aA
Klimato kaita – viena didžiausių šių dienų problemų, kuri sulaukia vis didesnio visuomenės ir įvairių ekonomikos sektorių dėmesio, siekiant kardinaliai mažinti šiltnamio efektą sukeliančių medžiagų kiekį. Ne išimtis – statybų sektorius. Skaičiuojama, kad išsivysčiusiose šalyse daugiau nei 40 proc. viso šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio išskiria pastatai, o tokios įprastose statybose naudojamos medžiagos kaip plienas ir betonas per pastaruosius dešimtmečius tapo svarbiu CO2 emisijų židiniu.

Tačiau būdų, kaip spręsti šią problemą, tikrai yra, o vienas efektyviausių – įprastų statybos medžiagų keitimas į organines. Ta proga, LR Seime įvyko konferencija, kurioje buvo aptarti tokie klausimai kaip: ko turėtų imtis statybų sektorius, siekdamas prisidėti prie klimatui neutralios politikos įgyvendinimui, kokį vaidmenį šitame procese galėtų užimti Lietuva bei kokią įtaką Europos žaliasis kursas turės statybų sektoriui ilguoju laikotarpiu?

Europos naujasis žaliasis kursas

Pirmasis konferencijoje kalbėjęs Europos Komisijos narys Virginijus Sinkevičius didžiausią dėmesį skyrė praėjusiais metais Europos Komisijos pristatytai tvarios ekonomikos augimo strategijai – žaliasis kursas, kuri akcentuoja, kad ekonomikos augimas ir veiksmai, skirti mažinti klimato kaitos padarinius, gali būti suderinti. Pasak jo, tai yra vienas geriausių dalykų, kuris Europai yra nutikęs per ilgą laiką, o Lietuva turi tikrai ne vieną galimybę jį puikiai išnaudoti.

„Priežastis, dėl kurios neabejojame šia strategija, yra tai, kad ji yra paremta sisteminiu požiūriu. Tai kelias, kuris gali atgaivinti pramonę, kurdamas naujas darbo vietas, naudą vietos bendruomenėms, tačiau, tuo pačiu, prisidėti ir prie švaresnės bei gražesnės mūsų aplinkos. Svarbų vaidmenį šioje vietoje atlieka žiedinė ekonomika. Šių metų pradžioje komisija priėmė naują žiedinės ekonomikos veiksmų planą. Jame pateikiamos iniciatyvos: nuo viso produktų gyvavimo ciklo, pradedant projektavimo gamyba, baigiant vartojimo taisymu, pakartotinio panaudojimo perdirbimu ir išteklių grąžinimu į ekonomiką. Tai planas, skirtas ekonominiams sektoriams, kuriuose 2021 m. bus jaučiami didžiausi sunkumai. Pasiūlymai bus pateikti septynioms sritims, turinčioms didelį žiedinio sukūrimo potencialą, o statybų sektorius, kaip žinome, yra vienas iš jų“, – kalbėjo V. Sinkevičius.

Kadangi viena iš žaliajame kurse išskirtų priemonių, kovojant su CO2 išskyrimu į aplinką, yra standartinių statybinių medžiagų keitimas į organines, konkrečiau – medieną, pašnekovas pabrėžė, jog žinant, kokia jautri tema visuomenėje yra miškų kirtimas, Europos Komisija yra įsipareigojusi didinti Senojo žemyno miškų kokybę bei kiekį.

Virginijus Sinkevičius
Virginijus Sinkevičius
© DELFI / Domantas Pipas

„Mes esame pasiryžę apibrėžti žemėlapių stebėseną ir griežtai nustatyti visus likusius pirminius bei visus augančius miškus. Jų kiekis turėtų padidėti, sveikata ir atsparumas pagerėti, ir mes ketiname imtis priemonių, kad naujoji ES parengta strategija remtųsi veiksmais, kurie yra įtraukta į biologinės įvairovės strategiją bei visiškai atitiktų platesnę ES klimato neutralumo viziją. Tikslas yra nustatyti politikos sistemą, kurios mums reikia miškams ateityje. Tokia strategija bus sutelkta į efektyvų miškų išsaugojimą ir atkūrimą tuo pačiu metu. Todėl žinant, kad visos galimybės egzistuoja, mano patarimas Lietuvai – pasinaudoti lėšomis, nes tai puikus indėlis ne tik į statybų sektorių, bet ir visos ekonomikos augimą“, – neabejoja V. Sinkevičius.

Medinės architektūros perspektyvos Lietuvoje

Antrasis diskusijoje kalbėjęs Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius sakė, kad tiki, jog Vilnius gali tapti puikia naujų inovacijų pritaikymo erdve, tačiau prieš tai būtina įveikti ne vieną iššūkį. Vienas jų – medinės architektūros įvaizdis.

„Dar viduramžiuose Vilnius visada buvo vadinamas metropoliu, tačiau nuo kitų Europos metropolių skyrėsi tuo, kad visi namai praktiškai buvo mediniai. Vietiniai gamtos ištekliai, galimybių atsigabenti kitokių statybinių medžiagų nebuvimas bei žmonių įsitikinai lėmė, kad medinė architektūra Lietuvoje visada egzistavo. Medinės architektūros paveldas mūsų šalyje yra išlikęs iki dabar, tačiau šiais laikais tokia architektūra daugeliui asocijuojasi su senais, apleistais nameliais. Tai yra įvaizdžio problema ir Vilnius vis dar „prisibijo“ tokių pastatų, todėl ties įvaizdžio formavimu dar turime padirbėti“, – sakė sostinės meras.

Kita iššūkis, pasak R. Šimašiaus, yra į architektūrą pažvelgti moderniai ir naujai. „Be klimato kaitos problemų, kurios neabejotinai yra labai svarbios bei jas reikia spręsti, ne ką mažiau svarbu yra kalbėti ir apie įkvepiančią, saugią ir kuo natūralesnę aplinką žmogui. Vertindami, ką leisti ir ko neleisti statyti, žiūrime į visą urbanistinį kontekstą ir vienas iš svarbiausių principų, kuris yra išskirtas ir naujose Vilniaus miesto urbanistikos taisyklės ir kurio mes griežtai laikysimės – prioritetas natūralioms ir organinėms statybų medžiagoms. Medis yra viena tų medžiagų, kurios norėtųsi, kad naujuose pastatuose būtų kuo daugiau“, – kalbėjo Vilniaus miesto meras.

Žalioji ekonomika statybų sektoriuje – ar Lietuva pasiruošusi ir kokios galimybės mums atsiveria?
© DELFI / Orestas Gurevičius

Kaina ir reguliavimas, R. Šimašiaus nuomone, taip pat yra ypač svarbūs faktoriai, siekiant medinės architektūros proveržio.

„Neretai girdžiu, kad mediniai pastatai yra nestatomi dėl to, kad tokios konstrukcijos yra tiesiog per brangios ir prieinamumas gana sudėtingas. Tai – didelis verslo vaidmuo, todėl labai tikiuosi, kad tai apie ką šiandien kalbame, t. y. verslo ir politikos susivienijimas, užtikrins didesnį tokių medžiagų prieinamumą bei adekvačią kainą. Tuo metu, kalbant apie reguliavimą, daugeliu atveju, šis ne tik neskatina, bet ir draudžia medinę architektūrą. Pasižiūrėję į statybų techninius reglamentus, matysime, kad pavyzdžiui, visuomeninius pastatus statyti iš medienos yra draudžiama arba fasado ne daugiau nei 30 proc. gali sudaryti mediena. Todėl šioje vietoje iš nacionalinė valdžios tikiuosi greito ir efektyvaus proveržio. Mums reikia geresnių normų ir jų pritaikymo bei paskatinimo naudoti medieną“, – neabejojo R. Šimašius.

Statybų sektoriaus ateitis

Mintimis apie tai, kaip turėtų atrodyti ekologiškos statybos ateitis, diskusijoje dalinęsis gamtai draugiškus pastatus statančios vokiečių įmonės „Cree Buildings“ vadovas, novatorius dr. Hubertas teigė, jog šiandieninis statybų sektorius ne tik, kad yra netvarus, bet ir neproduktyvus.

„Pastaraisiais dešimtmečiais produktyvumas, palyginti su kitomis pramonės šakomis, statybose labai nepagerėjo, todėl iki šiol turime labai neefektyvų tradicinį projektų valdymą. Ir aš nekalbu apie architektūrą, nes gražiausi ir tvariausi pastatai išliks beveik amžinai, tačiau taip, kaip mes statome, jau kitas klausimas. Kiekvieną kartą mes išleidžiame daug pinigų klaidoms taisyti, o visa pramonė yra visiškai susiskaidžiusi ir neskaidri. Jei mes norime būti našesni, skaidresni, turime pakeisti savo kūrimo būdą. Tai galime padaryti sujungdami pastarųjų dešimtmečių patirtį, naujas, besivystančias technologijas, tokias kaip skaitmeninimas, naują požiūrį į finansus, pavyzdžiui, ekologiškus finansus. Tačiau tuo pačių neturime pamiršti taršos ir tvarumo problemų“, – teigė novatorius.

Pasak jo, egzistuoja trys pagrindiniai ramsčiai, kurie yra itin svarbūs visai statybų pramonei Europoje, norint pasinaudoti žaliojo kurso lėšų atkūrimo fondų investicijomis. Tai – tvarumas, pasitikėjimas ir dalijimasis.

„Mes beveik neturime laiko, nes situacija, kalbant apie CO2 emisijas, klimato kaitą, pasaulyje blogėja itin sparčiai, todėl turime veikti greitai, kurti ir statyti tvarius, gamtai draugiškus pastatus. Tačiau tam, kad tai galėtume įgyvendinti, turime pasitikėti vieni kitais, pasitikėti kitų šalių įmonėmis. Kai atsiras pasitikėjimas, tada galėsime dalintis geriausiomis technologijomis, sukaupta patirtimi, pritraukti į Europą naujovių. Kai dalinamės tuo, ką žinome, turime galimybę kurti daugybę projektų, išbandyti kitų šalių praktiką ir sparčiai tobulėti. Manau, kad dirbdama kartu Europa gali padaryti geriau nei JAV ir geriau nei Kinija. Vieninga Europa išties gali nuveikti labai daug“, – užtikrinai kalbėjo dr. H. Rhombergas.

Nauja tikrovė NT versle

Tarptautinės vadybos konsultavimo įmonės „McKinsey&Company“ vyr. partnerio Gernot Srube nuomone, kadaise inovacijų srityje pirmavęs statybų sektorius dabar sulaukia vis daugiau kritikos dėl savo netvarumo ir neigiamo poveikio aplinkai.

„Kai mes žiūrime į įvairių žemės ūkio sektorių produktyvumo ir tvarumo augimą, matome, kad statybų sektorius smarkiai atsilieka. Kol kitos šakos inovatyvėja, pritaiko naujus technologinius sprendimus, statybos lieka besivejančio vaidmenyje. Pagrindinė to priežastis – nusistovėjusios normos ir atgyvenę sprendimai. Tačiau pasaulis nestovi vietoje, keičiasi žmonių poreikiai, interesai, vertybės, todėl klientai daro vis didesnį spaudimą projektuotojams statytojams ir pan. Taip pat atsiranda tokios globalios problemos kaip klimato kaita ir tada įvairūs sektoriai, ne išimtis ir statybos, privalo ieškoti alternatyvų“, – sakė G. Strube.

Išsamią analizę apie NT iššūkius ir sprendimo būdus, siekiant vėl lyderiauti technologijų ir inovacijų srityse, pateikęs analitikas labiausiai akcentavo skaitmenizacijos svarbą.

„Naujausioms technologijoms keičiant įvairias mūsų gyvenimo sritis, keičiasi ir statybų sektorius. Šiais laikais statybose prioritetai yra greitis ir kokybė. Kiekviena statybos proceso diena reikalauja papildomų kaštų bei finansinių resursų, todėl užsakovai visada akcentuoja greitį. Tad norint, kad projektai būtų įgyvendinti ne tik greitai, tačiau ir kokybiškai bei atitikti visus reikalavimus ir būti tvarūs, skaitmeninės technologijos tampa svarbiausiu įrankiu įgyvendinant tokius lūkesčius. 3D moduliai, modulinė statyba yra naujoji tikrovė, kurios link ir bando eiti statybų industrija“, – įžvalgomis dalinosi diskusijos dalyvis.

Lietuvos miškų ištekliai ir jų panaudojimo galimybės

Savo pristatyme Lietuvos miškų išteklius ir jų potencialą plėtojant žaliąją ekonomiką akcentavęs Valstybinės miškų tarnybos direktoriaus pavaduotojas dr. Albertas Kasperavičius aiškino, kad skirtingai nei kitos statybose naudojamos medžiagos, mediena yra kur kas efektyvesnė medžiaga ir kartu atsinaujinantis išteklius.

„Miškai yra lengvai atkuriami ir plėtojami, tuo metu kiti žmogaus sprendimai dažnai yra brangūs, reikalauja daug pastangų, energijos, išteklių ir nėra tokie veiksmingi. Medžio augimas yra natūralus gamtinis procesas, kurio rezultatas, t. y., produktas, plačiai pritaikomas žaliojoje ekonomikoje. Naudoti medieną statybose verta nes, ši yra ekologiška, tvari, lengvai apdirbama medžiaga, kurią perdirbant praktiškai nesusidaro jokios kenksmingos medžiagos. Negano to, pagal Lietuvos įstatymus, iškirstą mišką reikia atkurti per trejus metus, todėl medienos pirkėjas gali būti visiškai ramus, kad jo veiksmai nesukels neigiamų pasekmių miškui“, – kalbėjo A. Kasperavičius.

Visgi, anot jo, miškų ištekliai negali būti tik vienkartinis žaliavų šaltinis, todėl Lietuvos miškininkystės praktikoje yra įdiegta pirmoji tvaraus miškų išteklių koncepcija.

„Dar 1993 m. Europos miškams išsaugoti buvo pasiūlyta štai tokia formuluotė: „miškų priežiūra ir naudojimas palaikant jų biologinę įvairovę, produktyvumą, gyvybingumą, gebėjimą atsikurti, pajėgumą dabar ir ateityje tenkinti ekologines, ekonomines ir socialines funkcijas regiono, šalies ir globaliu lygiais, nedarant žalos kitoms ekosistemoms. Tai reiškia, kad tvarus miškų naudojimas gali patenkinti įvairius žmonių poreikiu, įskaitant ir statybų sektorių“,– sakė A. Kasperavičius.

Prieaugis, pasak jo, yra vienas svarbiausių kriterijų, pagal kurį galima spręsti apie šalies miškų išteklių naudojimo tvarumą.

„Lietuvos miškai užima trečdalį šalies teritorijos, per pastaruosius keletą dešimtmečių jų plotai padidėjo daugiau kaip 160 tūkst. hektarų. Visi miškuose sukauptų medžių stiebų tūrio rodikliai Lietuvoje yra pozityvūs. Pagal minėtą Ministrų konferencijos Europos miškams išsaugoti pasiūlytą vertinimo skalę, Lietuva, pagal iškertamų žalių medžių tūrio ir grynojo prieaugio santykį, patenka į gerai vertinamų šalių sąrašą, todėl galimybių miškininkystės sektoriuje mes tikrai turime“, – aiškino konferencijos dalyvis.

Tačiau, pasak jo, vis dažniau pasigirsta raginimų riboti ūkinę veiklą miškuose, nes, neva, dėl to nukenčia biologinė įvairovė.

„Plačiau panagrinėjus ūkinės veiklos poveikį CO2 absorbavimui, svarbu pabrėžti, kad šiltnamio efektą sukeliančių dujų kaupimasis yra tiesiogiai susijęs su medyno našumu. Ženkliai apribojus tokią ūkinę veiklą, anglies kasmetinis kaupimas medynuose mažėtų, o mažiau pagaminant medienos produktų, mažėtų ir juose sukauptas anglies kiekis, didėtų energetiniai kaštai, būtų stabdomas iškastinių žaliavų keitimas į atsinaujinančias ir taip tik toltume nuo žaliosios ekonomikos principų“, – teigė miškininkas.

Lietuva – žaliųjų pastatų gamybos lyderė

Konferenciją užbaigęs, praėjusios LR Seimo kadencijos Aplinkos komiteto pirmininko pavaduotojas Simonas Gentvilas teigė, jog tam, kad Lietuva galėtų tapti žaliosios gamybos centru, yra būtina lyderystė iš viešojo sektoriaus.

„Šiandien esame konferencijoje, kurioje galime padėti pamatus tiems dalykams, apie kuriuos šnekėjo mūsų dalyviai. Tačiau tam reikia viešojo sektoriaus lyderystės. Inovacijos jau aktyviai veikia, tačiau klausimas, ar Lietuva bus inovacijų pirkėją, ar jų eksportuotoja. Kalbant apie statybą, turime nepamiršti kalbėti ir apie tai, ką mes kaip valstybė galima padaryti, kad daugiau eksportuotume savo žinių, statyba taptų žalesnė ir kaip patys galėtume pritrauksime inovacijas į ši sektorių.
Valstybė yra vienas didžiausių ypač didelių objektų užsakovų, todėl be valstybės iškeltos vėliavos mes negalėsime paskatinti pačios industrijos. Turime suprasti, kad žaliasis kursas nėra kažkokia prievolė, kurią mums primeta Europa, o atvirkščiai – mūsų pačių galimybė judėti šia kryptimi“, – sakė S. Gentvilas.

Simonas Gentvilas
Simonas Gentvilas
© DELFI / Domantas Pipas

Anot jo, nors dabar yra kalbama apie bendrą Europos viziją, Seimo narys pastebi, kad ir atskiros valstybės žaliojoje ekonomikoje imasi lyderių vaidmens. Jo teigimu, Lietuva taip pat turėtų sekti jų pavyzdžiu.

Jau dabar yra planuoja, kad visas Olimpinis miestelis 2024 m. Paryžiuje bus statomas iš ekologiškų, tvarių medžiagų, o nuo 2022 m. pats Emmanuelis Macronas iškėlė viziją, kad net ir viešieji pastatai bus statomi iš organinių medžiagų. Mes taip pat turėtume kelti tikslus. Išvien su koalicijos partneriais į naują kadenciją man norėtųsi žengti su ambicija, jog 2024 m. Lietuvoje visi viešieji pastatai savo sudėtyje turės bent 50 proc. medienos ar kitų organinių medžiagų, kurios bus pagamintos iš biomasės. Turime medienos gamintojų ir statybos projektuotojų palaikymą, jie nori tos ambicijos, eiti kartu, šalyje daryti projektus, kurie garsintų Lietuvą visame pasaulyje“, – kalbėjo S. Gentvilas.

Tik Lietuvos įsipareigojimas, didelių tikslų siekis ir kompetencijų kėlimas, pasak Seimo nario, gali leisti žaliojo kurso proveržį mūsų šalyje.

„Mums reikia skatinti ne tik gamybą, bet ir kalbėti apie technologijas. Šiandien Lietuvos inžinerijos kompanijos konsultuoja visą Rytų Europą, turime kompetencijų, tačiau ir toliau privaloma jas didinti ir taip neatsilikti nuo pasaulinių inovacijų. Todėl turime paruošti projektuotojų, inžinerijos specialistų kartą, kurie galėtų tapti lyderiais Europoje.

Artimiausiu metu bus skelbiami ES konkursai ekonomikos skatinimo programoms, todėl mes turime šansą užkoduoti mūsų pažangą šiuose konkursuose, parodyti, kad galime ir turime nepraleisti šios galimybės. Matome, kad Europa yra pasiruošusi, todėl tik kyla klausimas „kas bus pirmieji?“ Labai tikiuosi, kad tai netaps vien Seimo ambicija, o bus visos Lietuvos ambicija lyderiauti“, – savo pranešimą baigė S. Gentvilas.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(2 žmonės įvertino)
3.0000

Miškininkų darbymetis: kur keliauja miškininkų surinkti kankorėžiai ir kam jie aižomi

Valstybinių miškų urėdijos regioniniuose padaliniuose prasidėjo medžių kankorėžių rinkimas....

Populiarėja naujas būdas panaudoti plastiko atliekas: įmonė išbandė kai ką naujo (7)

Kasmet europiečiai išmeta 25 mln. tonų plastiko atliekų ir tik mažiau nei 30 proc. jų surenkama...

Klaipėdoje – neeilinė gelbėjimo operacija: fontane rastas vėžlys (3)

Pasitaiko atvejų, kai kasdienius darbus paįvairina išties netikėtos užduotys. Taip nutiko ir...

Kuršių nerijos miškuose prasidėjo kirtimai: bus išbandyta danų patirtis (28)

Kuršių nerijoje pradėti vykdyti iki kovo vidurio truksiantys kirtimo darbai. Kertamos brandžios...

Joniškio rajono ūkyje aptiko kenčiančias lūšis: jas išgelbėjusiems pareigūnams savininkas žada atsaką (148)

Viename Joniškio rajono ūkyje aptiktos 7 netinkamomis sąlygomis ir neteisėtai laikomos lūšys,...

Top naujienos

Analitikų prognozė: jei išlaikome dabartinį kritimo tempą, tai vasario antroje pusėje būtų pasiekta esminė riba pildoma (91)

Pirmadienį į Vyriausybės pasitarimą įvertinti epidemiologinės situacijos šalyje ir karantino...

Šimonytė: Vyriausybė kol kas nesvarstys parduotuvių bei grožio salonų atidarymo (69)

Premjerė Ingrida Šimonytė pranešė, kad pirmadienio pasitarime Vyriausybė nesvarstys verslo...

Baltarusius treniruojantis lietuvis „laidoja Lietuvą“ ir moko protestuotojus: sėdėkit namuose (45)

Iš Panevėžio kilęs, didesnę karjeros dalį Baltarusijoje žaidęs ir Minske gyvenantis...

30 parų areštuotas Navalnas: nebijokite, išeikite į gatves prie policijos nuovados – šimtai žmonių (316)

Rusijos opozicionieriui Aleksejui Navalnui paskirta 30 dienų arešto. Apie tai praneša meduza.io.

Italų komentatoriai net užkimo: lietuvis paskutinę sekundę pataikė iš savo baudos aikštelės (20)

28-erių puolėjas Paulius Sorokas tapo vakaro žvaigžde Italijoje, nors jo atstovaujama Kječio...

PSO: pasauliui gresia „katastrofiškas moralinis žlugimas“ dėl vakcinų (316)

Pasaulis yra atsidūręs prie „katastrofiško moralinio žlugimo ribos“, jei turtingosios šalys...

Iš tarnybos atleistas Lazdijų policijos komisariato tyrėjas: reikalavo kyšių iš prostitučių (3)

Vadovaujantis Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato atlikto tarnybinio patikrinimo...

Kosmetologė išvardijo, ką ir po ko tepti ant veido žiemą, kad oda būtų apsaugota nuo neigiamo išorės poveikio

„Šaltojo sezono metu daugelis skundžiasi veido odos išsausėjimu – dehidratacija, sudirgimu,...

Naujausias eksperimentinis Rusijos laineris MS-21 nulėkė nuo tako (46)

Naujausias rusų lėktuvas MS-21 Žukovskio oro uoste netoli Maskvos nulėkė nuo kilimo ir tūpimo...