aA
Kauno hidroelektrinės didžiausia bėda - nėra žuvitakio
© Kauno savivaldybės nuotr.

Prezidentas Valdas Adamkus nusikaltimu prieš valstybės poreikius vadina žuvitakio prie Kauno hidroelektrinės nebuvimą. Pasak jo, dėl to kalti Aplinkos ministerijos biurokratai. Šie atkerta, kad anksčiau būta svarbesnių projektų, o apie žuvų pralaidą būtų galima kalbėti tik gavus pakankamą ES paramą, bet naujojo paramos paketo dar reikia sulaukti. Tuo tarpu aplinkosaugininkai skubina darbų dar dvidešimčiai metų nebeatidėlioti.

V.Adamkus: patys pažeidžiam savo interesus

„Kiekvienam gamtininkui klausimas, kodėl pralaida reikalinga, nekyla ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Kada tas projektas (Kauno HE – red.past.) Lietuvoje buvo pradėtas įgyvendinti? Praktiškai jau buvom pradėję įgyvendinti. Kai su a. a. prof. Česlovu Kudaba stovėdami prie Kauno hidroelektrinės kalbėjomės mano pirmasis klausimas buvo: kaip yra su žuvitakiu?“, - senus įvykius prisiminė kadenciją baigęs prezidentas Valdas Adamkus.

„Kad ir kaip ten būtų, tai yra viena iš pagrindinių mūsų upių ir nuo jos priklauso žuvų tolimesnis likimas. Užtvėrus kelią, tai yra natūralių struktūrų pažeidimas. Č. Kudaba tuo metu man aiškiai pripažino: žuvitakis yra numatytas ir turi būti padarytas“, - GRYNAS.lt pasakojo buvęs šalies vadovas.

Valdas Adamkus
Valdas Adamkus
© DELFI / Šarūnas Mažeika

V. Adamkaus nuomone, klaida buvo padaryta nuo pat pirmųjų žingsnių - dar statant Kauno HE. Mat nepasirūpinta iš karto įrengti žuvitakio. „Bet man niekad nekilo jokia abejonė, kad tas bus padaryta ir ta problema natūraliai, kas susiję su gamtosauga, ir ypač su mūsų žuvų populiacija ir bendru žuvų ūkiu, bus išspręsta“, - pridūrė prezidentas, 2001-2002 m. aktyviai rėmęs tada rimtai svarstytą idėją įrengti žuvitakį per Kauno HE užtvanką.

Jis apgailestavo, kad per du nepriklausomybės dešimtmečius taip ir nesugebėta įrengti žuvų pralaidos. „Širdis skauda matant, kad pažeidžiam patys savo interesus“, - sakė V. Adamkus.

Jis negailėjo kritikos Aplinkos ministerijos valdininkams, kurie nesugebėjo pasirūpinti žuvitakiu ir, prezidento žodžiais, iki šiol jį ignoravo ir tebeignoruoja.

„Mes turim tokius biurokratus, kuriems tie reikalai (žuvų pralaida prie Kauno HE – red.past.) nesvarbūs, nerūpi, jie tuo nesirūpina. Su dideliu apgailestavimu turiu pasakyti, kad niekas mūsų Aplinkos ministerijoje neturėjo tiek ryžto, apsisprendimo tą reikalą stumti Vyriausybės lygyje, kad tas reikalas būtų padarytas. <...> Su manim Aplinkos ministerija arba tie žmonės, kurie rūpinasi tais reikalais, neranda reikalo net pasisveikint. Absoliučiai per dvylika metų su manim niekas (iš Aplinkos ministerijos – red.past.) nėra kalbėjęs (apie žuvitakį – red. past.)“, - pabrėžė V. Adamkus.

Skaudūs neapsižiūrėjimo padariniai

1959 m. ant Nemuno pastačius Kauno HE ir neįrengus žuvitakio netrukus sulaukta liūdnų padarinių.

„Visi mokslininkai tvirtina, kad apie pusę praeivių žuvų potencialo atkirto Kauno HE. Maždaug pusę žiobrių, pusę lašišų, šlakių neršdavo aukščiau Kauno HE. Kita pusė – Neries baseine, pasukdavo į šią pusę, į kitas Lietuvos upes. Iš tiesų didelis potencialas pastačius žuvitakį atsidarytų aukščiau – Merkio visas baseinas. Gerose vertingose upėse dabar likę tik vietinės populiacijos, praeivių žuvų nebėra“, - kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas.

Vilmantas Graičiūnas
Vilmantas Graičiūnas
© Asmeninio archyvo nuotr.

Panašiai apie žuvitakio žalą gamtai rašyta ir bendrovės „Ekoprojektas“, 2001 m. parengusios žuvitakio per Kauno hidroelektrinės užtvanką priešprojektinius pasiūlymus, parengtoje studijoje.

„Buvo visiškai panaikintas iš Kuršių marių į Nemuno aukštupį ir jo intakuose migruojančių žuvų kelias, taigi vertingos žuvys (lašišos, šlakiai, žiobriai, sterkai ir kt.) nepasiekia pagrindinių nerštaviečių. Iki Nemuno užtvenkimo Kauno HE tvenkinio ribose buvo sugaunamos 33 žuvų rūšys, o po Nemuno užtvenkimo žuvų rūšių sumažėjo iki 24. Vertingos migruojančios žuvys – lašiša, šlakis – visai išnyko“, - rašyta dokumente.

Čia pat pridurta, kad žuvys, plaukiančios per turbinas, būna sužalojamos arba žūsta, ypač kai turbinų rato sukimosi greitis gana didelis.

„Mano visa vaikystė praėjo prie Nemunu ties Kačergine. Aš žinau, koks ten yra susikaupimas žuvų prie Kauno HE. Mes matydavome vaikai būdami, kas ten darosi ir kokie ten negrįžtami pokyčiai vyksta. Ir tuos ungurius pagaudavome – kada jų uodega būdavo perskelta, jie išlaviruodavo į krantą. Šito dalyko nepaneigsi. Būtų gerai, kad visuomenė, kuri neabejinga gamtai ir žino, ką Kauno HE reiškia, ieškotų sprendinių. ES tam tikrai neabejinga ir galėtų padėti su pinigais“, - GRYNAS.lt sakė Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktorius Vytautas Grušauskas.

GRYNAS.lt jau rašė, kad Nemunas prie Kauno hidroelektrinės yra tapęs rojaus kampeliu brakonieriams.

Nors šioje vietoje 500 m atstumu nuo Kauno HE draudžiama žūklė visais mėgėjiškos žūklės įrankiais ir būdais ištisus metus, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento inspektoriai kiekvienais metais nubaudžia ne vieną brakonierių.

Čia yra masinio žuvų susikaupimo vieta, todėl brakonieriai žuvis gaudo draudžiamais savadarbiais užkabinamaisiais įrankiais arba mėgėjiškos žūklės įrankiais (dažniausiai spiningaujama salačių ir starkių neršto metu).

Žuvitakio teikiami privalumai

Ichtiologas ir ekologas Kęstutis Skrupskelis neabejoja, kad žuvitakis prie Kauno HE yra labai reikalingas ir jį pastačius per 30-40 metų pavyktų bent iš dalies atkurti tą žalą, kuri buvo padaryta pastačius Kauno HE ir neįrengus žuvų pralaidos.

„Reikia pabrėžti, kad Nemuno patvanka sunaikino žuvų buveines esančias aukščiau Nemuno. Gerus 60 km turbūt neturim nieko tinkamo reofilinėms žuvims (tokioms, kurios gyvena srauniame vandenyje, pavyzdžiui, upėtakis, srovinė aukšlė, salatis – red.past.) neršti“, - sakė pašnekovas.

Iki Nemuno užtvenkimo Kauno HE tvenkinio ribose buvo sugaunamos 33 žuvų rūšys, o po Nemuno užtvenkimo žuvų rūšių sumažėjo iki 24. Vertingos migruojančios žuvys – lašiša, šlakis – visai išnyko.

K. Skrupskelio manymu, įrengus žuvitakį, jo privalumus pamatytume ne iš karto, ir ne po dešimt ar dvidešimt metų, tačiau tai būtų migracijos kelio atidarymas žuvims, ir ateityje tai duotų apčiuopiamų rezultatų.

„Pralaida atvertų kelius žuvims. Per 30-40 metų žuvys pradėtų migruoti Nemuno aukštupiu, pro Merkio baseiną. Čia vėl imtų plaukti šlakis, margasis upėtakis, karpinių šeimos žuvys: ūsorius, salatis. Galų gale tas pats atkuriamas eršketas. Jų išteklius galėtume planuoti gerokai didesnius, jeigu turėtume Nemuno aukštupį atvirą ir žuvys galėtų laisvai migruoti, neršti. Gerai įrengta pralaida sudaro sąlygas migruoti absoliučiai visoms žuvims“, - pabrėžė pašnekovas.

Prieš dešimtmetį virė diskusijos

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Juozas Dautartas apgailestauja, kad prieš dešimt metų aktyviai svarstyta galimybė įrengti žuvitakį prie Kauno HE taip ir liko neįgyvendinta.

„Tokia didelė hidroelektrinė uždaro 60 proc. lašišinių neršyklų Lietuvoje“, - pabrėžė pašnekovas, anksčiau vadovavęs Gyvosios gamtos paramos fondui, kuris rūpinosi žuvitakio per Kauno HE statybos projektu.

Jis nurodė, kad daugiau nei prieš dešimtmetį svarstyti įvairūs galimo žuvitakio variantai, tačiau galiausiai nuspręsta jokios žuvų pralaidos prie Kauno HE kol kas apskritai nedaryti. Visgi J. Dautartas pasidalino prisiminimais, kokie žuvų praėjimo tako variantai buvo aptarinėjami.

Juozas Dautartas
Juozas Dautartas
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Tada, kai buvo svarstoma ši idėja, paaiškėjo, kad lifto variantas būtų patogiausias ir pigiausias. Šis variantas tada būtų kainavęs apie 8 mln. litų. Bet jeigu, įsivaizduokite, darom laiptinį variantą, tai paleidus vandenį, ten galėtų vykti sporto varžybos. Jeigu visą laiką neleisi to vandens, o tik žuvų migracijos metu, ten galėtų būti rekreacijos zona, traukos zona Kauno gyventojams. Kai buvo svarstytos tokios idėjos, tai aš pamačiau, kad šis projektas ne visai gamtosauginis, o jau kultūrinis reikalas. Taip pat buvo galima padaryti šliužų sistemą laivybai“, - prisiminė buvęs Gyvosios gamtos paramos fondo direktorius.

Pasidomėjus, koks žuvitakio variantas, jo nuomone, būtų geriausias, J. Dautartas konkretaus atsakymo nepateikė.

„Jeigu Kauno savivaldybėje reikia rekreacinės zonos, jeigu reikia, kad netrūktų žmonių ir ši zona būtų prie Nemuno, gražiausioje vietoje kaip, pavyzdžiui, pas mus Vilniuje yra Belmontas, tai vienas variantas. Tiesa, Kauno HE žuvitakis būtų dešimt kartų didesnis už Belmontą. Tačiau jeigu mes galvojame apie laivybą, kad būtų galima Nemunu plaukti – jau kitas variantas. Velionis prezidentas Algirdas Mykolas Brazauskas šį variantą man buvo minėjęs. Jis sakė, kad tam yra vieta Kauno HE. Aš tada jo klausiau: kodėl nerealizavote šios idėjos sovietmečiu? Jis man atsakė: paskaitėm, kad nereikia“- kalbėjo pašnekovas.

Žuvitakiu susidomėjo verslininkas V. Matijošaitis

J. Dautartas tikino neabejojantis, kad ateityje žuvitakis prie Kauno HE bus pastatytas. Jis pasidžiaugė, kad pastaruoju metu projektu susidomėjo laikinosios sostinės savivaldybės atstovai.

„Buvo pas mane iš Kauno savivaldybės atvykę, visą dokumentaciją išsinešė. Aš dabar nei vieno lapo neturiu, atvirai šnekant“, - sakė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas.

Pasiteiravus, kas konkrečiai Kauno savivaldybėje susidomėjo žuvų pralaidos klausimu, J. Dautartas nurodė miesto tarybos narį Visvaldą Matijošaitį.

V.Adamkus: širdis skauda matant, kad pažeidžiam patys savo interesus
Visvaldas Matijošaitis
© DELFI / Šarūnas Mažeika

„Pas mane buvo atvažiavęs verslininkas V. Matijošaitis, aš jam daviau visus dokumentus ir jis išvažiavo. Pernai tai buvo“, - sakė J. Dautartas.

„Vičiūnų“ įmonių grupės, kuri yra krabų lazdelių ir kitų produktų iš surimio ir žuvies gamintoja, vadovas V. Matijošaitis sakė siūlysiantis Kauno savivaldybei, kad ji kartu su Aplinkos ministerija grįžtų prie žuvitakio per Kauno HE klausimo.

„Kalbėsimės su savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriumi, kad jie pajudintų Aplinkos ministeriją ir ji sugrįžtų prie šio projekto. Su Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja šia tema jau kalbėjausi. Ji žino šią problemą“, - teigė verslininkas.

Jis nurodė, kad Kauno savivaldybės tarybos posėdyje ketina iškelti žuvitakio per Kauno HE klausimą. Pasidomėjus, kuriame, V. Matijošaitis, buvo nekonkretus: „Neatsakysiu dabar“.

Tačiau netrukus pateikė išsamesnį atsakymą. „Jeigu jūs šią temą priminėte, tai padarysim artimiausiu metu. Posėdyje pasiūlysim, kad užsiimtų šia tema“, - sakė Kauno savivaldybės tarybos narys.

Žuvų gelbėjimo variantai: kas siūloma?

Žuvitakio įrengimui pritaria ir Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas Robertas Staponkus. Jis pateikia panašius argumentus dėl šio projekto naudos kaip ir kiti pašnekovai, tačiau siūlo žuvitakį įrengti aplenkiant visą patvankos zoną. Taip esą būtų išvengta grėsmės, jog migruojančių lašišų ar šlakių jaunikliai pasiklys didžiulėje patvankos zonoje ir jas išgaudys plėšrios žuvys, pavyzdžiui, lydekos.

Robertas Staponkus
Robertas Staponkus
© Asmeninio archyvo nuotr.

„Kad žuvitakis būtų efektyvus turi būti padaromas atskiras kanalas, atskira nedidelė upė, kuria žuvys galėtų migruoti, kadangi jos migruoja ten, kur jaučia, kad yra srovė. Kanalą reikėtų pradėti kasti kažkur ties Piliuona, jis eitų per Dubravos mišką ir vaga iki teritorijos, žemiau už Kauno HE. Kanalo ilgis siektų beveik 15 kilometrų“, - kalbėjo Lietuvos gamtos fondo atstovas.

Kiek kitaip Kauno HE sukeltą skriaudą žuvims siūlo ištaisyti Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovas Gediminas Vitas Ratkus. Vidaus vandenų ir akvakultūros skyriaus vyriausiasis specialistas yra parengęs pasiūlymą dėl žuvų apylankos, kuriuo pasidalino ir su GRYNAS.lt. Jis siūlo žemiau Kauno HE, panaudojant Jiesios upę, jos intaką – Vyčiaus upelį ir aukščiau Kauno HE į Nemuną įtekantį Lubupio upelį įrengti žuvų apylanką.

Išsamiau su G.V.Ratkaus ir R.Staponkaus pateiktais pasiūlymais galite susipažinti straipsnio pabaigoje.

AM: viskas priklausys nuo ES pinigų

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Gamtos išteklių skyriaus vedėjas Vilmantas Graičiūnas prisiminė, kodėl praėjusio dešimtmečio pradžioje buvo nuspręsta žuvitakio prie Kauno HE neįrengti, o šios problemos sprendimą palikti ateičiai.

„Mūsų (Aplinkos ministerijos – red. past.) pozicija tada buvo neigiama. Tada tų žuvų praėjimo takų buvo dar labai nedaug Lietuvoje ir mūsų pozicija buvo tokia, kad gal geriau pirmiau pastatom žuvų praėjimo takus ant mažų upių. Mes manėme, kad žuvų ištekliams pasiektume didesnį efektą statydami praėjimo takus būtent ant mažesnių upių. Pralaida per Kauno HE būtų buvęs labai brangus projektas. Ir tada jau buvo kalbama apie dešimtis milijonų ir ko gero dar daugiau“, - sakė V. Graičiūnas.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys diskusiją dėl žuvitakio prie Kauno HE įrengimą lygino su svarstymais, ar reikia Lietuvai naujos atominės elektrinės. Esą tai kainuotų didelius pinigus, o projektas turi ir pliusų, ir minusų. Jis pabrėžė, kad šis projektas būtų gana brangus, o jo įgyvendinimas, ankstesniais paskaičiavimais, kainuotų ne vieną milijoną. Pasak L. Budrio, anksčiau kalbant apie šį projektą buvo įvardijamos nuo 15 mln. iki 40 mln. litų sumos.

Laimutis Budrys
Laimutis Budrys
© AM

„Bet tai buvo nerimti skaičiavimai. Juo labiau, kad tada buvo visai kitos technologijos. Per tiek metų tos technologijos nestovi vietoje, jos eina į priekį, galbūt dabar būtų galima panaudoti gerokai pigesnes ir efektyvesnes technologijas“, - sakė L. Budrys.

Jis nurodė, kad apsispręsti, ar statyti žuvitakį prie Kauno HE būtų galima tik paaiškėjus, kiek pinigų aplinkosaugos srityje Lietuvai ES skirs 2014-2020 m. finansinėje perspektyvoje.

„Kai mes turėsim kažkokį vadinamą pyragą šešiems metams Lietuvai, kai paaiškės, kiek bus atriekta aplinkosaugos dalykams, turėsim galvoti, kiek lėšų skirti žuvitakiams. Žuvitakis yra gal dešimtoje ar penkiasdešimtoje vietoje aplinkos apsaugos reikaluose. Į aplinkos apsaugą įeina vandenvala, atliekos, šiltnamio efekto reikalai ir paskui tik yra gyvoji gamta. Ji, deja, nėra prioritetas. Iš visos tos gyvosios gamtos nedidelė dalis tenka žuvitakiams“, - kalbėjo Gamtos apsaugos departamento direktorius.

„Taigi, kai mes realiai matysime į kokią pyrago dalį mes galim pretenduoti, tada ir būtų sprendžiama. Be kitų metų tikrai nebus nieko konkretaus“, - pridūrė AM atstovas.

1 PASIŪLYMAS

Gediminas Vito Ratkaus pasiūlymas žuvų apylankai įrengti žemiau Kauno HE

Siūloma žemiau Kauno HE, panaudojant Jiesios upę, jos intaką – Vyčiaus upelį ir aukščiau Kauno HE į Nemuną įtekantį Lubupio upelį įrengti žuvų apylanką, atliekant šiuos darbus:

1. Nemuno upėje aukščiau Jiesios žiočių įrengti žuvų kreiptuvą į Jiesios upę.

2. Jiesios upėje aukščiau Vyčiaus upelio žiočių įrengti žuvų kreiptuvą į Vyčiaus upelį.

3. Vyčiaus upelyje esantį tvenkinį panaikinti arba tvenkinio užtvankoje pastatyti žuvų pralaidą.

4. Iškasti kanalą sujungsiantį Vyčiaus ir Lubupio upelius.

5.Pakeisti Lubupio upelio nuolydį.

6. Nemune, žemiau Lubupio upelio žiočių, įrengti žuvų kreiptuvą į Lubupio upelį.

7. Atlikti Jiesios, Vyčiaus, Lubupio upelių vagų dugno tvarkymo darbus, padarant vagas, tinkamas žuvims migruoti.

Prieš įgyvendinant šį pasiūlymą, papildomai reikėtų pagal galiojančius teisės aktus parengti atitinkamus teritorijų planavimo dokumentus, atlikti poveikio aplinkai vertinimą, atlikti privačios žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, parengti techninį darbo projektą, surasti finansavimo šaltinį dokumentacijai parengti ir darbams atlikti.

2 PASIŪLYMAS

Robertas Staponkus, Lietuvos gamtos fondo projekto vadovas, siūlo kanalą pradėti kasti kažkur ties Piliuona. Jis eitų per Dubravos mišką ir vaga iki teritorijos, žemiau už Kauno HE. Kanalo ilgis siektų beveik 15 kilometrų ir, pasak vyro, galėtų realiai atverti žuvų migracijos takus.

R. Staponkus įvardija ir siūlomo žuvitakio trūkumus: „Visų pirma - kanalo ilgis (14,8 km) ir jo kertamos teritorijos. Problemų turėtų kilti kanalo konstrukcija Dubravos miške derinant veiksmus su urėdija, nes Dubravos miškas yra naudojamas kaip tyrinėjimų ir mokomoji bazė. Šiame plote tokie darbai nebūtų pasitikti džiugiai. Kita problema - kanalas turėtų eiti per gana nemažai privačių valdų. Privatūs asmenys, įsikūrę šalia Kauno marių, taip pat džiugiai nesutiktų tokios iniciatyvos.

Be to, kanalas kirstų nemažai kelių, per kuriuos tektų statyti tiltus. Jei vis dėlto kanalas veiktų ir žuvys aktyviai migruotų, būtų itin sunku užtikrinti migruojančių žuvų apsaugą nuo brakonieriavimo. Kitas trūkumas - didelė tokio projekto kaina: tai būtų ne viena dešimtis milijonų litų.“

Kauno HE žuvitakio schema, siūloma R. Staponkaus
Kauno HE žuvitakio schema, siūloma R. Staponkaus
© GRYNAS
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

8 mitai apie plastiko perdirbimą: paaiškino, kodėl tai – tik paistalai (5)

Visas plastikas yra blogis, perdirbimas sukelia papildomą žalą aplinkai, kartą jau nuskenuotą...

Prekybos tinklas tikisi pakeisti pirkėjų įpročius: atsisako plastikinių maišelių (10)

Iš aplinkai draugiškų medžiagų pagaminti vienkartiniai įrankiai, medvilniniai maišeliai...

Į Seimą grįžta siūlymas įteisinti naktinius matymo taikiklius ir duslintuvus medžioklei: susirūpino šalies ekonomika (201)

Jau kelias dienas viešojoje erdvėje vyksta diskusija tarp gamtininkų ir medžiotojų: į Seimą...

Mokslininkai tvirtina, kad net ir trumpas pasivaikščiojimas gamtoje turi poveikį žmogaus sveikatai (1)

„Gamtoje, gryname ore praleistas laikas gali pagerinti ne tik fizinę, bet ir psichologinę...

Miškininkai gyventojams nemokamai dalys eglišakius augalams dengti (14)

Du ateinančius penktadienius – lapkričio 8 ir 15 d. – Valstybinių miškų urėdija (VMU)...

Top naujienos

Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu: toks atvejis – vienintelis Lietuvoje

„Ajus gimė su labai sudėtingu apsigimimu – viena akis visiškai neišsivysčiusi, o kitoje akyje...

Filtrų gamybos milžinės gamykla gimė paprastame garaže: lietuvis sako verslą sukūręs dėl deficito (77)

Širvintų rajone, Alekniškio kaime, yra įsikūrusi „Baltic Filter“ automobilių ir patalpų...

Vilkikų vairuotojai – itin atvirai apie darbą: šeimos ir namų ilgesį atperka įspūdinga alga (352)

Dėka vilkikų vairuotojo darbo tūkstančiai Lietuvos šeimų ne tik egzistuoja, bet ir gyvena. Nors...

Skandalingasis pleibojus Danas Bilzerianas pranešė apie savo ketinimus tapti JAV prezidentu (13)

Ginklus ir pusnuoges gražuoles itin mėgstantis „Instagram“ karalius Danas Bilzerianas ir vėl...

Prancūzės turi aukso vertės taisyklę – stebėsitės, kaip apie tai nežinojote anksčiau (7)

Prancūzės vadovaujasi nuostata, kad įsigytą drabužį būtina apsivilkti ne mažiau kaip 30...

Sąmyšis San Antonijuje: tapo neaišku, kas treniruoja „Spurs“

San Antonijaus „Spurs“ praėjusią naktį namuose 116:121 nusileido Portlando „Trail Blazers“...

Visuomenė įvertino institucijų darbą: pasitikėjimas Seimu krito kaip po naktinės mokesčių reformos apklausos rezultatai (104)

Visuomenė itin griežtai įvertino Seimo darbą – pasitikėjimas svarbiausia valdžios institucija...

Ukmergėje siautėja nepilnamečių gauja: kai kurių net neįmanoma nubausti (164)

Ukmergės gyventojai skundžiasi, kad mieste jau kone pusmetį siautėja netramdoma paauglių gauja....