aA
Nuo 2016 m. Lietuvoje veikiantys taromatai jau kelerius metus padeda surinkti 92 proc. visų į rinką išeinančių ir užstato sistemoje dalyvaujančių pakuočių. Stebint tokius rezultatus, nieko keisto, jog kyla minčių užstato sistemą pritaikyti ir kitoms pakuotėms. Pirmadienį Seimo rūmuose vyko diskusija, kurios metu su atliekų tvarkymo sistemos dalyviais aptartos užstato sistemos plėtros galimybės. Siūlymas sulaukė nemažai kritikos argumentuojant, jog taip investicijos į konteinerinę sistemą nueitų perniek, o verslui iškiltų sunkiai įveikiami iššūkiai.
Taromatas
© DELFI / Domantas Pipas

Diskusiją inicijuota svarstant registruotas Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisas, kuriose numatoma užstato sistemos plėtra į sistemą įtraukiant vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotes. Šiuo metu užstato sistemoje dalyvauja plastikinė, stiklinė ir metalinė tara, į kurią vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotės nėra įtrauktos. Be to, užstato sistema tvarko iki 10 proc. visų pakuočių – likusias surenka konteinerinė sistema.

Stebima situacija, jog po užstato sistemos įvedimo ir konteinerių prie individualių namų atsiradimo, Lietuvos pažanga tvarkant pakuotes sulėtėjo. Todėl imtasi svarstyti, kokios priemonės padėtų efektyviai siekti pažangos ateityje, lyginant užstato sistemos ir konteinerinės sistemos plėtros galimybes.

Seimo narė Virginija Vingrienė pastebi, jog jos registruota iniciatyva praplėsti užstato sistemą kitomis pakuotėmis sulaukė ne tik gyventojų palaikymo, tačiau ir atliekų tvarkymo sistemos dalyvių kritikos dėl sukuriamų nepatogumų verslui.

Užstato sistemos plėtroje mato ir privalumų, ir trūkumų

Lygindama užstato ir konteinerinę sistemas, Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vadovė Agnė Bagočiūtė pastebi, jog per konteinerinę sistemą pateikiama daugiau pakuočių, tačiau, lyginant pakuočių sutvarkymą, užstato sistema yra efektyvesnė. Kol užstato sistemoje stebimas virš 90 proc. stiklo sutvarkymas, konteinerinėje sistemoje jis nėra toks efektyvus. Svarstant užstato sistemos plėtros privalumus ir trūkumus, Aplinkos ministerija pasitelkė nepriklausomų ekspertų vertinimus.

Agnė Bagočiūtė
Agnė Bagočiūtė
© DELFI / Kiril Čachovskij


„Užstato sistemos plėtroje ekspertai mato ir daugiau privalumų, bet, tuo pačiu, įžvelgia ir daugiau trūkumų. Jei investuotume į konteinerinės sistemos plėtrą, investicijos būtų net 6 kartus mažesnės nei investuojant į užstato sistemos plėtrą. Tačiau būtina įvertinti, kad užstato sistemos plėtra būtų efektyvesnė. Užstato sistemą praplėtus papildomomis pakuotėmis, turėtume 81 proc. efektyvumą, o konteinerinę – 73 proc.“, – ekspertų pastabomis dalijasi A. Bagočiūtė.

Kaip vieną iš užstato sistemos privalumų ji išskiria švaresnę ir geresnės kokybės žaliavą – praktiškai visos užstato sistemoje surinktos pakuotės yra tinkamos perdirbimui. Tuo metu konteinerinėje sistemoje žaliava yra mažiau švari, stebimas mažesnis jos perdirbamumas, didesnė neteisingos apskaitos rizika. Lyginant gyventojų nusiskundimus, susijusius su abejomis sistemomis, užstato sistemą ji išskiria kaip efektyviau kontroliuojamą, nes konteinerinės sistemos atžvilgiu nusiskundimų ir klausimų dėl skaidrumo sulaukiama daugiau.

Nors apklausos rodo, jog dauguma gyventojų užstato sistemos plėtrai pritartų, šiame žingsnyje pastebima ir trūkumų. Vienas iš jų – šešiskart didesnės investicijos nei konteinerinės sistemos plėtrai. Tai reikštų naujos infrastruktūros kūrimą, kuriame neišvengiami ir prekybininkų iššūkiai dėl vietos trūkumo. Tarp trūkumų išskiriamas ir bendras kaštų išaugimas, kuris lemtų prekių kainų augimą.

„Reikia įvertinti ir galimą neigiamą požiūrį į konteinerinės sistemos investicijas, nes dabar didžioji dalis konteinerinės sistemos yra plėtojama ne gamintojų ir importuotojų lėšomis, o Europos Sąjungos ir savivaldybių lėšomis. Čia, šiuo atveju, yra nukreipta nemažai investicijų, ir stiklo konteinerių poreikis praplėtus užstato sistemą būtų mažesnis“, – dar vieną užstato sistemos plėtros trūkumą įvardija A. Bagočiūtė.

Abejoja užstato sistemos plėtros rezultatais: siūlo tobulinti konteinerinę sistemą

Stebėdamas pasiektus gerus užstato sistemos rezultatus, VšĮ „Užstato sistemos administratorius“ (USAD) vadovas Gintaras Varnas sutinka, jog minčių apie sistemos plėtrą atsiradimas yra logiškas, tačiau įvardija argumentus, kodėl su užstato sistemos plėtra nesutiktų. Anot jo, užstato sistema nėra skirta visoms pakuotėms ir ji turėtų motyvuoti nepalikti pakuočių tose vietose, kuriose gyventojams išrūšiuoti pakuotes nėra sąlygų.

„Užstato sistemos tikslas – susitvarkyti su tomis pakuotėmis, kurios dažniausiai paliekamos gamtoje, kurios užteršia miškus ir vandenis. Konteinerinė sistema nėra pajėgi užtikrinti pakuočių sutvarkymą šiose situacijose, nes neįmanoma pastatyti rūšiavimo konteinerį kiekvienoje paežerėje ir po kiekvienu medžiu. Gamta teršiama lengvų alkoholinių gėrimų pakuotėmis. Tuo tarpu stiprūs alkoholiniai gėrimai – degtinė, konjakas – dažniausiai vartojami namie, restoranuose, kavinėse. Grybautojas, eidamas į mišką, gal pasiims mineralinio vandens buteliuką, galbūt pasiims ir alaus skardinę, bet mažai tikėtina, kad pasiims degtinės ar šampano butelį “, – sako G. Varnas.

USAD vadovui kyla abejonių ir dėl to, ar 10 euro centų užstato dydis nebus per silpnas motyvas grąžinti brangaus gėrimo pakuotę.

„Stiprus alkoholinis gėrimas yra žymiai brangesnis nei šiuo metu užstato sistemoje dalyvaujantys gėrimai. Tai gali kainuoti 10, 20, 100 eurų ir daugiau. Vienas iš elementų – motyvacinis efektas. Gali kilti abejonių, ar tas 10 euro centų užstato dydis pakankamai motyvuos grąžinti konjako butelį, už kurį vartotojas sumokėjo 50 eurų“, – svarsto G. Varnas.

Gintaras Varnas
Gintaras Varnas
© DELFI / Kiril Čachovskij


Jis taip pat pastebi, jog per 3 užstato sistemos veikimo metus stiklinių pakuočių buvo surenkama iki 10 proc. mažiau nei kitų pakuočių. Galimos to priežastys – žymiai sunkesnės pakuotės, galinčios dužti ir sukeliančios vartotojams daugiau nepatogumų gabenant pakuotes iki taromatų. Todėl, galimai, dalį tokių pakuočių renkamasi išrūšiuoti arčiau esančiuose stiklo konteineriuose. Atsižvelgdamas į tai, G. Varnas nemato garantijų, jog stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuočių įtraukimas į užstato sistemą duos tokių pat gerų rezultatų, kaip iki šiol sistemoje dalyvaujančios pakuotės.

„Konteinerinė sistema visuomet yra ir bus pagrindinė sistema, kuria turėsime naudotis, ir kurioje turėsime tvarkyti pakuočių atliekas. Turime dėti visas pastangas, kad ištobulintume šią sistemą“, – teigia G. Varnas.

Mano, jog užstato sistemos plėtra pavers prekybos centrus šiukšlynais

Nepritarimą užstato sistemos plėtrai išreiškė ir už pakuočių atliekų tvarkymo organizavimą Lietuvoje atsakingos VšĮ „Žaliasis taškas“ generalinis direktorius Kęstutis Pocius, pastebintis, jog po tokių pokyčių dalis investicijų į konteinerinę sistemą netektų prasmės. Jis įvardija, jog šiuo metu gyvenamųjų namų gyventojams išdalinta 280 tūkst. stiklo konteinerių ir veikia 9400 kolektyvinių, viešojo naudojimo konteinerių, kuriuose renkamos stiklo pakuotės. Atliekas iš šių konteinerių surenka 42 vežėjai.

„Tai sukurta gyventojų patogumui, kad būtų patogu rūšiuoti, išmesti stiklo pakuotes. Ši infrastruktūra galėtų tapti nereikalinga, jei būtų įvesta depozito sistema vyno ir stipriųjų alkoholinių gėrimų pakuotėms. Deja, reikėtų atsisakyti visos šios infrastruktūros“, – problemą įžvelgia K. Pocius.

„Žaliasis taškas“ generalinis direktorius nemato prasmės imtis užstato sistemos plėtros, kai esama konteinerinė sistema yra pajėgi pasiekti gerų rezultatų.

„Konteinerių tinklo plėtra duoda akivaizdžius rezultatus. Daugiau konteinerių, patogesnės vietos – geresnis atsakas iš gyventojų, jie daugiau rūšiuoja. Vis daugiau stiklo surenkama ir perdirbama. Vertinant nuo 2015 m., yra 64 proc. išaugimas stiklinės pakuotės surinkimo. Tai akivaizdžiai įrodo, kad ši sistema įgali pasiekti rezultatų, tik ja reikia rūpintis, vystyti ir nekeisti krypties. 90 proc. šio surenkamo kiekio nugultų į depozito sistemą, jei ji būtų išplėsta“, – pabrėžia K. Pocius.

Konteineriai
Konteineriai
© DELFI / Šarūnas Mažeika


Anot jo, norint proveržio atliekų tvarkyme, pakaktų esamos konteinerinės sistemos plėtros. Nepriklausomų ekspertų ir „Žaliasis taškas“ specialistų skaičiavimais, stiklo pakuočių surenkamumą, laikantis tokios strategijos, galima padidinti dar 45 proc.

„Tam reikėtų konteineriais aprūpinti dar apie 100 tūkst. individualių valdų, kas duotų efektą pakuočių surinkimui. Taip pat optimizuoti esančių kolektyvinių konteinerių tinklą, nes šiuo metu yra nusiskundimų, kad konteineriai neišvežami laiku, yra ne vietoje, nepatogu. Optimizuoti grafikai, konteinerių skaičiaus optimizavimas gali duoti gerą efektą ir gerus surinkimo rezultatus. Reikia tinkamai aprūpinti viešąsias erdves ir diegti sistemingą ugdymą“, – pokyčiams reikalingas priemones vardija K. Pocius.

„Pažiūrėkime, kokie kiekiai surenkami konteinerinėje sistemoje ir pagalvokime: ar norime prekybos centrus paversti šiukšlių centrais? Įsivaizduokime, jei visi stiklo buteliai važiuotų į parduotuves. Tai kas iš jų liktų? Infrastruktūra, kuri dabar yra įdiegta, taptų nereikalinga. Turime apie 700 tūkst. gyventojų, kuriems dabar pakuotės paimamos iš kiemo. Ką mes jiems pasakysime? Gerbiamieji, ačiū, kad rūšiavote, dabar grąžinkite viską atgal į parduotuvę“, – ironizuoja K. Pocius.

Imtis pokyčių siūlo tik tuomet, jei esama sistema nepateisins išsikeltų tikslų

Užstato sistemos plėtra prekybos centrams reikštų didelį iššūkį ir esamos depozito sistemos keitimą iš esmės. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė siūlo pirmiausia stebėti, ar esamos sistemos optimizavimas gali duoti gerus rezultatus, ir tik matant, jog kitos išeities nėra, imtis užstato sistemos plėtros. Ji atkreipia dėmesį, jog prekybininkai dalyvauja abiejose sistemose, todėl iš vidaus gali palyginti jų privalumus ir trūkumus.

Rūta Vainienė
Rūta Vainienė
© DELFI / Kiril Čachovskij


„Prekybos sektorius yra vienas iš didžiausių mokesčių mokėtojų. Konteinerinė sistema buvo finansuojama savivaldybių ir Europos Sąjungos lėšomis. Mes, kaip prekybininkai, kaip mokesčių mokėtojai, jaučiame milžinišką atsakomybę dėl to, kad tos lėšos būtų naudojamos efektyviai. Ką reiškia europinis finansavimas. Tai reiškia, kad įsipareigojimai buvo ilgalaikiai. Negalime nuo jų atsitraukti“, – pabrėžia R. Vainienė.

K. Pociui palyginus, jog užstato sistemos plėtra paverstų prekybos centrus šiukšlynais, į tai sureagavo ir R. Vainienė. Ji pabrėžia, jog darbo sąlygos prekybos įmonėse keistųsi iš esmės.
„Esame didžiausias paslaugos tiekėjas. Daugiau nei milijonas, daugiau nei trečdalis Lietuvos gyventojų kasdien čia įžengia, mato švarą arba nešvarą, skundžiasi arba giria, giria rečiau. Dėl triukšmo, dėl greičio, dėl neveikiančių taromatų. Esame ir kaimynai – prekybininkai nėra izoliuoti, jie veikia ir gyvenamuosiuose namuose. Turime puikiai suprasti, kad ta tarša, kurios dabar nėra, kuri dabar yra kitokia ir prie kurios prisitaikėme – sistemai pasikeitus, mes turėsime tai kažkur patalpinti. Švari kaimynystė irgi yra mūsų interesas“, – sako R. Vainienė.

Kai kuriems prekybininkams tai būtų neįmanomas uždavinys

Užstato sistemos plėtra verstų prisitaikyti ir smulkiuosius prekybininkus. KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ generalinis direktorius Raimondas Koreiva pabrėžia, jog smulkieji prekybininkai nuo pat pradžių priešinosi depozito sistemai, tačiau šiandien supranta jos naudą.

Taromatai
Taromatai
© DELFI / Josvydas Elinskas


„Supratimas apie depozito sistemos naudą atėjo gan pamažu. Tik didelių pastangų dėka, dalyvaujant diskusijose, tas supratimas atėjo. Šiandien galime sakyti, jog taip, tai efektyvi sistema. Smulkieji prekybininkai prie jos prisitaikė. Tai, kad prisitaikė, dar nereiškia, jog viskas gerai – kai kur dar likusios problemos. Esame skirtingi ir savo prekybiniais plotais, ir taros kiekiais, ir galimybėmis turėti pakankamai darbuotojų, prisijungia ir nykstančių kaimų aspektas. Oponentai šiandien sako, jog nusavino nuo mūsų dalį prekybinio ploto, ir dabar nori dar daugiau nusavinti. Realiai prekybininkui pažadėta tik padengti jo tiesiogines sąnaudas. Kaip bebūtų, bet koks privatininkas dirba tam, kad uždirbtų, o ne padengtų sąnaudas“, – aiškina R. Koreiva.

KB „Lietuvos kooperatyvų sąjunga“ generalinis direktorius pabrėžia, jog atsipirkimas kaimo vietovėse įdiegus taromatus ir išplėtus sistemą būtų neįmanomas uždavinys.

Siūlymą plėsti užstato sistemą kritikuoja ir Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktorė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos atstovė Raminta Radavičienė.

„Užstato sistema, kuri šiandien puikiai funkcionuoja ir rodo gerus rezultatus, yra sukurta pačių gamintojų ir importuotojų, nepanaudojant nė euro paramos lėšų. Kalbant apie plėtrą, šiandien išdrįsiu pasakyti, kad mes, kaip pramonininkai, atstovaujame plačią verslo bendruomenę, ir visi kaip vienas pasisakome dėl užstato plėtros kaip neracionalaus žingsnio ir tam tikro net žalingo sprendimo, kuris neišvengiamai atsilieps pirminio rūšiavimo sistemos plėtrai ir tinkamam funkcionavimui“, – teigia R. Radavičienė.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
3.6000

Vyriausybėje – svarstymai dėl skaidžių plastiko maišelių draudimo (8)

Vyriausybei siūloma svarstyti, ar uždrausti prekybininkams pardavinėti aplinkoje skaidžius...

Didžiųjų atliekų „kelias“: kur atsiduria nebereikalingi buities rakandai? (4)

Žiemą tvarkinguose namuose norintys pasitikti lietuviai skuba užbaigti po šiltojo sezono...

8 mitai apie plastiko perdirbimą: paaiškino, kodėl tai – tik paistalai (5)

Visas plastikas yra blogis, perdirbimas sukelia papildomą žalą aplinkai, kartą jau nuskenuotą...

Prekybos tinklas tikisi pakeisti pirkėjų įpročius: atsisako plastikinių maišelių (18)

Iš aplinkai draugiškų medžiagų pagaminti vienkartiniai įrankiai, medvilniniai maišeliai...

Į Seimą grįžta siūlymas įteisinti naktinius matymo taikiklius ir duslintuvus medžioklei: susirūpino šalies ekonomika (219)

Jau kelias dienas viešojoje erdvėje vyksta diskusija tarp gamtininkų ir medžiotojų: į Seimą...

Top naujienos

Orai: kasdien vis labiau vės (9)

Šiandien ir artimiausiomis dienomis Lietuvos orus lems šalto arktinio anticiklono vakarinis...

Jaunuolis neįgaliojo vežimėlyje mokykloje krito nuo laiptų: mokykloje pradėtas tyrimas (27)

Cerebriniu paralyžiumi sergantis ir dar kaukolę susilaužęs devyniolikmetis ligoninėje, o...

Regionas, virš kurio neskrenda nė vienas lėktuvas: jokia aviacijos įmonė nenori tokių problemų (38)

Tibeto regionas yra pietinėje gausiai apgyvendintos Azijos dalyje. Čia susikerta Indijos ir...

Įvertinkite: Juozas Statkevičius pristatė fatališkai moteriai skirtą kolekciją (84)

Metų mados šou – kitaip talentingojo kutiurjė Juozo Statkevičiaus kolekcijos pristatymo jau...

Lietuviai pelnė 34 taškus, „Lokomotiv“ atsitiesė Prancūzijoje (4)

Po keturių nesėkmių iš eilės Europos taurės varžybose į pergalių kelią grįžo su...

Metų mados šou: Statkevičiaus baltuoju kilimu žengė išsipusčiusios Lietuvos ir užsienio žvaigždės (128)

Metų renginys – taip dažnai pramogų pasaulio užkulisiuose yra įvardijamas kasmetinis dizainerio...

Politikams griebiantis paskutinio šiaudo, siūlo alternatyvą: padidinkime Seimo narių skaičių (391)

Seimas imasi siūlymų, kuriais rinkimų kartelė partijoms, patenkančioms į Seimą, siektų 4, o...

Katalonai sutriuškino „Fenerbahče“, baskai parklupdė CSKA

Septynis kartus paeiliui tarpusavio rungtynėse Stambulo „Fenerbahče“ skriausta „Barcelona“...

7 temos, labiausiai įaudrinančios seksualines fantazijas (5)

Mokslininkai įvardijo temas, kuriomis žmonės dažniausiai fantazuoja. Kurią pasirenkate jūs, kai...