Jei nestatysime vėjo jėgainių, galinčių pakeisti įprastinius energijos šaltinius, grėsmė kils ne tik kurmiams, sliekams ir paukščiams, bet ir žmonėms, - įsitikinusi Jungtinėje Karalystėje vėjo energetikos lobiste dirbanti Indrė Vaizgėlaitė. Be to ji pažymi, kad JK veikianti organizacija besirūpinanti paukščiais specialiai paskelbė statysianti vėjo jėgainę savo reikmėms apsirūpinti elektros energija, taip pademonstruodama paramą vėjo energetikai.
„Vėjo energija yra pigi, nesibaigianti, oro neteršianti bei ekonominę plėtrą skatinanti energetikos rūšis“, - savo atstovaujamos energetikos šakos privalumus įvardija I. Vaizgėlaitė.
JK jau patenka į vėjo energetikos pirmūnių penketuką, neatsilikti nuo jos, anot pašnekovės, derėtų ir Lietuvai. Tam šalies valdžia turėtų užtikrinti stabilią ir patrauklią aplinką investuotojams bei supaprastinti biurokratines procedūras projektų vystytojams. Be to, vertėtų remti tik naujų turbinų statybą, kaip tai daro šios srities lyderės JK ir Vokietija.
- Dirbate Britanijos vėjo energijos asociacijoje (British Wind Energy Association, RenewableUK). Užsiimate vėjo jėgainių gaminamos elektros energijos lobinimu, šios srities interesų atstovavimu ir gynimu. Kokie tie interesai? Ir su kuo tenka konkuruoti dėl dėmesio bei finansų jūsų atstovaujamai šakai?
- Mūsų asociacija šiuo metu vienija virš 630 organizacijų, įskaitant vėjo jėgainių gamintojus, statytojus, projektų vystytojus, akademikus bei sertifikavimo ir testavimo organizacijas. Šio plataus kompanijų spektro interesai ir poreikiai labai įvairūs, tačiau mūsų asociacijos bendras tikslas yra užtikrinti palankias sąlygas plėtoti vėjo energetiką Jungtinėje Karalystėje. Siekiame, kad būtų išlaikyta palanki įstatyminė bazė mūsų sparčiai augančiam sektoriui ir, kad JK rinka išliktų patraukli vietiniams bei užsienio investuotojams į vėjo energetiką. Vieni iš svarbiausių tikslų šiuo metu yra užtikrinti teritorinio planavimo sistemos nuoseklumą, toliau didinti vėjo energetikos konkurencingumą bei užtikrinti sklandų JK energetikos rinkos reformos įgyvendinimą.
Mes nesiekiame dominuoti energetikos rinkoje, bet norime užtikrinti, kad kuo daugiau nešvaraus iškastinio kuro tiekiamos energijos būtų pakeista lengvai prieinama, oro neteršiančia, atsinaujinančia energija. Kitos atsinaujinančios energijos technologijos, tokios kaip saulės ir hidroenergiją, taip pat atlieka svarbų vaidmenį diversifikuojant energijos šaltinių balansą. Tačiau, atsižvelgiant į vėjo energetikos technologijos brandumą, konkurencingumą bei palankų vėjo režimą, JK valdžia didžiausius lūkesčius deda į vėjo energetiką. Iki 2020 metų yra numatyta instaliuoti 13GW vėjo energetikos sausumoje bei 18GW jūroje.
- Kaip GRYNAS.lt skaitytojams paaiškintumėte, kodėl verta skatinti vėjo jėgainių statymą?
- Visų pirma vėjo energijos šaltinis yra neišsenkantis ir gaunamas „už dyką“. Be abejo, kainuoja įranga ir kasmetinė priežiūra, bet tinkamai įrengtos vėjo jėgainės pradinės investicijos greitai atsiperka. Naudojant vėjo energiją elektros produkcijai, nešvaraus iškastinio kuro eksploatacija sumažėja ir tokiu būdu mažinama oro tarša. Svarbu pabrėžti ir tai, kad didėjant energijos iš vėjo gamybai, sumažėja poreikis importuoti elektros energiją ir taip didinamas valstybės energetinis nepriklausomumas. Mažėjant iškastinio kuro ištekliams, ir dėl to kylant energijos kainoms, šis aspektas tampa vis aktualesnis. Tad siekiant užtikrinti energijos tiekimo saugumą ir apsaugoti vartotojus nuo kylančių energijos kainų, svarbu didinti vėjo energijos gamybą. Jau šiuo metu gerai įrengti sausumos vėjo parkai konkuruoja su iškastinio kuro energetikos šaltiniais, o didėjant vėjo energetikos instaliuotai galiai bei tobulėjant technologijai, vėjo energetikos kaina toliau kris.
Svarbu pridurti, kad eksploatuojant naujas energetikos rūšis, sukuriama naujų darbo vietų ir skatinama ekonominė veikla. Taigi, vėjo energija yra pigi, nesibaigianti, oro neteršianti bei ekonominę plėtrą skatinanti energetikos rūšis.
- O kaip atsakytumėte į argumentus tų, kurie nusiteikę prieš vėjo elektrines, kad aplink jas negali gyventi nei sliekai, nei kurmiai, nepatinka jos ir paukščiams, vadinasi kenkia ir žmonių sveikatai?
- Apie vėjo jėgaines mitai kuriami kasdien. Todėl svarbu, kad būtų kuo daugiau visiem prieinamos objektyvios informacijos apie šią technologiją, nes kai yra informacijos plyšys, žmonės jį linkę „užpildyti“. Ypač daug diskutuojama apie vėjo jėgainių poveikį paukščiams, tačiau tyrimai skirtingose šalyse neparodė reikšmingo poveikio. Įdomu tai, kad JK nacionalinė paukščių apsaugos draugija neseniai paskelbė planus įrengti vėjo jėgainę, kuri tieks elektrą jų būstinei, taip demonstruodama savo paramą vėjo energetikai, kaip būdui mažinti oro taršą ir klimato šilimą, kuris yra pagrindinė grėsmė paukščių populiacijai. Nesiimant priemonių sumažinti iš įprastinių energijos šaltinių sklindančios taršos, poveikis ne tik paukščiams bet ir sliekams, kurmiams bei mūsų pačių sveikatai bus neatitaisomas.
- Kaip ekonominė krizė veikia jūsų sektorių? Vėjo jėgainių plėtra JK priversta stoti?
Sunkiu ekonominiu laikotarpiu visi yra vienaip ar kitaip priversti susiveržti diržus. Be abejo, ekonominė krizė palietė ir mūsų sektorių. Sunkiau gauti finansavimą projektams nei prieš 2008 metus, ypač mažiesiems vėjo jėgainių parkams, statomiems sausumoje. Tačiau, didesnė problema yra biudžeto apkarpymai savivaldybėms, kurios peržiūri prašymus ir išduoda leidimus statyti vėjo jėgaines. Resursų ir specialistų stoka veda į sprendimų priėmimo vilkinimą ir dažnesnį prašymų atmetimą, taip didinant riziką bei išlaidas vėjo energetikos projektų vystytojams.
Nepaisant šių sunkumų, vėjo energetikos sektorius JK auga. Pavyzdžiui, 2011 metais pradėjo veikti 44 nauji vėjo projektai (sausumoje ir jūroje), tai 20 proc. daugiau nei 2010-iais. Stiprus augimas numatytas ir šiais metais. Industrija išlieka pozityviai nusiteikusi, kad ambicingi atsinaujinančios energijos tikslai iki 2020 metų bus pasiekti, o galbūt ir viršyti.
- Ar dabartiniai valdantieji palankūs atsinaujinančių energijos šaltinių atžvilgiu? O gal su leiboristais dirbti buvo lengviau?
Koalicinė valdžia atėjo su daug žadančiu pažadu būti „pačia žaliausia valdžia“ („the greenest government ever“ – angl.). Tačiau, naujoji valdžia darbą pradėjo griežta taupymo programa, siekdama sumažinti valstybės skolas, bet tuo pačiu, stengdamasi atgaivinti ekonomiką. Griežti biudžeto apkarpymai palietė ir vėjo energetikos sektorių, įskaitant jau mano minėtas problemas savivaldybių lygmenyje. Atsižvelgiant į taupymo politiką, peržiūrimi ir tarifai atsinaujinančios energijos gamintojams.
Visgi ir besiveržiant diržus, konservatorių vedama koalicija tebėra įsipareigojusi remti vėjo energetikos plėtrą JK. Kodėl? Todėl, kad tai apsimoka valstybei. Gamtinių dujų ištekliai Šiaurės jūroje senka, o importuoti iš svetur brangu. Kita vertus, vėjo JK apstu, jis nekainuoja ir nėra pavojaus, kad kada nors užsibaigs. Energetikos saugumas ir pigumas, nors vieni svarbiausių, nėra vieninteliai privalumai. Investicijos į vėjo energetikos sektorių JK jau skaičiuojamos milijardais svarų ir sektorius kasmet sukuria naujų darbo vietų, kas ekonominio nuosmukio metu yra itin svarbu.
- Kaip vėjo pagaminta energija įjungiama į bendrą JK energetikos sistemą?
Elektros tiekėjai JK yra įpareigoti supirkti elektrą iš atsinaujinančios energijos gamintojų, tiek iš didelių vėjo parkų, tiek iš pavienių ūkininkų, pagaminančių daugiau elektros nei patys sunaudoja. Pagaminta švari energija yra surenkama iš gamintojų į bendrą tinklą ir iš ten paskirstoma elektros vartotojams.
- Kiek kainuoja vėjo jėgainių pagaminama elektra JK? Palyginkite su kitais būdais.
- Lyginant vėjo jėgainių pagaminamos elektros kaina su kitais būdais, reikia įvertinti tokius faktorius kaip kuro kaina, įrengimo bei kasmetinės priežiūros kaina. Vėjo jėgainių įrengimas jūroje kol kas brangesnis, tačiau sausumoje statomos jėgaines jau konkuruoja su įprastiniais elektros išgavimo būdais. Sausumos vėjo jėgainės pagamintos elektros kaina JK šiuo metu siekia iki 9,3 pensų už kilovatvalandę (0,40 Lt), atominės elektrinės iki 13 pensų (0,56 Lt), o elektros išgaunamos deginant anglį kaina siekia iki 21,3 pensų (0,91 Lt). Tik dujų gaminama elektra šiuo metu pigesnė ir siekia iki 7,2 pensų už kilovatvalandę (0,31 LT). Sektoriui toliau plėtojantis, įrengimo kaina toliau kris dėl masto ekonomijos ir tobulėjančios technologijos. Bet to, vėjo jėgainių „kuras“ yra nemokamas ir neišsenkantis, kai tuo tarpu iškastinį kurą dažnai reikia importuoti ir jo kainos nuolat svyruoja. Senkantys iškastinio kuro šaltiniai bei anglies dioksido mokestis turės įtakos tolimesniam kainų kitimui. Taigi akivaizdu, kad vėjo ir įprastinių energijos šaltinių kainų kreivės kryps į priešingas puses.
- Jūsų asociacija atstovauja tiek didžiąsias, tiek mažąsias vėjo jėgaines. Jūs dirbate su mažosiomis. Kokie skirtumai tarp jų? Ar mažąsias gali savo žemėje pasistatyti vos ne kiekvienas Lietuvos ūkininkas?
- Pirmiausia reikia apsibrėžti ką mes vadiname didžiosiomis ir mažosiomis turbinomis, nes turbinų klasifikacija skirtingose šalyse šiek tiek skiriasi. JK mažosios turbinos siekia iki 50kW galingumo, vidutinio dydžio iki 500kW, o didžiosios nuo 500kW iki kelių megavatų.
Didžiosios vėjo turbinos, tiek įrengtos sausumoje, tiek jūroje, vaidins pagrindinį vaidmenį pasiekiant JK atsinaujinančios energetikos tikslus. Tuo tarpu, mažesnio ir vidutinio dydžio vėjo jėgainės suteikia galimybę vartotojams patiems apsirūpinti energija bei prisidėti prie taršos mažinimo. JK pastebime ir kitą svarbų aspektą, kai smulkieji švarios energijos gamintojai, pakeičia požiūrį ne tik į tai kaip energija pagamina ir suvartojama bet ir apskritai į aplinkos apsaugos svarbą. Mažosios ir vidutinio dydžio turbinos yra labai praktiškos ir gera alternatyva dyzelinio kuro generatoriams, kurie dažnai naudojami atokesnėse vietovėse, kur elektros tiekimas nėra išvystytas.
Paskatinti vartotojus gamintis švarią energiją vėjo jėgainių pagalba Lietuvoje, reikalingos tinkamos programos, užtikrinančios greitą atsiperkamumą ir palankias sąlygas perteklinės energijos supirkimui. JK gali didžiuotis savo sėkminga „Feed-In Tariffs“ programa, kuri užtikrina vienus geriausių tarifų pasaulyje mažesnio galingumo atsinaujinančios energijos projektams. Pagal šią programą švarios energijos gamintojas gauna atitinkamą tarifą už kiekvieną kilovatvalandę pagamintos elektros bei papildomą tarifą už kiekvieną kilovatvalandę perteklinės elektros perduodamos į tinklus. Įrengtos tinkamoje vietoje, mažosios ir vidutinio dydžio vėjo jėgainės JK atsiperka per 5-7 metus ar greičiau. Tokiomis turbinomis ypač domisi ūkininkai, privatūs asmenys bei bendruomenės.
- Vokietija, Danija bei Ispanija šiuo metu pirmauja vėjo energetikos srityje. Šios šalys anksti įvertino vėjo energetikos privalumus ir šiuo metu turi gerai išvystytą įstatyminę bazę, skatinančią vėjo energetikos plėtrą. Šios šalys taip pat lyderiauja vėjo turbinų technologijos srityje.
Pirmasis vėjo parkas JK buvo pastatytas dar 1991-siais. Tačiau, didesniu mastu JK pradėjo investuoti į vėjo energetiką palyginus neseniai. Tik įsipareigojusi Europos Sąjungai pasiekti 15 proc. visos sunaudojamos energijos išgaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, JK sparčiu tempu ėmė statyti vėjo jėgaines tiek jūroje, tiek sausumoje. Taip nutiko dėl to, kad JK ilgai mėgavosi pigiais ir lengvai prieinamais iškastiniais energijos šaltiniais iš Šiaurės jūros. Nepaisant to, JK šiuo metu jau penketuke tarp didžiausių Europos vėjo energijos gamintojų.
Lietuva taip pat daro didelę pažangą vėjo energetikos srityje. Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas, priimtas praėjusiais metais, turėtų būti reikšminga paskata tolimesnei šio sektoriaus plėtrai Lietuvoje. Tačiau svarbu, kad Lietuvos valdžios institucijos visiškai įvertintų ekonominę, socialinę ir ekologinę vėjo energetikos vertę, ir užtikrintų palankias sąlygas sklandžiai šio sektoriaus plėtrai. Pagrindinė sąlyga sėkmingai plėtrai, kurią akcentuoja vėjo energetikos gamintojai JK, yra stabilumas. Tad siekiant padidinti vėjo energijos gamybą Lietuvoje, svarbu sukurti stabilią ir patrauklią aplinką investuotojams bei supaprastinti biurokratines procedūras projektų vystytojams.
- Nepagalvojate, kad savo patirtį ateityje galėtumėte pritaikyti Lietuvoje? Arba bent jau dirbdama bendruose projektuose su Lietuva?
- JK vykdo sėkmingą vėjo energetikos plėtros politiką, tad, be abejo, čia įgyta patirtį galėčiau panaudoti dirbdama Lietuvoje. Augant vėjo energetikos sektoriui Lietuvoje bei didėjant investuotojų susidomėjimui, galbūt, ateityje atsiras galimybių dirbti ir su Lietuvos įmonėmis.
- Kaip vertinate tai, kad į Lietuvą neretai atvežamos ne naujos vėjo jėgainės, bet jau tarnavusios Vakarų Europos šalyse? Ar mūsų šalis netampa tiesiog V. Europos jėgainių sąvartynu? O kartu taip tik švaistomi ES pinigai?
- Dauguma tokių jėgainių dar gali gaminti elektrą tikrai ne vienerius metus. Tačiau, technologijai sparčiai vystantis, dabartinės jėgainės daug efektyvesnės, nei tos, pagamintos prieš dešimtmetį ar anksčiau. Mažesne kaina suviliotas pirkėjas, turi nepamiršti, kad naudotos jėgainės reikalaus daugiau priežiūros, taip didės išlaidos. Be to, jos tarnaus trumpiau nei naujos turbinos. Sparčiai vėjo energetiką vystančiose šalyse, tokiose kaip JK ar Vokietijoje, skatinamas tik naujų vėjo turbinų naudojimas, vėjo parkuose senosios jėgainės keičiamos naujomis. Pavyzdžiui, JK specialūs tarifai už kiekvieną pagamintą elektros energijos vienetą mokami tik dar nenaudotoms jėgainėms. Naudotos jėgainės nėra remiamos šios programos.
