aA
Lietuvoje suskaičiuojama apie 30 tūkstančių upių ir upelių, dalį jų kasmet švarina „River Cleanup“ savanoriai ir surenka net po 15 tonų šiukšlių. Pasak upių švarinimo iniciatyvos koordinatorės, jau dabar beveik kas antra upė vertinama kaip prastos ekologinės būklės. Pagrindinės to priežastys yra perteklinis trąšų naudojimas žemės ūkio veikloje, nevalomos nuotekos ir neatsakingai gyventojų išmetamos atliekos, teigiama pranešime spaudai.
„River Cleanup“ akcija
„River Cleanup“ akcija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiais metais prie „River Cleanup“ akcijos prisijungė apie 1500 savanorių, kurie tvarkė 33 upes ir upelius. Iniciatyvos koordinatorė Ieva Budraitė pasakoja, jog didžiąją dalį surinktų šiukšlių sudaro padangos, tačiau būta ir staigmenų.

„Vien iš Vilnelės ties Naująja Vilnia pernai ištraukėme 60 padangų. Šiemet iš Cedrono upelio Baltupiuose – 20 padangų. Tačiau esame radę ir labai netikėtų daiktų, pavyzdžiui, baldų, kelio ženklą, televizorių, kompiuterių korpusų, elektrinį paspirtuką, net seifą“, – sako I. Budraitė.

Ieva Budraitė
Ieva Budraitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Padangos upėse nėra vienintelė problema. Pastaruoju metu susirūpinta vandens tarša farmacinėmis medžiagomis. Švedijoje paimti Baltijos jūros aplinkos mėginiai atskleidė, kad pavyzdžiui, ešerių tulžyje galima aptikti diklofenako, ibuprofeno ir kitų vaistinių medžiagų.

Akimirkas iš „River Cleanup“ akcijų galima išvysti šią vasarą Vilniuje vykstančio projekto „Septyniolika“ objekte Neries upės pakrantėje. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus pristatantis projektas čia kviečia atkreipti dėmesį į vandenynų, jūrų ir kitų vandens telkinių švarą, saugoti gyvybę po vandeniu ir skatinti atsakingą laivybą bei žvejybą.

Labiausiai užterštos upės – Nevėžis, Šešupė, Mūša

Pagrindinė upių taršos priežastis – žemės ūkio veikla ir perteklinis cheminių trąšų naudojimas. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos daugiausiai vandens kokybės problemų nustatoma Nevėžio, Šešupės, Mūšos ir Lielupės mažųjų intakų pabaseiniuose. I. Budraitė teigia, kad intensyvi žemės ūkio veikla kenkia ne tik vandens kokybei.

„Kai laukai pertręšiami, augalai visų medžiagų neįsisavina, todėl jos nuteka į upes bei ežerus. Į vandenį patekusios medžiagos, ypač azoto ir fosforo junginiai, neigiamai veikia visą vandens ekosistemą ir dėl jų dažniau „žydi“ vandens telkiniai“, – pasakoja iniciatyvos „River Cleanup“ koordinatorė.

„River Cleanup“ akcija
„River Cleanup“ akcija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vandens „žydėjimas“ nemalonus ne vien maudytis mėgstantiems poilsiautojams, jis kenkia ežerų biologinei įvairovei bei žuvų populiacijai. Per upes tarša patenka ir į Kuršių marias bei Baltijos jūrą, kur formuojasi „negyvosios zonos“. Dėl jų tam tikrais laikotarpiais didžiuliai Kuršių marių ar Baltijos jūros dugno plotai lieka be deguonies, dūsta žuvys bei kiti organizmai.

Nerimą kelia ir padėtis Baltijos jūroje. Dėl vandenį teršiančių naftos produktų, laivybos, pramonės ir žemės ūkio vanduo Baltijos jūroje „žydi“ gerokai dažniau, o pakrantėse kaupiasi šiukšlės. Didžiąją šių šiukšlių dalį sudaro cigarečių nuorūkos, plastiko puodeliai, maišeliai ir kiti vienkartinio plastiko gaminiai, kurie vandenyje nesuyra niekada, bet palieka po savęs mikroplastiko daleles.

Pokytį galime daryti kiekvienas

Projekto „Septyniolika“ iniciatoriai kviečia atkreipti dėmesį į vis gilėjančią vandenynų, jūrų, upių bei ežerų užterštumo problemą ir gyventi atsakingai – saugoti vandens telkinius ir juose slypinčia gyvybę. Tai galime daryti tvarkydami upes ir ežerus, jų pakrantes, atsakingai elgdamiesi paplūdimiuose ar rūšiuodami plastiką, kad šis nepatektų į aplinką.

„Prisidėti prie švaresnių vandenynų galime įvairiai – dalyvaudami „River Cleanup“ akcijose, kasdien skirdami po 10 minučių pasivaikščiojimui renkant šiukšles ar sąmoningai vartodami ir atsakingai tvarkydami savo atliekas. Nesvarbu, kokį žingsnį žengsime – svarbu rodyti teigiamą pavyzdį aplinkiniams, kuris įkvėptų juo sekti“, – sako I. Budraitė.

Pažintinis tvarumo projektas „Septyniolika“ vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus.

Daugiau apie projektą sužinokite www.septyniolika.com. Programėlę „Septyniolika“ galima atsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“ platformų.

Projektą „Septyniolika“ inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje, palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, informuoja naujienų portalas DELFI.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(5 žmonės įvertino)
4.2000

Kriptovaliutų kasyba sparčiai didina elektronikos atliekų kiekius: primena apie perdirbimą

Augantis kriptovaliutų populiarumas sparčiai didina elektros energijos suvartojimą ir elektronikos...

Primena, kaip tinkamai tvarkyti sodo atliekas: yra trys būdai (2)

Sodo ir daržo darbai rudenį tokie pat intensyvūs, kaip ir pavasarį. O kieme ar balkone, dažnu...

Narus stebino radiniai vienoje svarbiausių sostinės upių: ištraukė pustrečios tonos šiukšlių (2)

Priekinį automobilio stiklą, vaikiškas kuprines ir įvairias padangas – tokius objektus iš...

Lietuvos paplūdimius tyrę mokslininkai nenudžiugino: dumbliai išdavė, kas iš tiesų slypi Baltijos jūroje

Vėjuoti rudens orai suteikia gerų progų valyti paplūdimius. Klaipėdos universiteto (KU)...

Projektas „Septyniolika“: tūkstančius žmonių įtraukęs tvarumo iššūkis Vilniuje sukūrė nepamirštamų vietų (6)

Birželio 17-ąją „Swedbank“ Lietuvoje inicijuotas projektas „Septyniolika“ šiandien...

Top naujienos

Provokacijos iš Baltarusijos darosi vis įžūlesnės: tai buvo pirmas kartais, kai neteisėtas migrantas taip elgėsi (271)

Neteisėtai į Lietuvą mėginančių patekti migrantų skaičius pastaruoju metu sumažėjęs,...

Daugėjant ženklų dėl naujo karantino jau dabar neabejoja: pokyčių bus, dabartinės taisyklės griežtės įvertino galimus pokyčius dėl kaukių (257)

Dar vieno karantino bent jau kol kas nebus. Premjerei Ingridai Šimonytei užsiminus apie siūlymus...

Šalies reanimacijose dėl COVID-19 gydomi keli mažamečiai: grėsminga komplikacija gali atsirasti net po 4–5 savaičių (428)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ketvirtadienį pranešė, kad Vilniuje, ligoninės...

Praeityje skandalingo veikėjo karjeroje – neįtikėtinas šuolis: be medicininio išsilavinimo gavo aukščiausias pareigas ligoninėje Malinauskas: tai visiškas absurdas (591)

Paaiškėjus apie kontroversiškai vertinamo Juliaus Pankos naujas pareigas Kupiškio ligoninėje,...

Policija įminė atokioje vietovėje rastos ir nieko nepamenančios moters mįslę jos kurtus papuošalus pirko Holivudo žvaigždės (30)

Nustatyta Kroatijai priklausančioje saloje rastos moters tapatybė. Išgelbėtoji nesugebėjo...

Du pratęsimai Alytuje – jokia raudona vėliava Schilleriui: svarbiausia – pergalė įvertino Ulanovo situaciją

„Betsafe-LKL“ pirmenybėse ketvirtadienį vakare Alytaus „Dzūkija“ (1/1) metė rimtą...

Šarūnas Meškys | D+

Ugnikalnio išsiveržimas Kanaruose prikėlė prieš 20 metų paskelbtą Ameriką nušluosiančio megacunamio scenarijų: mokslininkai pateikė naują versiją (5)

Iki šiol Cumbre Vieja ugnikalnis La Palmos saloje Kanaruose paskutinį kartą buvo išsiveržęs...

Galinga audra slenka per Lietuvą: įspėja dėl savaitgalio - kai kur situacija tik prastės

Šiandien per Lietuvą keliaus galingas ir aktyvus ciklonas. Numatomi debesuoti, vietomis (daugiausia...

Medikai kovoja dėl sunkia COVID- 19 forma sergančio vaiko gyvybės: aiškėja, kad tėvai nebuvo pasiskiepiję (572)

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys feisbuke pasidalijo trumpa informacija apie reanimacijoje...

Klaipėdietės kurtus drabužius vilkės net pati Jennifer Lopez: juos išvysite „Netflix“ filme (18)

Šis ruduo Klaipėdoje įsikūrusiam prekės ženklui „Salanida“ išties ypatingas, ir ne tik...