2007–2013 metų Europos Sąjungos finansavimo laikotarpis buvo ypač vaisingas Lietuvos gamtotvarkos sektoriui. Įgyvendinant priemonę „Biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsauga“ įgyvendinta 15 projektų, kuriems panaudota 78,1 mln. eurų paramos lėšų, informuojama VSTT pranešime spaudai.
Buvo parengta daugiau nei pusė tūkstančio biologinės įvairovės ir kraštovaizdžio apsaugos dokumentų. Dėl to net 26 retos rūšys mūsų šalyje gali jaustis saugesnės, tarp jų lūšis, mažai kam pažįstama puošnioji plačialapė klumpaitė, unikalus drugelis kraujalakinis melsvys, kurtinys, juodasis gandras, kažkada Lietuvoje itin populiari žuvis vijūnas ir kt. Be to, siekiant išlaikyti nuo seno šalyje klestėjusią biologinę įvairovę buvo nustatytos ir įgyvendintos 7 invazinių rūšių gausos reguliavimo priemonės. Taip pat inventorizuoti visai Europai svarbūs 53 natūralių buveinių tipai.
Dalis projektų įgyvendinta gamtos apsaugos srityje, tačiau nepamiršta ir visuomenė – įgyvendinus projektus, daug gražiausių šalies teritorijų tapo patrauklesnės ir labiau pritaikytos rekreacijai bei turizmui. 24 saugomose Lietuvos teritorijose, t. y. valstybiniuose parkuose ir rezervatuose, įrengti net 22 lankytojų centrai ir 16 informacinių sistemų. Juos kasmet aplanko tūkstančiai šalies ir užsienio turistų.
Bene ryškiausi paskutiniais metais buvo apžvalgos bokštai, kurių per 2007–2013 metų laikotarpį skirtingose šalies teritorijose buvo pastatyti net 8. Visuomenei duris taip pat atvėrė penkios gamtos mokyklos.
Saugomose teritorijose nugriauti net 252 šeimininkų neturėję apleisti pastatai, sutvarkyti sklypai. Be to, įsigyta nemažai įrangos sutvarkytų teritorijų priežiūrai. Tad tikimasi, jog tai, ką jau pavyko sutvarkyti, šalies gyventojus džiugins ne vieną dešimtmetį.
