aA
Sveiki, esu Domantas Tracevičius, VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas. Jei reikėtų apibūdinti vienu sakiniu, turbūt sakyčiau - tvarumo lobistas. Siekiame pakeisti įstatymus, kad Lietuva taptų žiediškesnė.
Domantas Tracevičius
Domantas Tracevičius
© DELFI / Andrius Ufartas

Jau esame pripratę prie to, kad pakuotė turėtų būti ne vienkartinė, o daugkartinė, ir aš tikiuosi, kad šiais metais atsiras mokesčiai už vienkartinius maišelius, nesvarbu, plastikinius ar popierinius.

Elektronika yra viskas, kas turi bateriją arba kištuką į rozetę. Prieš 50 metų galbūt galėjome be to išsiversti, bet dabar be to aš neįsivaizduoju savo gyvenimo. Manau, kad ir jūs vos ne kiekvieną valandą praleidžiate prisilietę prie vieno ar kito įrenginio, būtent elektronikos. Žiūrint į ateitį jos tiktai daugėja ir daugėja praktiškai eksponentiškai. Tai gerina mūsų gyvenimo kokybę, užtikrina mums gerą laisvalaikį. Sakyčiau jeigu siūlytų, kur investuoti, tai yra ta sritis, kur labiausiai apsimoka investuoti. Bet, ar viskas gerai? Ne visai.

Vidutinis europietis išmeta apie 16 kilogramų elektros ir elektronikos prietaisų per metus. Kaip ir nėra daug, tačiau tik 40 proc. yra perdirbama. Ir kurgi visi tie kiekiai dingta?

Blogiausia, kad jie iškeliauja kažkur į Afriką, Pietryčių Aziją. Didelė dalis (elektronikos, – red.past.) iš Vakarų pasaulio, t. y. Europos, Šiaurės Amerikos, keliauja į Ganą tam, kad būtų dalinai perdirbta. Bet perdirbimas ten yra labai primityvus. Dažniausiai tiesiog deginama ir siekiama gauti minimalius kiekius vertingų metalų. Tas deginimas reiškia, kad tai yra milžiniškas neigiamas poveikis klimatui ir, kas blogiausia, patiems žmonėms.

Ten gyvenančių žmonių kraujyje švino kiekis yra 10 kartų didesnis nei saugus, todėl gyvenimo trukmė ten yra labai labai trumpa.

Iliustravimui aš galėčiau parodyti mobilųjį telefoną. Jame yra praktiškai pusė Mendelejevo lentelės, ekrane yra visokie lantanidai, europidai, baterijose – litis, kobaltas. Elektronika tai - auksas, platina, o korpusas, nors plastikinis, bet vis tiek turi bromo, mangano. Tam, kad turėtume telefoną, o juos turi turbūt 95 proc. gyventojų, kiek daug įvairių medžiagų mums reikia. Ką tai reiškia?

Europoje kasmet parduodama apie 200 mln. mobiliųjų telefonų, ir tam, kad tą Mendelejevo lentelę sudėtume į telefoną, mums reikia iškasti apie 34 kg rūdos. Tai reiškia, kad kasmet Europos poreikiui yra iškasama Didžiosios Gizos piramidės dydžio žaliavos kiekis. Tai yra milžiniškas poveikis aplinkai.

Nekalbant apie tai, ką mes visi jau esame girdėję apie Kongo Demokratinėje Respublikoje iškasamą kobaltą ir kaip ten yra išnaudojami vaikai. Taip pat įvairios kasyklos. Jų galima rasti Čilėje, kuri yra pakankamai išsivysčiusi šalis, kur vidutinė gyvenimo trukmė siekia apie 32-33 metus. Toks yra neigiamas poveikis.

Taip pat kenčia ir klimatas, ne tik žmonės. Vien metinis Europos mobiliųjų telefonų poreikis sukuria šiltnamio efektą sukeliančių dujų (kiekį,- red. past.) tolygų Latvijos pėdsakui. Tarp 12-16 mln. tonų CO2. Tai yra tas pats, kas turėti 7-ias visą laiką veikiančias „Achemos“ gamyklas. Toks milžiniškas poveikis klimatui.

Ir kurgi tas neigiamas poveikis labiausiai pasireiškia? Ogi būtent gamyboje. Būtent gamyboje susidaro daugiau nei du trečdaliai CO2 išmetimų, o vartotojas yra atsakingas už likusį (kiekį, - red. past.)

Sprendimas būtų telefonus naudoti daug ilgiau. Ne 2 metus, o 4 metus – iš karto yra milžiniški CO2 sutaupymai. Tačiau yra problema. Telefonai dažniausiai keičiami ne dėl to, kad jie sugedo, o dėl to, kad vartotojas nėra patenkintas jų veikimu. Ir čia ypač kalta „Android“ sistema, kuri nustoja atnaujinti programinę įrangą vidutiniškai po 2 metų. Taigi, netgi nusipirkus telefoną už 1000 eurų, androidas nustoja atnaujinti. „Apple“ šiuo atveju yra kiek pažangesnė – atnaujina maždaug 5 metus. Tačiau buvo atveju, kai (įmonė, – red. past.) net sulėtino telefono veikimą vien tam, kad vartotojas jį keistų. Taigi, reikia keistis. Reikia ieškoti būdų, kaip pereiti prie žiedinės ekonomikos. Taip paprastai nepereisime, jei nežinosime, ko tiksliai nori vartotojas.

Nes šiuo atveju vartotojas balsuoja savo pinigine, ir ten, kur vartotojas renkasi, ten gamintojai ir seka. Europos Komisija yra atlikusi apklausą, kas svarbu vartotojui. Nemažai europiečių su mielu noru pirktų pergamintą gaminį, taip pat dalintųsi arba nuomotųsi. Lietuviai šiuo atveju yra vieni iš lyderių ES būtent dalinimosi schemomis.

Kas yra svarbiausia vartotojui? Energetinis efektyvumas, galimybė grąžinti seną įrenginį ir tai, kad įrenginys tarnautų ilgą laiką. Taip pat kitas svarbus (aspektas, - red. past.) - garantija. Lietuviams svarbiausia, kad jie galėtų grąžinti seną įrenginį, tai yra, kad neišmestų bet kur į komunalines atliekas. Taip pat – ilgesnė garantija. Įdomu stebėti, kad tiems patiems įrenginiams Europoje privaloma ir suteikiama 2 metų garantija, o JAV tą pačią garantiją žmonės nusiperka, kad turėtų vietoj standartinės vienerių metų garantijos dviejų metų garantiją.

Taigi, svarstoma elektros ir elektronikos daiktus įsigyti ne naujus. Lietuviai šiuo atveju taip pat kaip kiti europiečiai irgi apie tai svarsto ir beveik pusė jų su mielu noru įsigytų.

Ir galiausiai, kaip žmonės gali mažinti savo atliekų kiekį? Yra įvairūs būdai tą daryti. Vienas iš jų – taisymas. Net 77 proc. europiečių su mielu noru taisytų savo sugedusį daiktą. Lietuviai irgi nori tą daryti. Europos Komisija girdi. Daugiau nei 25 metus veikia energetinio efektyvumo etiketė. Šiais metais ji buvo atnaujinta ir tai turbūt vienas iš pačių sėkmingiausių pavyzdžių, kaip įgalinti vartotoją ir kaip tai puikiai veikia net neįvedant papildomų reikalavimų ar kainų gamintojui. Vyksta konkurencija tarp gamintojų pagaminti kuo efektyvesnį (gaminį, - red.past.).

Galiu pasidžiaugti, kad šita sistema įgalina mus, vartotojus, rinktis efektyvesnį daiktą, nes kai jį naudojame, mes ne tik mažiname klimato pėdsaką, mes sutaupome pinigų. Taip pat nuo kovo 1 d. pradėjo galioti ir teisė taisyti. Keturioms produktų grupėms: šaldytuvams, skalbimo mašinoms, indaplovėms, televizoriams 10 metų turi būti užtikrinamos atsarginės dalys. Vienintelė problema, kad nėra garantuojama tų atsarginių dalių kaina, bet, tikiuosi, čia bus kitas žingsnis iš Europos Komisijos, Parlamento, kad dalys būtų ir prieinamos.

Galėtume pasinaudoti ir Prancūzijos gerąja patirtimi – taisomumo indeksas, kuris pradėjo veikti šių metų pradžioje ir apima penkias grupes: mobiliuosius telefonus, nešiojamuosius kompiuterius, televizorius, skalbimo mašinas ir žoliapjoves. Kiekvienas iš šių įrenginių privalo turėti etiketę su pataisomumu.

Domanto Tracevičiaus pranešimą LOGIN konferencijoje galite žiūrėti ČIA.

Visus LOGIN 2021 konferencijos pranešimų video galite peržiūrėti Delfi Plius (Delfi Plius - Naujienos).

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Klimatui neutralūs 2051-ieji: už siuntą padėkosime robotui, už kelionę – oro taksi

Po to, kai pandemija praėjusiais metais apribojo keliones ir keliems mėnesiams visiems uždėjo...

Miškininkai įspėja apie gaisrų grėsmę: šalyje įsivyravo IV klasės gaisringumas (2)

Pastaruoju metu vyraujantys itin karšti orai – tikras išbandymas miškui. Valstybinių miškų...

Atrinkti 10 geriausių LOGIN pranešimų: temos, nepaliekančios abejingų (10)

Neseniai vykusioje šiųmetėje LOGIN konferencijoje ne vienas pranešėjas palietė giliau save ir...

Kęstutis Skrupskelis: Vilniaus centre turime beveik laukinę upę, svarbiausias klausimas, ar ją išsaugosime? (5)

Vilnia arba kitaip dažnai vadinama Vilnelė – svarbi ne tik prie jos pailsėti ir nuo karščių...

Hidrometeorologai: praėjusi naktis – šilčiausia birželį per visą stebėjimų istoriją (1)

Naktį iš sekmadienio į pirmadienį pasiektas šilumos rekordas – ši naktis buvo šilčiausia...

Top naujienos

Į nekilnojamojo turto rinką grįžo ilgai nematyti spekuliantai: įspėjama dėl dirbtinai keliamų kainų LB siūlo keisti įstatymus (49)

Gyventojams šiandien būstus perkant greičiau nei juos spėjama statyti, nekilnojamo turto rinkoje...

Įspūdingas praėjusio finalo pakartojimas sudėliojo aštuntfinalio poras skirti trys 11 m baudiniai (38)

Trečiadienį vėlai vakare baigėsi Euro 2020 grupių etapas, po kurio paaiškėjo visos...

Užkalnis. Gyvenimas jau per geras ir eina dar geryn (400)

Kartais būna taip, kad apsidairai, ir matai, kad viskas tiesiog taip puiku, kad geriau mes nesame...

Lietus su perkūnija niekur nedings: sinoptikai žada permainingus orus (6)

Šiandien per Lietuvą lėtai slinks atmosferos frontas. Dienos pradžia bus gana saulėta ir sausa,...

Audra atkeliavo į Lietuvą: stichija Kaune vartė medžius PAGD: su stichija susiję apie 50 pranešimų (181)

Kaip ir žadėta, per Lietuvą birželio 23-osios vakarą slenka audros debesys. Nors didžiųjų...

Incidentas Pabradėje: migrantai sukėlė riaušes, pasieniečiai panaudojo ašarines dujas, aidėjo šūviai papildyta (538)

Trečiadienį vakare VSAT Užsieniečių registracijos centre (URC) Pabradėje apgyvendintiems...

Į bedugnę svirusią Vokietijos rinktinę paskutinę akimirką nutvėrė atsarginis UEFA uždrausta vaivorykšte prieš vengrus mojavo protestuotojas (144)

15 metų trukęs Joachimo Lowo reichas Vokietijos nacionalinėje komandoje vos nesibaigė bent...

Po vartininko liapsuso pakrikę slovakai patyrė ispanišką egzekuciją ir praleido tolyn Ukrainą (59)

Paskutinis Europos futbolo čempionato grupių etapo vakaras virto asmenine Slovakijos rinktinės...

Chris Kay, P R Sanjai | D+

Didžiausia vakcinų gamintoja pasaulyje patiria rimtų problemų: gaisras buvo tik pradžia

Virtinėje pasaulio šalių, nuo Bangladešo iki Nepalo ir Ruandos, kur fiksuojami koronaviruso...