Šią savaitę Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos organizuotoje konferencijoje apie galimybes pramonės įmonėms transformuoti savo veiklą dalyvavusi tarptautinė ekspertė su „Delfi“ skaitytojais dalinasi įžvalgomis, kaip pandemija keičia verslo požiūrį į klimato kaitą ir pataria, į ką atkreipti dėmesį, rengiant ilgalaikes verslo strategijas.
Pokyčiai įvyks greičiau nei galvojame
S. Ahonen teigimu, COVID-19 pandemija žymi lūžį, kuris paskatino vis daugiau verslų integruoti tvarumo tikslus į ilgalaikes savo veiklos strategijas bei ryžtingiau kovoti su klimato kaita.
„Pandemija paspartino pokyčius tvarumo srityje, o ateinantys 10 metų atneš dar reikšmingesnių pasikeitimų. Jau dabar pastebime tendenciją, kad vartotojų supratimas apie klimatą sparčiai keičiasi, atitinkamai didėja jų spaudimas verslams būti atsakingiems klimato atžvilgiu. Vartotojai ir investuotojai vis palankiau vertina įmones, kurios integruoja klimato kaitos tikslus į savo strategiją ir kasdienę veiklą“, – sako ji.
Tvarumo ekspertė prognozuoja, kad vartotojai ateityje vis dažniau rinksis gaminius, atsižvelgdami į produkto gyvavimo ciklo metu išmestų teršalų kiekį.
Nacionalinės vyriausybės ir prekybos asociacijos skatina įmones mažinti išmetamųjų teršalų kiekius, todėl didžiosios pasaulio pramonės įmonės paskelbė ambicingus klimato tikslus ir aktyviai tarpusavyje varžosi juos įgyvendinant.
„Platesnio masto išmetamųjų teršalų kontrolės mechanizmai griežtės visame pasaulyje. Europos Sąjungos mastu jau turime Europos žaliąjį kursą. Mokesčiai už išmetamą anglies dioksido kiekį į atmosferą greičiausiai išaugs greičiau nei tikėtasi iki šiol“, – teigia S. Ahonen.
Jos manymu, verslo poveikis klimatui tampa vienu iš pagrindinių faktorių renkantis, kur nukreipti savo investicijas, todėl įmonės vis daugiau dėmesio skiria produktų pridėtinei vertei, kurią sukuria investicijos į tvarumą.
Kaip transformuoti savo verslą?
Įkvepiančiu verslo transformacijos pavyzdžiu pripažįstama „Neste“ sėkmės istorija. 1948 metais Suomijoje įkurta bendrovė per pastarąjį dešimtmetį iš kelių šalių mastu veikusios naftos perdirbimo ir tiekimo įmonės tapo tarptautine atsinaujinančių bei žiedinių sprendimų lydere.
„Buvo laikai, kai iš pradžių pagamindavome produktą, po to jį siūlydavome savo klientams. Dabar viskas kardinaliai pasikeitė. Įmonę suvokiame kaip platformą pokyčiams – siekiame būti vieta, kur gimsta diskusijos ir randami šiuo metu mūsų klientams ir partneriams reikalingi sprendimai. Toks požiūris galiausiai atneša komercinę sėkmę ir atveria įmonei naujų plėtros galimybių“, – teigia S. Ahonen.
Dabar suomių bendrovė yra pasaulyje pirmaujanti dyzelino ir tvarių aviacinių degalų, pagamintų iš atliekų ir liekanų, gamintoja. Įmonė taip pat vysto cheminio perdirbimo sprendimus, taip padėdama vartotojams kovoti su plastiko atliekų iššūkiais.
„2009-aisiais iš atsinaujinančių žaliavų pradėjome gaminti dyzeliną lengviesiems automobiliams „Neste MY Renewable Diesel“, vėliau palaipsniui ėmėme siūlyti mažesnės taršos ir žiedinės ekonomikos sprendimus aviacijos, sunkiojo ir jūros transporto sektoriams. Pavyzdžiui, 2011-aisiais bendrovės tvarūs aviaciniai degalai pradėti naudoti komercinei veiklai“, – pasakoja S. Ahonen.
2019 metais „Harvard Business Review“ įtraukė „Neste“ į per pastarąjį dešimtmetį didžiausią verslo transformaciją įgyvendinusių pasaulio kompanijų dvidešimtuką.
Kardinaliai pakeitus veiklos kryptį, bendrovė šiuo metu didžiąją dalį – 80 proc. – savo pelno uždirba ne iš naftos perdirbimo ir tiekimo veiklos, o kurdama bei rinkai siūlydama būtent žiedinės ekonomikos sprendimus.
Siekia ambicingų tikslų
„Pasaulį sukrėtusi globali COVID-19 pandemija tapo išbandymu daugeliui verslų, tačiau mūsų įmonę dar labiau paskatino kartu su tarptautiniais partneriais įgyvendinti tvarius sprendimus transporto sektoriuje ir plastiko pramonėje“, – teigia ji.
Kova su klimato kaitos pokyčiais yra ilgalaikės „Neste“ verslo strategijos pagrindas, todėl pernai įmonė užsibrėžė du ambicingus tikslus.
Pirma, iki 2030-ųjų padėti klientams kasmet 20 mln. tonų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Antra, iki 2035-ųjų pasiekti neutralią gamybą anglies dvideginio atžvilgiu bei tai padaryti greičiau nei reikalauja ES klimato ir energetikos darbotvarkė.
Negana to, siekiant sumažinti pasaulinį plastiko atliekų kiekį, suomių bendrovė iki 2030 metų kasmet siekia perdirbti daugiau nei 1 mln. tonų plastiko atliekų.
Norint užkirsti kelią klimato kaitos krizei, didžiausią dėmesį S. Ahonen siūlo skirti inovacijų diegimui, skirtingų verslų bendradarbiavimui ir bendrų sprendimų paieškai.
Dėl šios priežasties ketvirtadalis bendrovės darbuotojų dirba mokslinių tyrimų, technologijų plėtros ir inžinerijos srityje bei nuolat ieško naujų būdų, kaip panaudoti plastiko atliekas ir kitas medžiagas kaip žaliavą degalams, chemikalams bei „naujam plastikui“ kurti.
„Joks verslas negali išspręsti globalaus masto iššūkių vienas, todėl visame pasaulyje kviečiame partnerius, klientus ir tiekėjus šiuos svarbius darbus atlikti kartu. Partnerystės yra atsakingo verslo pagrindas“, – įsitikinusi tvarumo viceprezidentė.
„Neste“ įvairius tvarumo skatinimo projektus įgyvendina kartu su tokiais partneriais kaip „Ikea“, „Finnair“, „Lufthansa“, „KLM“, „Borealis“, „McDonald’s“, „Air bp“, „Boeing“, „Shell Aviation“ ir kitais.
Suomių bendrovė ne vienerius metus iš eilės patenka į tvariausių pasaulio įmonių ketvertuką, o šiemet antrąkart vartotojų buvo pripažinta tvariausiu prekės ženklu degalų kategorijoje Lietuvoje.
