aA
Sveiki, esu Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas. Jei reikėtų apibūdinti vienu sakiniu, turbūt sakyčiau - tvarumo lobistas. Siekiame pakeisti įstatymus, kad Lietuva taptų žiediškesnė.
Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau esame pripratę prie to, kad pakuotė turėtų būti ne vienkartinė, o daugkartinė, ir aš tikiuosi, kad šiais metais atsiras mokesčiai už vienkartinius maišelius, nesvarbu, plastikinius ar popierinius.

Elektronika yra viskas, kas turi bateriją arba kištuką į rozetę. Prieš 50 metų galbūt galėjome be to išsiversti, bet dabar be to aš neįsivaizduoju savo gyvenimo. Manau, kad ir jūs vos ne kiekvieną valandą praleidžiate prisilietę prie vieno ar kito įrenginio, būtent elektronikos. Žiūrint į ateitį jos tiktai daugėja ir daugėja praktiškai eksponentiškai. Tai gerina mūsų gyvenimo kokybę, užtikrina mums gerą laisvalaikį. Sakyčiau jeigu siūlytų, kur investuoti, tai yra ta sritis, kur labiausiai apsimoka investuoti. Bet, ar viskas gerai? Ne visai.

Vidutinis europietis išmeta apie 16 kilogramų elektros ir elektronikos prietaisų per metus. Kaip ir nėra daug, tačiau tik 40 proc. yra perdirbama. Ir kurgi visi tie kiekiai dingta?

Blogiausia, kad jie iškeliauja kažkur į Afriką, Pietryčių Aziją. Didelė dalis (elektronikos, – red.past.) iš Vakarų pasaulio, t. y. Europos, Šiaurės Amerikos, keliauja į Ganą tam, kad būtų dalinai perdirbta. Bet perdirbimas ten yra labai primityvus. Dažniausiai tiesiog deginama ir siekiama gauti minimalius kiekius vertingų metalų. Tas deginimas reiškia, kad tai yra milžiniškas neigiamas poveikis klimatui ir, kas blogiausia, patiems žmonėms.

Ten gyvenančių žmonių kraujyje švino kiekis yra 10 kartų didesnis nei saugus, todėl gyvenimo trukmė ten yra labai labai trumpa.

Iliustravimui aš galėčiau parodyti mobilųjį telefoną. Jame yra praktiškai pusė Mendelejevo lentelės, ekrane yra visokie lantanidai, europidai, baterijose – litis, kobaltas. Elektronika tai - auksas, platina, o korpusas, nors plastikinis, bet vis tiek turi bromo, mangano. Tam, kad turėtume telefoną, o juos turi turbūt 95 proc. gyventojų, kiek daug įvairių medžiagų mums reikia. Ką tai reiškia?

Europoje kasmet parduodama apie 200 mln. mobiliųjų telefonų, ir tam, kad tą Mendelejevo lentelę sudėtume į telefoną, mums reikia iškasti apie 34 kg rūdos. Tai reiškia, kad kasmet Europos poreikiui yra iškasama Didžiosios Gizos piramidės dydžio žaliavos kiekis. Tai yra milžiniškas poveikis aplinkai.

Nekalbant apie tai, ką mes visi jau esame girdėję apie Kongo Demokratinėje Respublikoje iškasamą kobaltą ir kaip ten yra išnaudojami vaikai. Taip pat įvairios kasyklos. Jų galima rasti Čilėje, kuri yra pakankamai išsivysčiusi šalis, kur vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 32-33 metus. Toks yra neigiamas poveikis.

Taip pat kenčia ir klimatas, ne tik žmonės. Vien metinis Europos mobiliųjų telefonų poreikis sukuria šiltnamio efektą sukeliančių dujų (kiekį,- red. past.) tolygų Latvijos pėdsakui. Tarp 12-16 mln. tonų CO2. Tai yra tas pats, kas turėti 7-ias visą laiką veikiančias „Achemos“ gamyklas. Toks milžiniškas poveikis klimatui.

Ir kurgi tas neigiamas poveikis labiausiai pasireiškia? Ogi būtent gamyboje. Būtent gamyboje susidaro daugiau nei du trečdaliai CO2 išmetimų, o vartotojas yra atsakingas už likusį (kiekį, - red. past.)

Sprendimas būtų telefonus naudoti daug ilgiau. Ne 2 metus, o 4 metus – iš karto yra milžiniški CO2 sutaupymai. Tačiau yra problema. Telefonai dažniausiai keičiami ne dėl to, kad jie sugedo, o dėl to, kad vartotojas nėra patenkintas jų veikimu. Ir čia ypač kalta „Android“ sistema, kuri nustoja atnaujinti programinę įrangą vidutiniškai po 2 metų. Taigi, netgi nusipirkus telefoną už 1000 eurų, androidas nustoja atnaujinti. „Apple“ šiuo atveju yra kiek pažangesnė – atnaujina maždaug 5 metus. Tačiau buvo atveju, kai (įmonė, – red. past.) net sulėtino telefono veikimą vien tam, kad vartotojas jį keistų. Taigi, reikia keistis. Reikia ieškoti būdų, kaip pereiti prie žiedinės ekonomikos. Taip paprastai nepereisime, jei nežinosime, ko tiksliai nori vartotojas.

Nes šiuo atveju vartotojas balsuoja savo pinigine, ir ten, kur vartotojas renkasi, ten gamintojai ir seka. Europos Komisija yra atlikusi apklausą, kas svarbu vartotojui. Nemažai europiečių su mielu noru pirktų pergamintą gaminį, taip pat dalintųsi arba nuomotųsi. Lietuviai šiuo atveju yra vieni iš lyderių ES būtent dalinimosi schemomis.

Kas yra svarbiausia vartotojui? Energetinis efektyvumas, galimybė grąžinti seną įrenginį ir tai, kad įrenginys tarnautų ilgą laiką. Taip pat kitas svarbus (aspektas, - red. past.) - garantija. Lietuviams svarbiausia, kad jie galėtų grąžinti seną įrenginį, tai yra, kad neišmestų bet kur į komunalines atliekas. Taip pat – ilgesnė garantija. Įdomu stebėti, kad tiems patiems įrenginiams Europoje privaloma ir suteikiama 2 metų garantija, o JAV tą pačią garantiją žmonės nusiperka, kad turėtų vietoj standartinės vienerių metų garantijos dviejų metų garantiją.

Taigi, svarstoma elektros ir elektronikos daiktus įsigyti ne naujus. Lietuviai šiuo atveju taip pat kaip kiti europiečiai irgi apie tai svarsto ir beveik pusė jų su mielu noru įsigytų.

Ir galiausiai, kaip žmonės gali mažinti savo atliekų kiekį? Yra įvairūs būdai tą daryti. Vienas iš jų – taisymas. Net 77 proc. europiečių su mielu noru taisytų savo sugedusį daiktą. Lietuviai irgi nori tą daryti. Europos Komisija girdi. Daugiau nei 25 metus veikia energetinio efektyvumo etiketė. Šiais metais ji buvo atnaujinta ir tai turbūt vienas iš pačių sėkmingiausių pavyzdžių, kaip įgalinti vartotoją ir kaip tai puikiai veikia net neįvedant papildomų reikalavimų ar kainų gamintojui. Vyksta konkurencija tarp gamintojų pagaminti kuo efektyvesnį (gaminį, - red.past.).

Galiu pasidžiaugti, kad šita sistema įgalina mus, vartotojus, rinktis efektyvesnį daiktą, nes kai jį naudojame, mes ne tik mažiname klimato pėdsaką, mes sutaupome pinigų. Taip pat nuo kovo 1 d. pradėjo galioti ir teisė taisyti. Keturioms produktų grupėms: šaldytuvams, skalbimo mašinoms, indaplovėms, televizoriams 10 metų turi būti užtikrinamos atsarginės dalys. Vienintelė problema, kad nėra garantuojama tų atsarginių dalių kaina, bet, tikiuosi, čia bus kitas žingsnis iš Europos Komisijos, Parlamento, kad dalys būtų ir prieinamos.

Galėtume pasinaudoti ir Prancūzijos gerąja patirtimi – taisomumo indeksas, kuris pradėjo veikti šių metų pradžioje ir apima penkias grupes: mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, televizorius, skalbimo mašinas ir žoliapjoves. Kiekvienas iš šių įrenginių privalo turėti etiketę su pataisomumu.

Domanto Tracevičiaus pranešimą LOGIN konferencijoje galite žiūrėti ČIA.

Visus LOGIN 2021 konferencijos pranešimų video galite peržiūrėti Delfi Plius (Delfi Plius - Naujienos).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Ekologinė nelaimė: upelis užterštas naftos produktais

Kėdainių rajone – ekologinė nelaimė . Nedidelis, tačiau šiuo metu stipriai patvinęs Kruosto...

Europos aplinkos ministrai susitarė, kaip kovos su klimato krize ir miškų naikinimu: štai, kokie pokyčiai laukia

Trečiadienio naktį pasibaigusiame ES Aplinkos tarybos posėdyje pasiektas aplinkos ministrų...

Aplinkos ministerija ragina barus imtis iniciatyvos rinkti nebetinkamas naudoti elektronines cigaretes

Rūkančių elektroninės cigaretes Lietuvoje daugėja. Aplinkosaugininkai primena, kad nebetinkamų...

Atnaujinantiems būstą primena, kur dėti statybines atliekas: dažna klaida gali pridaryti bėdos

Atėjus vasarai ir atostogų metui, dažnas iš mūsų nusprendžia dalį jų skirti namų remontui ....

Įvardino, kas labiausiai kenkia spygliuočiams – dėl to medžiai net nudžiūva

Vasaros laikotarpiu, atšilus orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Todėl,...

Top naujienos

Aiškėja naujojo „Akropolis Vingis“ planai: statybos prasidės kitąmet, laukia pokyčiai aplinkinėse gatvėse

2023-ieji – data, kuomet numatytame plote prie Vingio parko turėtų prasidėti jau kone daugiau nei...

Vokietijos kancleris Scholzas išreiškė tvirtą nuomonę dėl Kaliningrado tranzito: tai ES pareiga (18)

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas ketvirtadienį pasisakė už norą mažinti įtampą Baltijos...

Orbanas keičia toną dėl sankcijų Rusijai

Vengrija nestos skersai kelio Europos Sąjungos ( ES ) sankcijoms, išskyrus gyvybiškai svarbius...

Karas Ukrainoje. Rusija atakavo Odesą, viena raketa pataikė į gyvenamąjį namą Zelenskis: rusų pasitraukimas iš Gyvačių salos smarkiai keičia situaciją

Luhansko srities administracijos vadovas Serhijus Haidajus ketvirtadienį pareiškė, kad padėtis...

Tauragė tiesiog skęsta: beveik mėnesio lietaus norma šįryt iškrito vos per kelias valandas

Stichinė liūtis neaplenkė ir Tauragės: miestas skęsta tiesiogine to žodžio prasme.

Linas Kojala. Deklaracija – svarbu, bet dar svarbiau – įgyvendinimas

NATO nėra monolitinė organizacija, sako jos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. Bet...

Kai kurių senos statybos daugiabučių gali nebelikti: ruošiamasi galimybei juos nugriauti (2)

Daugiabučių gyventojų gali laukti kardinalūs pokyčiai. Aplinkos ministerija , pasitelkusi...

Kristupas Dautartas

Įrankis, kuris per atostogas leis sutaupyti iki 150 eurų: lietuvis surado būdą apeiti sistemą

Žmonės nelabai gilinasi, kur važiuoja ir kokį viešbutį užsakinėja, sako nemokamai viešbučių...

ELTA turi naują vadovų komandą

Naujienų agentūra ELTA, kurią gegužę įsigijo „Delfi“, priklausanti bendrovei „Ekspress...