Tarptautinė mokslininkų komandą sudarė naujausią pasaulinį Vandenynų sveikatos indeksą. Tyrėjai indeksavo visas pasaulio valstybes, kurios ribojasi su jūra. Sudarinėjant indeksą buvo atsižvelgiama į daug skirtingų kriterijų, duomenims surinkti prireikė daugiau nei vienerių metų. Iš su Baltijos jūra besiribojančių valstybių prasčiausiai įvertintos Latvija ir Lietuva, geriausiai – Estija ir Vokietija.
„Ocean Health Index“ sudarytojai iš viso įvertino 171 valstybę. Vertinant valstybes buvo tiriami jų Jūros ekonominių zonų rezultatai. Kiekviena su jūra besiribojanti valstybė turi 200 jūrmylių nuo kranto tik jai priklausančią ekonominę zoną, kurioje turi privilegija žvejoti ir pareigą rūpintis gamtosauga. Mokslininkai įvertino kiek žuvies sugaunama arba užauginama, ar žvejyba yra tvari, lygino vietinių smulkių žvejų santykį su pramoniniais žvejybos laivynais, ar švarus pakrančių vanduo, kokia yra ekonominės zonos bioįvairovė, turizmo mastai ir t.t. Maksimaliai už vieną sritį buvo galima gauti 100 taškų, o galiausiai išvedamas 8 kriterijų vidurkis.
Indekso sudarytojai skirdami taškus atsižvelgė ne vien į tai kokią įtaką vandenų sveikatai daro valstybių veikla, bet visų svarbiausia kiek ta veikla yra tvari – ar ne per daug turistų, ar neužterštas vanduo, ar ne per daug sugaunama žuvies, ar žvejyboje yra vietos smulkiems vietiniams žvejams ir t.t.
Daugiau informacijos apie Vandenynų sveikatos indeksą rasite ČIA.
Maksimaliai buvo galima surinkti 100 taškų. Lietuva surinko 57 taškus ir pasauliniame kontekste buvo 69 pozicijoje. Lietuva prasčiausiai įvertinta turizmo ir maisto gavybos srityje. Šia vieta ji dalijasi su Latvija. Estija ir Vokietija už jas daugiau nei 10 kartų aukštesnėje pozicijoje: Estija 6-oje vietoje (72 taškai), Vokietija 7-oje (73 taškai). Kita vertus, prasčiausiai iš viso regiono įvertinta Lenkija – 42 taškai (160 vieta).
Su Baltijos jūra besiribojančių šalių sąrašas:
Vokietija – 73 taškai (4 vieta pasaulyje)
Estija – 72 taškai (6 vieta)
Danija – 69 taškai (11 vieta pasaulyje)
Rusija – 67 taškai (14 vieta)
Suomija – 65 taškai (20 vieta)
Švedija – 61 taškas (38 vieta)
Lietuva – 57 taškai (69 vieta)
Latvija – 57 taškai (69 vieta)
Lenkija – 42 taškai (160 vieta)
Geriausiai pasaulyje vandenynų ir jūrų sveikatą prižiūri: Džervio sala (86 taškai), JAV priklausančios Ramiojo vandenyno salos (80), Klipertono sala (77), Seišelių salos (73) ir Vokietija (73).
Prasčiausiai įvertintos: Siera Leonė (36 taškai), Liberija (37), Kongo demokratinė respublika (38), Dramblio kaulo krantas (38) ir Gvinėja-Bisau (40).
Sąrašo sudarytojai tikina, kad jų suteikti taškai atitinka 5 praėjusių metų laikotarpį ir tikėtina, kad mažai keisis per ateinančius 5 metus. Žadama šį sąrašą atnaujinti kas metus ir patikrinti ar veikia prognozavimo metodikos. Joms pasitvirtinus sąrašas bus sudarinėjamas rečiau.
Indekso sudarymo tikslas – parodyti kuriose veiklose šalys pasiekė gerų rezultatų ir kuriuose atsilieka. Valstybės pasiremdamos indeksu gali keisti savo strategija ir skirti daugiau resursų toms sritims, kuriuose įvertinimai prasčiausi.
Lietuvos įvertinimai kiekvienoje kategorijoje (geriausias įvertinimas - 100 taškų):
Maisto gavyba (Kokia dalis žuvies yra sugaunama ar išauginama tvariais būdais) - 10 taškų.
Smulki žvejyba (kokios yra galimybės žmonėms užsiimti smulkia žvejyba savo reikmėms ir/arba nedideliems pardavimams) - 94 taškai.
Natūralūs ištekliai (kiek išgaunama ir kokią įtaka daro kitų (ne žuvies) išteklių gavyba jūroje) - 62 taškai.
Buveinių apsauga - 73 taškai.
Ekonomika (ekonomikos ir gyvenviečių įtaką jūros ekosistemoms) - 68 taškai.
Turizmas (vertinamas turistų kiekis, jų praleidžiamas laikas pajūryje ar jūroje, užsienio turistų skaičius, siūlomos pramogos ir kaip visa tai veikia jūros ekosistemas) - 1 taškas.
Unikalių vietų ir rūšių apsauga - 60 taškų.
Vandens švarumas - 59 taškai.
Bioįvairovė - 89 taškai.
Pagal indekso sudarytojus. Ateinančius 5 metus Lietuvai labiausiai reikėtų investuoti į darnų turizmą ir puoselėti tvarų jūros išteklių maistui naudojimą.
