Nacionalinis oro taršos mažinimo planas – tai ne tik ES įpareigojimų vykdymas. Jis svarbus ir kiekvienam iš mūsų. Juk turbūt nerasime žmogaus, kuriam nerūpėtų, kokiu oru jis kvėpuoja, – sako aplinkos ministras Kęstutis Mažeika. – Mūsų šalies miestų oro tarša kelia vis daugiau nerimo, tampa viena opiausių aplinkos ir žmonių sveikatos problemų. Planas turėtų padėti išspręsti bent dalį šių bėdų – sumažinti sergamumą, priešlaikinių mirčių skaičių, neigiamą poveikį ekosistemoms“.

Mažinant oro taršą azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ypač svarbus vaidmuo tenka transportui. Plane daug dėmesio skirta gyventojų skatinimui atsisakyti taršių automobilių. Numatoma sukurti mechanizmą, kad tokių automobilių atsisakę gyventojai gautų lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius. Finansinė parama bus teikiama ir savivaldybėms, perkančioms elektra, gamtinėmis dujomis arba vandeniliu varomas viešojo transporto priemones.

Kitas švaraus oro priešas – tarša kietosiomis dalelėmis ir kitais pavojingais teršalais iš kietuoju kuru šildomų namų ūkių. Todėl numatoma parama kietojo kuro katilams modernizuoti ir atnaujinti, taip pat namų ūkiams prisijungti prie aplinkosauginiu požiūriu efektyvios centralizuoto šilumos tiekimo sistemos.

Siekiant tinkamai valdyti žemės ūkio keliamą oro taršą, bus atnaujintas gerosios žemės ūkio praktikos kodeksas, peržiūrimi su aplinkos apsauga susiję reikalavimai ūkinių gyvūnų laikymo vietoms, mėšlo tvarkymui, skatinama naudoti organines trąšas vietoj neorganinių, atnaujinti trąšų naudojimo technologijas.

Nacionalinis oro taršos mažinimo planas turės būti peržiūrimas ne rečiau kaip kas ketverius metus ir galės būti koreguojamas ar pildomas, pagal poreikį įtraukiant papildomų priemonių.