aA
Ketvirtadienį Seime planuojama svarstyti Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimus, kuriais siūloma atsisakyti sutarčių tarp savivaldybių ir organizacijų sudarymo, taip pat organizacijoms perduoti visą finansinę naštą. Verslas sako, kad pakeitimai įves daugiau neaiškumo, o atliekų tvarkymas strigs.
Verslas piktinasi siūlomais atliekų tvarkymo pakeitimais: gyventojams gali tekti mokėti daugiau
© Kas vyksta Kaune skaitytojų nuotr.

Kaštus dengs organizacijos

Pakeitimais siūloma eliminuoti prievolę organizacijoms sudaryti sutartis su visomis savivaldybėmis ar jų įsteigtais juridiniais asmenimis dėl bendradarbiavimo organizuojant komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą. Taip pat siūloma eliminuoti pareigą organizacijoms sudaryti sutartis su nustatyta tvarka parinktais atliekų surinkėjais dėl komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų rūšiuojamojo surinkimo, vežimo, paruošimo naudoti ir naudojimo.

Norima įtvirtinti, kad savivaldybės ar jų įsteigti juridiniai asmenys, kuriems pavesta administruoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą, savarankiškai vykdytų komunalinių atliekų sraute susidarančių pakuočių atliekų tvarkymą sudarydamos sutartis su pakuočių atliekų rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą ir tvarkymą vykdysiančiais paslaugų tiekėjais. Numatyta prievolė, kad organizacijos turi tokių paslaugų tiekimą finansuoti pilna apimtimi.

Pirks savivaldybės, o mokės verslas

„Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius sako, kad įstatymo pakeitimo projektas yra skubotas, nes ties šiuo klausimu jau porą mėnesių intensyviai dirba Aplinkos ministerijos suburta ekspertų darbo grupė, kuri grynina problemas ir ieško sprendimo būdų. Vis dėlto, anot jo, nepaisant darbo grupės siūlymų, atsiranda išskirtiniai įstatymo projektai, kurie įtvirtina teisę savivaldybėms pirkti paslaugas, nederinant sąlygų su perkamas paslaugas finansuoti privalančiomis gamintojų ir importuotojų organizacijomis.

K. Pocius taip pat sako, kad Seimo teikiamas įstatymo projektas kuriamas išskirtinai tik Vilniaus miesto savivaldybės problemų sprendimui, nes su gamintojų ir importuotojų organizacijomis tinkamai bendradarbiaujančiose savivaldybėse, pakuočių atliekų surinkimas vyksta sklandžiai, atliekų surinkėjų konkursai įvykdyti teisingai, gyventojai tinkamai aprūpinti konteineriais, o atliekos išvežamos laiku.

„Savivaldybės ir gamintojų ir importuotojų organizacijos savo rankose turi visus svertus, kaip užtikrinti kokybiškas pakuočių atliekų surinkimo paslaugas. Mūsų supratimu, problema egzistuoja tik Vilniaus miesto savivaldybėje, kuri vilkina konkurso paskelbimą ir yra iškėlusi ultimatumą gamintojų ir importuotojų organizacijoms sumokėti 400 tūkst. eurų už administravimo paslaugas, teikiamas Vilniaus miesto savivaldybės įstaigose“, – teigia „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius.

„Galvojame, kad skuboti pokyčiai kelia daugiau klausimų nei yra atsakymų. Neišdiskutuoti sprendimai neužtikrina efektyvios sistemos, už kurią privalo sumokėti gamintojai ir importuotojai, o kaštus įtraukti į prekių kainą. Mes matome didelę riziką, kad tiesiog strigs atliekų tvarkymas ir sukils kainos, o sukilusios kainos atsispindės prekių kainoje gyventojams“, – komentuoja K. Pocius.

Viskas grįš į senas vėžes

Atliekų surinkimo ekspertas Arūnas Makauskas sako, kad visos savivaldybės nuo 2013 m. buvo įpareigotos konkurso tvarka parinkti paslaugos teikėjus, tačiau tai padarė vos kelios.

Jis teigia, kad reikia atsakyti į klausimą, kas jeigu vėl 7 metus savivaldybės nebus suinteresuotos ir nenorės tokių konkursų organizuoti?

„O interesas yra labai paprastas - jeigu aš turiu gerus santykius su esamu paslaugų teikėju, kuris veikia neparinktas konkurso tvarka, bet jis man tinka ir patinka, kodėl aš turiu organizuoti konkursą rizikuodamas, kad galbūt konkursą laimės mažesnę kainą pasiūlęs, bet ne tokias geras paslaugas teikiantis paslaugų teikėjas. Nes pinigus moka ne savivaldybė, o verslas. Tai už svetimus pinigus man geriau, kad konkurso nereikėtų ir veiktų tas, kuriuo aš esu patenkintas“, - sako ekspertas.

Arūnas Makauskas
Arūnas Makauskas
© Bendrovės archyvas

Anot jo, atsakymo, ar tikrai bus sudarytos sutartys nustatytu terminu ir kas bus, jeigu jos bus nesudarytos, įstatymo projekte nėra, kalbama apie ministro įsakymu siūlomus nustatyti būtinuosius reikalavimus, tačiau tų reikalavimų apimtis, pobūdis, pagrindiniai principai yra nedeklaruojami, todėl niekas nėra aišku.

„Vis dėlto, yra keletas organizacinių procesų: savivaldybės turi organizuoti konkursą, gamintojų organizacijos turi organizuoti tvarkytojų atranką, turi būti sudaromos trys skirtingų rūšių sutartys. Visi šitie dalykai nėra tarpusavyje aiškiai apibrėžti laike ir sekoje: per kiek laiko savivaldybė planuoja organizuoti konkursą, kada planuoja teikti su konkurso nugalėtoju paslaugas, koks tas paslaugų dydis ir kt. Mūsų nuomone, visi šitie dalykai turi atsispindėti būtent bendradarbiavimo sutartyse kaip buvo anksčiau“, - sako A. Makauskas.

„Verslas įsivaizduoja taip: kaip ankstesniuose projektuose, taip ir dabar turi būti sudaryta galimybė susėsti verslo ir savivaldos atstovams ir susitarti, kad savivaldybė, pavyzdžiui, sostinės, per pusę metų pasiruošia ir organizuoja konkursą, nusistato pusmetį su konkurso nugalėtoju pasiruošimui atlikti paslaugas ir po metų pradeda teikti su nauju parinktu paslaugų teikėju paslaugas. Reiškia, verslas toje pačioje bendradarbiavimo sutartyje pasirašo, kad įsipareigoja parinkti ir sudaryti sutartis su tokiais atliekų apdorotojais, kurie pajėgs Vilniaus mieste surinktą atliekų kiekį išrūšiuoti, paruošti panaudojimui, perdirbimui ir t.t. Mes manome, kad šita dalis taip pat turi būti ne išbraukta, o papildyta“, – sako ekspertas.

Jo teigimu, verslo nuostata paprasta - padarius esminius pakeitimus, pasiūlytus ministerijos projekte, būtų galima vadovautis jau galiojančia tvarka. Vis dėlto jis sako, kad yra viena sąlyga - abi pusės, tiek verslas, tiek savivalda, turi būtų suinteresuoti, kad tos pakuočių atliekos būtų surenkamos atskirai.

„Verslo interesas aiškus - jei jie nesurenka reikiamo pakuočių atliekų kiekio, jiems reikia mokėti mokesčius, o savivaldybei nereikia mokėti mokesčių nuo to, kad ji surenka mažiau, kad daugiau surūšiuoja. Ji naudos negauna, jai tik nuostoliai. Tai yra dar viena iš priežasčių, kodėl konkursai nevyksta. Jei įstatymo redakcija bus priima, po metų grįšime prie tos pačios situacijos“, - teigia A. Makauskas.

Miestai yra situacijos įkaitai

Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas sako, kad pakuočių atliekų tvarkymo problemos labiausiai pastebimos Vilniuje, nes tai yra didžiausias miestas su daugiausiai gyventojų, vadinasi ir daugiausiai atliekų bei didžiausiu poreikiu tas atliekas tvarkyti tinkamai.

Valdas Benkunskas
Valdas Benkunskas
© DELFI / Andrius Ufartas

„Vilniaus problemos yra turbūt akivaizdžiausiai matomos. O ypač paskutinio pusmečio ir žiemos šventiniu laikotarpiu, kai matėm, kad iš tikrųjų sistema neveikia ir žmonės neskiria, kur yra kieno sistema. Natūraliai jei yra kokia netvarka prie konteinerių, jie rašo apie tą netvarką savivaldybei. Mūsų pirminis tikslas, pasakyti, už ką yra atsakingos savivaldybės ir kaip yra organizuojama pakuočių tvarkymo sistema. Vilnius aktyviai kalba su įstatymų leidėjais, Aplinkos ministerija. Mes problemas keliam į viešumą parodydami, kas neveikia, ir siūlome sprendimo variantus“, - sakė Vilniaus miesto vicemeras.

Anot jo, dešimtmetį veikianti sistema rodo, kad bendradarbiavimo sutartys tarp pakuočių organizacijų ir savivaldybių yra neveikiančios ir daugelyje savivaldybių nėra sudarytos. Anot jo, to priežastis yra organizacijų poreikis atliekas tvarkyti kuo mažesniais kaštais.

„Tos sutartys nėra sudarytos dėl paprastos priežasties - pakuočių organizacijos yra suinteresuotos kuo pigiau tvarkyti tas atliekas. Ir jiems tokie dalykai kaip estetinė konteinerių tvarka, reikalingas aptarnavimo dažnis, kur konteineriai turi stovėti, nesvarbūs. Tol, kol pažymos už atliekų sutvarkymą suvaikšto tarp pakuočių tvarkymo organizacijų ir jų steigėjų, tol problemos jie nemato. Tuo tarpu miestai šiuo atveju yra situacijos įkaitai, nes jų teritorijose yra tvarkomos atliekos, bet miestai jokios įtakos praktiškai negali turėti. Vilniaus pavyzdys - mes stebime, kaip Vilniaus mieste pastatomi konteineriai ir jie netinkamai aptarnaujami“, - sako V. Benkunskas.

„Dabar įstatymas numato, kad savivaldybė dėl visų šitų dalykų turi sutarti su pakuočių tvarkymo organizacijomis. Ir mes, pavyzdžiui, Vilniuje, dėl tų konkursų sąlygų jau deramės 7 metus: kiek Vilniuje turi būti konteinerių, kaip dažnai jie turi būti aptarnaujami, plaunami ir t.t. Ir čia mes nesutariam, nes pakuočių organizacijoms taupant pinigus atrodo, kad savivaldybė sugalvoja perteklinių ir nereikalingų dalykų“, - priduria sostinės vicemeras.

Jo teigimu, miestai turi turėti galimybę vienašališkai nustatyti konkurso sąlygas, paskelbti viešuosius pirkimus, atrinkti paslaugų teikėjus, o už šitų paslaugų teikimą turėtų apmokėti teršėjas, tai yra, pakuočių gamintojų organizacijos, kurios jau yra surinkusios pinigus iš vartotojų, kurie pirkdami pakuotę jau susimokėjo ir už jos sutvarkymą.

„Savivaldybės atsakingos už visą ūkį, taip pat ir pakuočių atliekų tvarkymo sistemą galėtų nustatyti tas konkurso sąlygas ir paskelbti šituos konkursus savarankiškai, kaip ir daro su mišrių atliekų komunaliniu tvarkymu“, – sako jis.

Vyksta išvadų derinimas

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė sako, kad kol kas šiuo metu vyksta išvadų derinimo procesas.

„Kaip tik ir vyksta išvados derinimo procedūra, galvojame apie naujus registravimo punktus, bet dar nesame iki galo susiderinę. Dar neparengta išvada tokia, kokią mes rytoj svarstysime. Būtų per ankstyva komentuoti“, - sako ji.

Aistė Gedvilienė
Aistė Gedvilienė
© DELFI / Kiril Čachovskij

„Šiandien ir su Aplinkos ministru derinamės išvadą, turime tam tikrų pastebėjimų, ieškom sprendimų, kaip rasti aukso vidurį atliekų tvarkymo sistemoje“, - komentuoja A. Gedvilienė.

„Greičiausiai jam bus pritarta iš dalies atsižvelgiant į tam tikrus dalykus, bus pateikta daugybė pasiūlymų. Išliks bendradarbiavimo sutartys, bet truputį principai keisis. Šiuo metu negaliu komentuoti, kol nėra priimti sprendimai. Mes tik šiandien, tikiuosi, registruosime pasiektus kompromisus, tačiau tai yra tik svarstymo stadija, dar bus pasiūlymų ir po rytdienos“, - aiškino A. Gedvilienė.

Anot jos, ministerijoje suburta darbo grupė teikė tam tikrus pasiūlymus, bet tie pasiūlymai ne visai tenkino savivaldybes, kurios pakuočių tvarkymo sistemoje mato daugybę problemų ir nori pokyčių.

„Jos skatina politikus imtis ryžtingesnių pokyčių tam, kad pakuočių tvarkymas vyktų efektyviau. Mūsų diskusijos, pakeitimai veda į sistemą, kuri skatintų susitarti ir efektyviau vykdyti paslaugas, norima, kad gamintojų ir importuotojų organizacijos irgi būtų suinteresuotos sudaryti sutartis su savivaldybėmis ir vežėjais, kad vyktų procesas ir nestrigtų. Kadangi turime situaciją Vilniuje, kai 7 metus savivaldybei ir gamintojams ir importuotjams nepavyksta susitarti, vadinasi, sistema iki galo neveikia“, - sakė ji.

Anot jos, praėjusią savaitę buvo kviesti visi suinteresuoti asmenys diskusijai.

„Paprastai į klausymus kviečiami tie, kurie registravo pasiūlymus įstatymo projektui, bet mes sukvietėm visus sistemoje dalyvaujančius. Padarėme plačią diskusiją, išklausėm visus, ministerija pristatė savo matymą. Dar kol kas ministerija neįregistravo savo pakeitimų, taigi būtų sunku komentuoti. Rytoj yra eilinis komiteto posėdis, jau klausymai yra įvykę. Komitete gali dalyvauti visi, stebėti visi, bet diskutuoja jau komiteto nariai ir tie, kurie pateikė pasiūlymus: ministerija, Seimo nariai“, - sakė Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(4 žmonės įvertino)
3.0000

Prokurorė: „Grigeo Klaipėdos“ taršos byloje įtariamųjų bus daugiau (2)

Ikiteisminiame tyrime dėl Kuršių marias nevalytomis nuotekomis teršusios „Grigeo“ grupės...

Yranti šiltnamio plėvelė prilyginta biocheminiam ginklui: pavojinga ekosistemoms ir žmonių sveikatai (1)

Pavasarį tvarkant šiltnamį dažnai kyla klausimas, kur dėti panaudotą, nepalankių oro sąlygų...

Palmių aliejų degaluose ribojančių šalių daugėja: nuo kitų metų jungiasi ir Belgija (5)

Belgijos vyriausybė nusprendė eliminuoti iš biodegalų sąrašo palmių ir sojos aliejų, taip...

Miškininkai ragina būti atsakingais: pamiškės nėra tinkama vieta atsikratyti padangomis (9)

Pavasarį miškininkams tenka rinkti gyventojų miškuose ir pamiškėse neatsakingai išmestas...

Į vandens telkinius išleidžiamų nuotekų sudėtį bus galima stebėti įmonių svetainėse

Visuomenė bet kada galės pasitikrinti ūkio subjektų išleidžiamų nuotekų kiekį ir...

Top naujienos

Gudlevičienė: svarstoma, kad vaikas, atvežęs pagyvenusius tėvus skiepytis, irgi gautų skiepą (93)

Svarstoma, kad vaikas, atvežęs pagyvenusius tėvus skiepytis, irgi gautų skiepą, sakė premjerės...

Vyriausybės siūlymas vėlinti antrojo skiepo laiką kelia audras: medicinoje taip nedaroma (283)

Naujas Vyriausybės siūlymas dėl skiepijimo vėl sukėlė audrą: ir ginčų, ir pašaipų....

„Johnson & Johnson“ norėjo prašyti konkurentų padėti tirti krešulių atvejus, bet sulaukė netikėtos reakcijos (23)

Paaiškėjo, kad „Johnson & Johnson“ kreipėsi pagalbos į tris kitus vakcinos nuo...

Pakeliui į pajūrį rastas šuo gyvenimą apvertė aukštyn kojomis: kartais jau neužtenka jėgų tą išgyventi (49)

Tautmilės prieglaudos gyventojai mus pasitinka vos atvykus į gyvūnų prieglobstį netoli...

Skirmantas Malinauskas apie savo skiepą: žmona surado, kad esu sąrašuose (6)

Paskutines savaites vis augant naujų atvejų skaičiams, tikimasi jį aplenkti vakcinavimu nuo...

Lietuviai darbų dairosi užsienyje: už tą patį darbą gauna dvigubai daugiau nei Lietuvoje (599)

Paprastai sezoninių darbuotojų Lietuvoje pradedama ieškoti prasidėjus pavasariui. Tačiau...

Praėjusią parą nustatyti 1193 nauji COVID-19 atvejai, mirė 12 žmonių (265)

Per praėjusią parą šalyje nustatyti 1193 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos...

Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Kremliaus tikslas – gegužės 9-osios paradas Kijeve? (424)

Pandemija ir didelis karas – jie visada būdavo greta. O šiomis dienomis pasiruošimas tokiam...

Anglijoje narkotikų pinigus plovusi lietuvė privalės sumokėti nemenką sumą (17)

Anglijos Organizuoto nusikalstamumo pareigūnams dar prieš kelerius metus pavyko sulaikyti 44-erių...