Tyrimą atliko rinkos ir visuomenės tyrimų bendrovė „Berent”.

Dažniau lemputes tinkamai tvarko vyrai

„Matyti gera tendencija: pirmiausia todėl, kad didžioji dalis – 64 proc. – visuomenės žino, kad perdegusias taupiąsias lemputes reikia perdirbti. Žmonės supranta, jog šios atliekos yra pavojingos ir dauguma gali įvardinti konkrečias to priežastis, – sako VšĮ „Ekošviesa“ vadovas Tadas Ruželė. – Deja, dėl paties sąmoningumo dar negalime labai džiaugtis: nors žmonės žino, elgiasi kitaip. Manau, svarbiausi žingsniai jau padaryti, belieka ugdyti visuomenės sąmoningumą“.
Citata
Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra parduotuvėse „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniuose.

Tyrime dalyvavo 1006 respondentai, kuriuos apklausus paaiškėjo, jog vyrai labiau rūpinasi tinkamu lempučių perdirbimu nei moterys. Taip pat nustatyta, kad perdegusias lemputes su kitomis atliekomis dažniausiai meta jauniausios amžiaus grupės (18-34 m.) respondentai: 70 proc. iš jų būtent taip atsikrato taupiosiomis lemputėmis. Palyginus, maža dalis respondentų – 36 proc. – perdegusias lemputes atiduoda perdirbėjams: „Greičiausiai manoma, kad viena smulki lemputė niekam nepakenks, o juk lemputės išmetimas į bendrą šiukšliadėžę – lengviausias kelias ja atsikratyti”, – pastebi T. Ruželė. Vos keli procentai respondentų lemputes kaupia.

Pasak tyrimą atlikusios bendrovės „Berent” atstovės Vaidos Bröcher, tik labai maža dalis visuomenės žino tikrąsias priežastis, kodėl lemputes reikia atiduoti perdirbti: „Dauguma respondentų – šiek tiek daugiau nei 80 proc. – kaip pagrindines priežastis įvardijo lemputėje esančias nuodingas medžiagas bei jų keliamą pavojų gamtai. Iš esmės atsakymas kaip ir teisingas, tačiau juk visos panašios atliekos yra pavojingos dėl tų pačių priežasčių. Tikrąją perdirbimo priežastį – jose esantį gyvsidabrį – įvardijo tik 9 proc. respondentų”. Tai žino panašus kiekis vyrų ir moterų.

Jaunimas mažiausiai rūpinasi pavojingos atliekos tvarkymu

Atitinkamai, amžiaus grupei jaunėjant, mažėja ir fakto, kad taupiąsias lemputes reikia perdirbti, žinomumas: žino 76 proc. vyriausių respondentų (50+ m.), 62 proc. 35-49 m. respondentų ir 55 proc. jauniausių respondentų.

Elektros energiją taupančiose lemputėse esantiems gyvsidabrio garams patekus į aplinką dideliais kiekiais, gali būti užterštas dirvožemis bei vanduo. T. Ruželė pabrėžia, lemputei perdegus ją reikia saugiai, nesudaužant ir neįskeliant, atgabenti į bet kurį surinkimo punktą ir atsargiai, nemetant įdėti į specialią dėžutę. Pasak specialisto, neperdirbamų lempų nėra, todėl labai svarbu, kad kiekviena savo laiką atitarnavusi lemputė pakliūtų į perdirbėjų rankas.

Šiuo metu 46 šalies miestuose veikia 86 punktai, kuriuose yra priimamos perdegusios energiją taupančios lemputės. Specialių dėžučių šioms lemputėms surinkti yra parduotuvėse „Mazgas“, „SLO“ bei „EMP recycling“ padaliniuose. Šiais metais prie surinkimo punktų prijungta ir daugiau stambiagabaričių atliekų aikštelių, kurios išsidėsčiusios visoje šalies teritorijoje. Perdegusių lempučių surinkimo punktų sąrašą galima rasti organizacijos „Ekošviesa“ svetainėje.

„Ekošviesa“ energiją taupančių lempučių surinkimą Lietuvoje organizuoja nuo 2010 m. Surinktos lemputės atiduodamos elektroninių atliekų perdirbėjams, kurie, naudodami specialias technologijas, saugiai pašalina gyvsidabrį ir perdirba stiklą antriniam panaudojimui.