aA
Lietuvoje suskaičiuojama apie 30 tūkstančių upių ir upelių, dalį jų kasmet švarina „River Cleanup“ savanoriai ir surenka net po 15 tonų šiukšlių. Pasak upių švarinimo iniciatyvos koordinatorės, jau dabar beveik kas antra upė vertinama kaip prastos ekologinės būklės. Pagrindinės to priežastys yra perteklinis trąšų naudojimas žemės ūkio veikloje, nevalomos nuotekos ir neatsakingai gyventojų išmetamos atliekos, teigiama pranešime spaudai.
„River Cleanup“ akcija
„River Cleanup“ akcija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Šiais metais prie „River Cleanup“ akcijos prisijungė apie 1500 savanorių, kurie tvarkė 33 upes ir upelius. Iniciatyvos koordinatorė Ieva Budraitė pasakoja, jog didžiąją dalį surinktų šiukšlių sudaro padangos, tačiau būta ir staigmenų.

„Vien iš Vilnelės ties Naująja Vilnia pernai ištraukėme 60 padangų. Šiemet iš Cedrono upelio Baltupiuose – 20 padangų. Tačiau esame radę ir labai netikėtų daiktų, pavyzdžiui, baldų, kelio ženklą, televizorių, kompiuterių korpusų, elektrinį paspirtuką, net seifą“, – sako I. Budraitė.

Ieva Budraitė
Ieva Budraitė
© Asmeninio archyvo nuotr.

Padangos upėse nėra vienintelė problema. Pastaruoju metu susirūpinta vandens tarša farmacinėmis medžiagomis. Švedijoje paimti Baltijos jūros aplinkos mėginiai atskleidė, kad pavyzdžiui, ešerių tulžyje galima aptikti diklofenako, ibuprofeno ir kitų vaistinių medžiagų.

Akimirkas iš „River Cleanup“ akcijų galima išvysti šią vasarą Vilniuje vykstančio projekto „Septyniolika“ objekte Neries upės pakrantėje. Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus pristatantis projektas čia kviečia atkreipti dėmesį į vandenynų, jūrų ir kitų vandens telkinių švarą, saugoti gyvybę po vandeniu ir skatinti atsakingą laivybą bei žvejybą.

Labiausiai užterštos upės – Nevėžis, Šešupė, Mūša

Pagrindinė upių taršos priežastis – žemės ūkio veikla ir perteklinis cheminių trąšų naudojimas. Dėl intensyvios žemės ūkio veiklos daugiausiai vandens kokybės problemų nustatoma Nevėžio, Šešupės, Mūšos ir Lielupės mažųjų intakų pabaseiniuose. I. Budraitė teigia, kad intensyvi žemės ūkio veikla kenkia ne tik vandens kokybei.

„Kai laukai pertręšiami, augalai visų medžiagų neįsisavina, todėl jos nuteka į upes bei ežerus. Į vandenį patekusios medžiagos, ypač azoto ir fosforo junginiai, neigiamai veikia visą vandens ekosistemą ir dėl jų dažniau „žydi“ vandens telkiniai“, – pasakoja iniciatyvos „River Cleanup“ koordinatorė.

„River Cleanup“ akcija
„River Cleanup“ akcija
© Asmeninio archyvo nuotr.

Vandens „žydėjimas“ nemalonus ne vien maudytis mėgstantiems poilsiautojams, jis kenkia ežerų biologinei įvairovei bei žuvų populiacijai. Per upes tarša patenka ir į Kuršių marias bei Baltijos jūrą, kur formuojasi „negyvosios zonos“. Dėl jų tam tikrais laikotarpiais didžiuliai Kuršių marių ar Baltijos jūros dugno plotai lieka be deguonies, dūsta žuvys bei kiti organizmai.

Nerimą kelia ir padėtis Baltijos jūroje. Dėl vandenį teršiančių naftos produktų, laivybos, pramonės ir žemės ūkio vanduo Baltijos jūroje „žydi“ gerokai dažniau, o pakrantėse kaupiasi šiukšlės. Didžiąją šių šiukšlių dalį sudaro cigarečių nuorūkos, plastiko puodeliai, maišeliai ir kiti vienkartinio plastiko gaminiai, kurie vandenyje nesuyra niekada, bet palieka po savęs mikroplastiko daleles.

Pokytį galime daryti kiekvienas

Projekto „Septyniolika“ iniciatoriai kviečia atkreipti dėmesį į vis gilėjančią vandenynų, jūrų, upių bei ežerų užterštumo problemą ir gyventi atsakingai – saugoti vandens telkinius ir juose slypinčia gyvybę. Tai galime daryti tvarkydami upes ir ežerus, jų pakrantes, atsakingai elgdamiesi paplūdimiuose ar rūšiuodami plastiką, kad šis nepatektų į aplinką.

„Prisidėti prie švaresnių vandenynų galime įvairiai – dalyvaudami „River Cleanup“ akcijose, kasdien skirdami po 10 minučių pasivaikščiojimui renkant šiukšles ar sąmoningai vartodami ir atsakingai tvarkydami savo atliekas. Nesvarbu, kokį žingsnį žengsime – svarbu rodyti teigiamą pavyzdį aplinkiniams, kuris įkvėptų juo sekti“, – sako I. Budraitė.

Pažintinis tvarumo projektas „Septyniolika“ vyks iki rugsėjo 17 dienos. Šalies gyventojai, vilniečiai ir miesto svečiai kviečiami dalyvauti interaktyvioje kelionėje bei taip pažinti 17 tvarumo sričių ir objektų, atspindinčių Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslus.

Daugiau apie projektą sužinokite www.septyniolika.com. Programėlę „Septyniolika“ galima atsisiųsti iš „Google Play“ arba „App Store“ platformų.

Projektą „Septyniolika“ inicijuoja „Swedbank“ Lietuvoje, palaiko Vilniaus miesto savivaldybė, informuoja naujienų portalas DELFI.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(6 žmonės įvertino)
4.3333

Baigtas užtvankų vertinimas: paaiškėjo, kurios daro didžiausią žalą gamtai

Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta Lietuvos užtvankų įvertinimo studija nustatė, kad...

Sukūrė avokado alternatyvą – ekovadą: tikina, kad nuo tikrojo neatskirs net akyliausieji

Daugelio pamėgti avokadai yra ne tik skanūs, bet ir naudingi žmogaus organizmui dėl juose...

Parengė Viktorija Dačinskaitė

Kaip sutaupyti energijos namuose: 10 lengvai įgyvendinamų patarimų, kurių rezultatai iškalbingi (9)

Tai, kokio dydžio sąskaitas už šildymą ir elektrą gauname, labai priklauso ir nuo mūsų...

Lietuvos miškams, kurie taps sengirėmis, išsaugoti surinkti 42 tūkst. eurų

Tęsdamas 2021-aisiais pradėtą iniciatyvą „Susitarę su gamta“, geriamojo vandens gamintojas...

Viktorija Dačinskaitė

Rūšiavimo ABC: kokių sveikatai pavojingų atliekų turime namuose ir ką su jomis daryti?

Beveik kiekvieno žmogaus namuose galima rasti pavojingų atliekų . Iš kai kurių atliekų, kai...

Top naujienos

FT apmokėtų straipsnių skandalas: ir ekspertams, ir opozicijai keisčiausia yra konservatorių reakcija (10)

Kilus triukšmui dėl nupirktų straipsnių apie Lietuvą įtakingame leidinyje „ Financial Times...

„Barboros“ vadovas – apie planus kitiems metams ir pasikeitusį pirkėjų elgesį (1)

Tarp pandemijos laimėtojų dažnai minima el. maisto ir kasdienių prekių parduotuvė „Barbora“...

Dalia Daškevičiūtė

Lietuvių rašytojo gyvenimas virto drama: gimimas du kartus, išprotėjusi motina, nugaros lenkimas išeivijoje ir tragiška mirtis, ką tik ją suvaidinus

1961 metų rugpjūčio 11 d., Pensilvanija. „Žiūrėk, aš 50 metų senis, o kaip aš noriu...

Žiniasklaida: iškart po KSSO susitikimo – dar vienas pažeminimas Putinui (2)

Armėnija paprašė Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono pirmininkauti taikos derybose su...

Pasaulio čempionate – europietiškas aštuntfinalis: Prancūzija – Lenkija eiga gyvai

Sekmadienio vakarą Dohoje vykstančiose 2022-ųjų pasaulio futbolo čempionato aštuntfinalio...

Karas Ukrainoje. Analitikai: Ukrainos puolimo Donbase tempas artimiausiomis savaitėmis didės JAV: Putinas nėra rimtai suinteresuotas taikos derybomis (9)

284-ioji Rusijos karo prieš Ukrainą diena. JAV žvalgyba mano, kad mūšiai Ukrainoje toliau...

Low De Wei

Mokslininkai atgaivino trylika naujų patogenų, kuriuos pavadino „zombių virusais“

Senovinio įšalo tirpimas dėl klimato kaitos gali keli naują grėsmę žmonijai, teigia...

Mariaus ir Renatos Jampolskių dukra Viltė atšventė svajonių gimtadienį: šventė buvo įsimintina ne tik vaikams

Mariaus ir Renatos Jampolskių dukra Viltė atšventė svajonių gimtadienį vandenyje. 7-erių...

Publikavus garsiuosius Zelenskio ir jo žmonos portretus autorius ukrainietis neteko darbo: viską padarė pavydas

„Time“ ir „The New York Times“ viršeliuose publikuoti Volodymyro Zelenskio ir jo žmonos...

Ginekologė papasakojo, kas itin svarbu planuojat nėštumą ir jo metu – ištyrus kraują, dažna moteris išgirsta tą patį

Įprasta, kad planuojant kūdikį, kiekvienai moteriai norisi savimi rūpintis labiau – sveikai...