Iki šiol daugelis šalių atominės energetikos keliamą riziką siejo su Černobyliu ir tikėjo, kad sovietų valdžia nesugebėjo šios jėgainės tinkamai valdyti bei užtikrinti aplinkinių gyventojų saugumo. Po Japonijoje įvykusios Fukušimos tragedijos išsivysčiusių šalių požiūris stipriai pasikeitė: Europoje užsidarė keliolika atominių jėgainių, įstrigo iki šiol sparčiai vystęsi nauji projektai. Tokias tendencijas išsakė ES Parlamento Žaliųjų aljanso pirmininkė Rebecca Harms, penktadienį Vilniuje vykusioje konferencijoje „Anti-atominis pavasaris“.
Viena svarbiausių konferencijos viešnių pateikė išsamią apžvalgą, kaip keitėsi daugumos Europos galiūnių energtikos strategija.
Tarsi kas būtų mestelėjęs 170 bombų
„Man teko lankytis Japonijoje šį sausį. Situacija ten yra tokia, jog kartu keliavęs buvęs Bulgarijos atominės energetikos šalininkas apibūdino ją „kaip po atominio karo“. Radioaktyviu ceziu užteršta ne tik teritorija aplink Fukušimos atominę elektrinę, tačiau visa Japonija. Praktiškai Fukušimos tragedija prilygsta maždaug 170-ties bombų, tokių, kaip kažkada numesta ant Hirošimos miesto, sprogimui“, - kalbėjo viena aktyviausių Žaliųjų aljanso narių.
Tačiau jau daugiau nei trisdešimt metų prieš atominę energetiką Europoje kovojanti moteris pastebėjo, jog net ir likus vos 4 iš 54 Japonijoje veikusių atominių jėgainių, didelio energijos stygiaus šalyje nematyti.
„Trečdalį Japonijos elektros energijos iki tol gamino atominės jėgainės. Tikėjausi pamatyti stipriai energijos stokojančią šalį, o jie vis dar sugeba ją švaistyti! Ten net tualetai apšildomi!“ - stebėjosi moteris.
Europoje – vis dar pusantro šimto reaktorių
„Šiuo metu Europos sąjungoje veikia 143 atominiai reaktoriai – ir nors tai įspūdingas skaičius, jie vienas po kito išjungiami, - kalbėjo Rebecca Harms. - Po įvykių Fukušimoje kelios šalys nusprendė dar kartą persvarstyti savo atominės energetikos politikos strategiją. Šveicarija, Belgija nusprendė atsisakyti atominių jėgainių, Italijoje vasarą rengtame referendume 92 proc. gyventojų pasisakė prieš atominę energetiką. Pastebėjau, kad šalyse, kurių oficiali pozicija dėl atominių jėgainių nepakito, įvairūs projektai įstrigo stagnacijoje. Štai Nyderlanduose planuotos atominės jėgainės statybos buvo atšauktos nes nuspręsta, kad toks projektas vis dėlto nėra perspektyvus. Suomijoje taip pat netyla ginčai ir nėra bendros nuomonės.“
Sėkmė rinkimuose – su planais uždaryti elektrines?
Atominės energetikos priešininkė pabrėžė, jog turbūt vienas įdomiausių pokyčių po Fukušimos tragedijos vyko Prancūzijoje.
„Prancūziją pavadinčiau atomine valstybe, jie tiesiog įtikėję į atominę energetiką. Tas tikėjimas toks stiprus, primena tikėjimą bažnyčia. Dabar matau, jog įsibėgėjant prezidento rinkimų kovoms, partijos, kurios oponuoja dabartiniam prezidentui Nicolas Sarkozi, skelbia, jog ims po truputį išjunginėti atomines jėgaines, jei laimės rinkimus. Žadama, kad bus išjungti 24 atominiai reaktoriai. Kai tai išgirdau, pirmiausia pagalvojau - „Ne, netikiu!“, - kalbėjo Rebecca Harms. - Prancūzai rūpinasi savo gyvenimu bei sveikata, bendruomenės moka susitelkti. Šiandien apie 70 proc. šalies gyventojų mano, kad atominės jėgainės palaipsniui turėtų būti uždaromos. Na, matysime, kaip įvykiai klostysis toliau.“
Vokiečių vyriausybė priėmė "nepatogų" sprendimą
„Jie nusprendė nedelsiant uždaryti 8 iš 17 atominių jėgainių. Iki tol dešimtmečius kovojome ir mums nepavyko įrodyti, kad žemutinėje Saksonijoje esanti jėgainė susijusi su išaugusiu leukemijos (kraujo vėžio red. past.) susirgimų skaičiumi regione, - dėstė R. Harms. - Po praėjusių metų kovo prasidėjo masinės demosntracijos prieš atominės energijos vartojimą. Su atomine energetika susiję asmenys stengėsi visaip sukliudyti tokiam griežtam vyriausybės sprendimui, tačiau jiems nepavyko. Grasinimai, kad prarasime eksporto lyderės poziciją nepasitvirtino. Net ir uždarius 8 atomines jėgaines Vokietija yra viena pagrindinių elektros eksportuotojų. Būtent todėl, kad persiorientuota į atsinaujinančios energijos sektorių. Žinoma elektros kaina buvo trumpam šoktelėjusi, tačiau suvokus, kad jos netrūksta, šis „burbulas“ dingo.“
Požiūrį keičia tik katastrofos
Moteris priduria, jog atsigręžus į atsinaujinančius energijos šaltinius Vokietijoje šioje srityje ėmė dirbti apie 370 000 žmonių bei buvo išvengta 120 milijonų tonų anglies dvideginio emisijų. Iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaminamos energijos dalis šoktelėjo nuo 6,5 iki 20 proc.
„Vos du stiprūs politiniai sprendimai pavertė Vokietiją žaliosiomis technologijomis pirmaujančia šalimi. Vieną jau minėjau, kitas nustatė labai aiškias iš atsinaujinančių energijos šaltinių gaunamos elektros kainas, - tvirtina Žaliųjų aljanso atstovė. - Gaila, kad reikia tokio masto katastrofos, kad įsisavintume atominės energetikos žalą žmonijai.“
