatinę gaisrų stebėjimo sistemą, kai iki šiol gaisrus stebėdavo iš aukštai virš medžių iškeltų namelių. Budėdavo pamainomis, nes vienas žmogus ilgai neištverdavo karščio. O namelyje nėra nei vandens čiaupo, nei tualeto. Vėjuotomis dienomis tokiuose bokštuose būdavo nesaugu – jie siūbuodavo.
Nė vienas miškininkas nesiverždavo į priešgaisrinę apsaugą. Todėl kai kuriose urėdijose būdavo samdomi budėtojai. Tačiau ir jie neilgai išbūdavo. Be to, jie būdavo tikras galvos skausmas girininkui. Jam tekdavo nervintis, kad kuris nors iš bokšto neiškristų. Nuolat pro žiūronus besidairant į visas puses po kelių valandų pavargsta akys, sunku įžiūrėti dūmus.
Viename bokštelyje pamainomis budėdavo trys žmonės, o tokių gaisrų stebėjimo punktų Lietuvoje buvo šimtai. Tad miško apsaugai nuo gaisrų buvo sutelkta nemaža budėtojų komanda. Todėl miškininkai džiaugsmingai sutiko žinią, kad Generalinė miškų urėdija ryžosi įdiegti antžeminę automatinę miško gaisrų stebėjimo sistemą.
Pirmųjų bandymų rezultatai – teigiami
Pirmoji priešgaisrinio stebėjimo kamera buvo sumontuota ir pradėjo veikti Druskininkų miškų urėdijoje prieš penkerius metus. Stebėti, kaip veikia antžeminė automatinė miško gaisrų aptikimo sistema, tuometis Druskininkų urėdas Viktoras Klimas sudarė komisiją iš urėdijos specialistų ir ugniagesių.
Druskininkų automatinę gaisrų stebėjimo sistemą sudaro trys kameros su detektoriais, kurios sumontuotos virš „Bitės GSM“ bokštų, esančių Švendubrėje, Šklėriuose ir Merkinėje. Aplinkui besisukančios kameros fiksavo ir perdavinėjo vaizdą į centrinį pultą, kuriame mirgėjo trys monitoriai. Prie jų esantis operatorius galėjo matyti 64 tūkst. hektarų teritoriją.
Bandyme dalyvavęs šią sistemą diegusios UAB „Telekonta“ vadovas Svajūnas Bernotas aiškino, kad kameros pirmiausia gaudo judesį. Jei jo kryptis kyla aukštyn, sistema gali apsirikti: pamanyti, jog tai dūmas. Todėl operatorius turi išanalizuoti visus pranešimus. Jeigu padidinus vaizdą bus matyti, kad tai gaisras, pagal programą operatorius nustatys tikslias jo koordinates.
Druskininkų miškų urėdo sudaryta komisija konstatavo, kad antžeminė automatinė gaisrų stebėjimo sistema yra sumontuota pagal visus techninius reikalavimus, yra veikianti ir tinkama eksploatuoti.
Komisija po komisijos, o išvados abejotinos
Netrukus tokios sistemos buvo įdiegtos ir kitose urėdijose, kur vasaros laiku būna didelis gaisrų kilimo pavojus. Generalinė miškų urėdija negavo nusiskundimų dėl šių sistemų veikimo kokybės. Visgi įdiegus šias sistemas pasitaikė ir nesklandumų.
Antžeminės automatinės gaisrų stebėjimo sistemos – naujovė. Vis dėlto tai elektroninis įrenginys. Ne iš karto pavyksta perprasti visus jo subtilumus. UAB „Telekonta“ įsipareigojo trejus metus prižiūrėti jos įrengtas miško gaisrų stebėjimo sistemas.
VPT tuometis direktorius Ž. Plytnikas po dvejų metų nuo sistemos diegimo urėdijose pradžios pradėjo pats ieškoti tų sistemų darbo nesklandumų. Jo iniciatyva buvo sudaryta komisija, kuri tikrino, kaip veikia antžeminė automatinė gaisrų stebėjimo sistema Ignalinos ir Zarasų urėdijose. Tuomet esą ir buvo nustatyta, kad sistema neatitinka visų jai keliamų reikalavimų.
Generalinės miškų urėdijos vadovų sudaryta kita komisija iš miškininkystės specialistų, mokslininkų ir pačių urėdijos darbuotojų tikrino tų sistemų veikimą keliose atsitiktinai pasirinktose urėdijose ir padarė išvadą, kad antžeminės automatinės gaisrų stebėjimo sistemos veikia nepriekaištingai.
Tokie sistemų veikimo tikrinimai truko ilgai. Ir nežinia, kiek dar jie būtų tęsiami, jeigu VPT vadovas nebūtų atsistatydinęs. Bet išeidamas iš tarnybos vis dėlto nusprendė įgelti Generalinės miškų urėdijos vadams – nusiuntė NMA Ignalinos ir Širvintų urėdijose atlikto gaisrų stebėjimo sistemos patikrinimo išvadas, kuriose teigiama, kad sistemos nefiksuoja gaisrų.
Bežiūrint į besisukančias vaizdo kameras apsisuko galvos
NMA vadai, gavę VPT išvadas, Žemės ūkio ministerijos pritarimu pareikalavo iš Ignalinos ir Zarasų urėdijų grąžinti 25 proc. Europos Sąjungos lėšų, skirtų automatinei gaisrų aptikimo sistemai įsigyti, nes neatitinka jai keliamų reikalavimų.
Nepaisant to, kad tų sistemų užsakovas buvo Generalinė miškų urėdija, grąžinti dalį paramos lėšų pareikalauta iš urėdijų. O pareikalauta iš jų todėl, kad jos pasirašė sutartį su rangovu UAB „Telekonta“ dėl sistemų įrengimo ir NMA pateikė paraiškas dėl ES paramos.
Ginčai dėl ES paramos dalies lėšų grąžinimo ar negrąžinimo persimetė net į Seimą. Šiuo klausimu diskutuota gegužės 20 d. Seimo Aplinkos apsaugos komitete. Ne tik urėdai, bet ir Seimo nariai stebėjosi, kodėl dalį lėšų grąžinti reikalaujama iš urėdijų, kurios tų sistemų nepirko.
Kai kurios urėdijos dėl paramos grąžinimo kreipėsi į teismus. NMA atstovai Seimo nariams sakė, kad teismo sprendimo neskųsiantys. Pasak NMA direktoriaus pavaduotojo Tomo Virbicko, situacija tikrai nėra labai aiški, „nesame tokie, kurie eitų iki galo, kad būtinai kažkas būtų nubaustas, kaip teismai pasakys, taip ir darysime“.
Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas apibendrindamas diskusijas pareiškė: „Palauksime teismų sprendimo, o jeigu matysime, kad byla pralaimima, reikės kviesti Viešųjų pirkimų tarnybos atstovus. Jeigu komiteto nariai įsitikins, kad čia yra dviejų vyrų – buvusių vadovų (gen. urėdo Benjamino Sakalausko ir VPT direktoriaus Ž. Plytniko – red. past.) – santykių aiškinimasis, siūlysiu mums patiems kreiptis į Generalinę prokuratūrą, kad būtų pradėtas kitoks tyrimas, ar tai nėra žala valstybei dėl asmeninių interesų.“
Agentūra liko lyg musę kandusi
„Ūkininko patarėjo“ paklaustas Generalinės miškų urėdijos vyriausiasis patarėjas Andrius Vancevičius informavo, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas gegužės 27 d. priėmė sprendimą visiškai tenkinti Zarasų miškų urėdijos skundą. Pareigūno manymu, teismo sprendimo nereikėtų skelbti, kol jis neįsiteisėjęs.
Tačiau Zarasų miškų urėdija jau gegužės 28 d. internete paskelbė, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas urėdijos skundą patenkino. Urėdijos informacijoje rašoma, kad „2015 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas sprendimas administracinėje byloje pagal pareiškėjos VĮ Zarasų miškų urėdijos skundą atsakovei Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimo susigrąžinti dalį – 259 076,91 Lt priešgaisrinei automatinei miško gaisrų stebėjimo sistemai įrengti skirtos paramos. Teismas urėdijos skundą patenkino ir nusprendė panaikinti NMA sprendimą dėl paramos dalies susigrąžinimo“.
Ko gero, taip pasielgs ir kitos urėdijos, iš kurių NMA reikalauja grąžinti dalį paramos lėšų. Gali būti, kad ir likusios urėdijos laimės bylas. Tačiau tuo viskas nepasibaigs. Seimo Aplinkos apsaugos komitetas prašys Generalinės prokuratūros pradėti kitokį tyrimą, ar tai nėra žala valstybei dėl asmeninių interesų.
