aA
Prieš pat didžiąsias metų šventes, gruodžio 23 dieną, Vilniaus centre nutrūko nuotekų vamzdžiai, iš kurių pradėjo į aplinką lietis dalies Vilniaus nuotekos. Avarijos likvidavimui sostinės savivaldybėje sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija, kuri nusprendė, jog geriau iš nutrūkusių vamzdžių atbėgančias nuotekas išleisti į Nerį nei kai kuriuos Vilniaus rajonus kuriam laikui palikti be vandens. GRYNAS.lt aiškinasi, kodėl buvo priimtas toks gamtai nepalankus sprendimas, kas atsakingas už avarijos padarinius ir kokia žala padaryta aplinkai.
Vilniuje atsivėrė smegduobė
Vilniuje atsivėrė smegduobė
© DELFI / Karolina Pansevič

Rezervuaras neatlaikė

Šventiškai nusiteikusius vilniečius gruodžio 23 dienos popietę pasiekė žinia, kad miesto centre, Žvėryno mikrorajone, Upės gatvėje, ties verslo centru „Green hall“ atsivėrė didelė įgriuva, o iš „Barclays“ pastato evakuoti darbuotojai, šioje gatvėje ribotas pėsčiųjų ir automobilių eismas.

Pasak savivaldybės įmonės „Vilniaus vandenys“ Komunikacijos skyriaus vadovo Antano Bubnelio, statybvietėje atsivėrus įgriuvai, Upės gatvėje buvo nutraukti du „Vilniaus vandenų” nuotekų vamzdžiai, todėl Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų gyventojų nuotekos (vanduo iš čiaupo, klozeto, skalbyklių) pradėjo tekėti į aplinką. Vakare pranešta, kad nuotekos jau leidžiamos į Nerį ir keliauja link Kauno, nes, kaip teigia A. Bubnelis, nuotekų siurblinėje, kuria jos buvo siurbiamos, susikaupė per didelis kiekis.

„Nuotekų siurbimo automobiliai po avarijos buvo mobilizuoti ir naudojami išsiurbiant nuotekas iš duobės. Išsiurbti jų iš siurblinės nebuvo galimybės dėl itin didelio jos gylio, kuris siekia maždaug 12 metrų. Lietuvoje yra vos keletas automobilių, turinčių galimybę siurbti nuotekas tokiame gylyje. Įvykus avarijai magistraliniuose vamzdynuose, nuotekos pradėjo kauptis siurblinėje. Nuotekoms joje pasiekus kritinį lygį, nuotekos automatiškai per avarinį išleidimo vamzdį pradėjo tekėti į upę“, – aiškina „Vilniaus vandenų“ atstovas.

Neryje – cheminės medžiagos iš skalbimo miltelių ir šampūnų

Kaip rodo gauti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento (RAAD) laboratorinių tyrimų duomenys, po nuotekų vamzdyno avarijos sostinės Upės gatvėje į Neries vandenis su nuotekomis pateko amonio, BDS7 (biocheminis deguonies sunaudojimas per 7 paras), nitritų, nitratų, fosfatų, chloridų ir kitų teršalų.

Baltijos aplinkos forumo cheminių medžiagų specialistas Gražvydas Jegelevičius sako, kad dalis vandens žydėjimą sukeliančių medžiagų į Nerį patekusios iš žmonių skalbyklių, nes būtent fosfatai įeina į skalbiklių sudėtį. Jie sukelia eutrofikaciją, arba, kitaip tariant, vandens žydėjimą. Tačiau, anot jo, nuotekos turi ir kitų mikroteršalų, kurių įprastai vandenį išvalius nuotekų valyklose lieka mažiau. Tai yra medžiagos, esančios kosmetikoje, higienos priemonėse, buitiniuose chemikaluose ir įvairiuose gaminiuose.

Preliminari žala gamtai apie 300 tūkst. eurų

Vilniaus RAAD informuoja, kad pagal žalos gamtai atlyginimo skaičiavimo metodiką už kiekvieną tūkstantį kubinių metrų į upės vandenis paleistų teršalų avarijos kaltininkai turėtų mokėti mažiausiai po 15 tūkst. eurų. Pasak Vilniaus RAAD direktoriaus Mariaus Švaikausko, tiksli padaryta žala gamtai bus apskaičiuota gavus tikslius duomenis apie į Nerį patekusių nuotekų kiekį. Turimais duomenimis, bendra aplinkai padaryta žala siektų apie 300 tūkst. eurų.

„Tai yra preliminari žala. Turime aplinkosaugos įstaigų laboratorinių tyrimų rezultatus, pagal kuriuos paskaičiuotos teršalų koncentracijos, tačiau mes vis dar neturime konkretaus kiekio, kiek tų teršalų pateko į Nerį, ką turėtų pateikti „Vilniaus vandenys“. Mes operuojame tuo 20 tūkstančių kubinių metrų, tačiau taip įvardijamas mažiausias galimas nuotekų kiekio skaičius. Pagal tai mes ir sakome, kad žala bus mažiausiai 300 tūkstančių eurų“, – komentuoja M. Švaikauskas.

Anot jo, Neris buvo ir yra stebima, tačiau kol kas jokių plika akimi matomų pakitimų upėje neužfiksuota.

„Vykdėme monitoringą keletą dienų už šimto metrų nuo išleidimo vietos, už keleto kilometrų, už 50 kilometrų, taip pat Nemuno žemupyje buvo imami mėginiai. Jokių ilgalaikių požymių, kad buvo padaryta labai didelė žalą, nepastebėta. Nematyti kritusių žuvų, žalos požymių augalijai“, – aiškina aplinkosaugininkas.

M. Švaikauskas sako, kad dėl palankių gamtinių sąlygų, ekosistema turbūt buvo išgelbėta ir ateityje didelių padarinių nemanoma, kad bus.

„Buvo stipriai pakilęs vanduo. Be to, deguonies kiekis vandenyje kitoks nei vasarą, tai šiai dienai mes konstatuojame, kad ekosistemai žala padaryta, ji apskaičiuota ir turi būti atlyginta, bet grėsmių, šiai minutei neįžvelgiame“, – teigia Vilniaus RAAD vadovas.

Žvejai kritikuoja savivaldybės sprendimą

Kaip bebūtų, labai griežtai apie savivaldybės priimtą sprendimą leisti nuotekas į vandenį pasisako GRYNAS.lt pakalbinti žvejai. Štai žvejys Mindaugas mano, kad visų pirma reikėjo užsukti vandenį.

Tada avarijos padariniai būtų žymiai mažesni. Jis linkęs manyti, kad tokio sprendimo savivaldybės sudaryta Ekstremaliųjų situacijų komisija nepriėmė, nes norėjo įtikti miestiečiams.

Be to, vyrui iki šiol nėra aišku, kodėl buvo delsta sušaukti Ekstremaliųjų situacijų komisiją. Anot jo, laiku ėmusis priemonių – bent trumpam išjungus vandenį ir pasirūpinus nuotekų išvežimu – situacija būtų žymiai geresnė. Dabar jis linkęs manyti, kad aplinkai yra padaryta didelė žala.

Kaltininkas dar tiriamas

Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) viršininkės Lauros Nalivaikienės įsakymu sudaryta statomo statinio Upės g. 21, Vilniuje, avarijos tyrimo komisija. Ją sudaro VTPSI, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento, Aplinkos apsaugos agentūros Poveikio aplinkai vertinimo departamento ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovai. Komisijai pavesta nustatyti įvykusios avarijos priežastis, normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimus ir dėl to tiesiogiai atsakingus asmenis, taip pat ir asmenis, dėl kurių veiksmų ar neveikimo įvyko avarija.

Tiesa, reikia paminėti, kad statybvietėje, kurioje trūko vamzdžiai statybos leidimas Vilniaus miesto savivaldybės yra išduotas UAB „Upės projektai“. Šios įmonės atstovė spaudai Virginija Dunauskienė teigė, kad įmonė nusiteikusi bendradarbiauti ir gali finansiškai prisidėti prie upės ekosistemos atstatymo, jei jai bus padaryta žala. Tiesa, apie galimybę atlyginti mažiausiai 300 tūkst. eurų žalą bendrovė sako kalbėsianti tada, kai bus pasibaigęs tyrimas.

Gamtai turės neigiamos įtakos

Kaip jau minėta, trūkus nuotekų vamzdžiams, savivaldybėje sušaukta Ekstremaliųjų situacijų komisija. Į svarstymą, ką daryti su trūkusiais vamzdžiais ir tekančiais teršalais, pakviesti Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai, kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai, nesutikę nuotekų leisti į Nerį ir siūlę problemą spręsti kitais būdais. Tačiau komisija vis dėlto priėmė sprendimą, nepalankų gamtai.

Lietuvos hidrobiologų draugijos narys, ichtiologas Kęstutis Skrupskelis sako, toks sprendimas tikrai turės neigiamos įtakos Neryje gyvenantiems organizmams.

„Artimiausiu metu stebėsime laisvosios organikos kiekį: tiek fosforo, tiek azoto. Azoto turbūt didžiausia koncentracija pateko į Nerį. Ypač stebėsime padėtį žemiau Vilniaus. Aišku, natūralu, kad tokioje sraunioje ir švarioje upėje kaip Neris, tos laisvos organikos kiekis gerokai padidės ir turės įtakos. Tikrai keisis natūralios buveinės, o kartu su jomis ir tam tikros rūšys. Nedideliam ruožui žemiau Vilniaus ir jautrioms biologinei taršai rūšims gali būti nemaža įtaka padaryta, ypač kalbant apie saugomas bestuburių rūšis, galbūt ir kai kurioms žuvims įtakos turės. Didesnis organinių nuosėdų kiekis ir lašišų naršavietėms galimai turės įtakos“, – svarsto mokslininkas.

Reikėtų stebėti šulinių vandens kokybę

K. Skrupskelio teigimu, didelis vandens kiekis teršalus praskies ir kuo toliau nuo Vilniaus, tuo nelaimės įtaka bus jaučiama mažiau. Jis taip pat ramina gyventojus ir tikina, kad žuvį iš Neries valgyti galima: per tokį trumpą laiką žuvis savyje neprikaupė kenksmingų medžiagų, tačiau mokslininkas abejoja, ar teršalai nepateks į gruntinius vandenis. Anot K. Skrupskelio, gyventojai turėtų būti atidesni.

Nacionalinis sveikatos centras prie Sveikatos ministerijos taip pat ragina gyventojus stebėti savo šulinių vandenį ir įspėja, kad dėl Vilniuje, Upės gatvėje, atsivėrusios įgriuvos ir nutrauktų nuotekų vamzdžių, į Neries upę patekę teršalai gali prasiskverbti į požeminį vandenį. Dėl to gali būti užterštas arčiausiai upės esančių šachtinių ir gręžtinių šulinių vanduo.

Nuotekos gali pasiekti ir Kaliningradą

Penktadienį vakare pranešta, kad nuotekos iš Vilniaus centro Nerimi keliauja į Kauną. Hidrologas Aleksandras Kajutis priduria, kad tai nepaskutinė teršalų stotelė: jie galimai išteka į Nemuną ir pasiekia Kaliningrado sritį.

„Per dvi paras nuotekos pasiekė Kauną, bet kiek žinoma, kauniečiai nepajuto kažkokių pakitimų Neryje. Pakeliui iki Kauno visgi vandens tūris padidėja dar pusantro karto, o paskui Nemunu viskas keliauja į Kuršių marias, kur nuotekos atsiskies dar daugiau. Žinoma, Nemunas yra pasienio upė, tai nuotekos pasieks ir Kaliningrado sritį. Yra apskaičiuota, per kiek laiko nutekės ir informuoti kolegos iš Kaliningrado“, – aiškina specialistas.

A. Kajutis pažymi, kad šiuo metu Neris yra labai vandeninga, todėl stiprių pakitimų upės ekosistemoje būti neturėtų, tačiau, kad nuotekos nepadarys jokios įtakos, tikėtis yra neįmanoma.

„Dabar labai vandeningas laikotarpis, Neris dabar tokia vandeninga, kaip buvo pavasarį. Avarijos metu vandens tūris siekė apie 153 ar 154 kubinio metro per sekundę. Tai jei ten išsiliejo iki 20 tūkstančių kubinių metrų srutų per 7 valandas, tai susidaro apie 0,8 kubo per sekundę. Matome, kad teršalai atsiskiedžia šimtus kartų, todėl koncentracija, tikėtina, labai maža. Vandens temperatūra yra mažiau kaip 2 laipsniai, tai nuotekų oksidacija didelė nevyksta, deguonies sunaudojimas vėlgi nežymus, tai aišku, kad reikšmingų pakitimų nebus. Nors negalima sakyti, kad visiškai išsiversime be nuostolių: kažkas vis tiek nukentės“, – pasakoja hidrologas.

Nenorėjo sugadinti švenčių

Aplinkosaugininkai sako, kad buvo būtina pasirinkti kitus avarijos suvaldymo būdus, nedarant tokios žalos aplinkai. M. Švaikausko teigimu, vis dėlto komisija priėmė tuo metu, jos manymu, geriausią sprendimą, nors aplinkosaugos atstovai su tuo ir nesutiko.

„Kiek leido mūsų įgaliojimai, mes prieštaravome, kad teršalai patektų į Nerį. Bet kai įsijungia Ekstremalių situacijų komisija, tai jie nusprendė, kad teršalai būtų pilami į Nerį. Mums, kaip aplinkosaugininkams, tai yra pats blogiausias sprendimas gamtai. Komisijoje yra daug narių: higienos atstovai, priešgaisrinės apsaugos atstovai ir panašiai. Komisija sudaryta iš daug institucijų, kurios priima bendrą sprendimą. Jie vertina turimą įrangą ir kitus aspektus. Aplinkosaugininkai buvo vieninteliai, kurie šito sprendimo nenorėjo“, – akcentuoja Vilniaus RAAD direktorius.

Aplinkosaugininkų ir gamtininkų teigimu, buvo galima, kuriam laikui, kol bus sutvarkyti nuotekų vamzdžiai, išjungti vandens tiekimą Žirmūnų, Antakalnio, Baltupių ir Jeruzalės mikrorajonų gyventojams arba, pirmiausia, prijungti papildomas žarnas ir taip sujungti trūkusius vamzdžius.

Vis dėlto, kaip teigia mokslininkai, išleistos nuotekos į Nerį yra nedovanotinas sprendimas, turintis įtakos ne tik Neries upės ekosistemai, bet ir galintis lemti pakitimus Nemune ir Kuršių mariose. Laimei, kaip teigia specialistai, Neris šiuo metu yra labai vandeninga, todėl žala aplinkai bus mažesnė.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0
Viktorija Dačinskaitė | D+

Išsamus atliekų tvarkymo gidas: kad daugiau nebekiltų klausimas, ką daryti?

Lietuviai rūšiuoja vis daugiau, tačiau ne geriau – sako statistika. Iš tiesų buityje susidaro...

Lietuvos ežerų ir upių būklę parodo vandens tyrimai: štai, ką vertina mokslininkai

Lietuvoje yra labai daug vandens telkinių – apie 3 tūkstančius didesnių ežerų ir apie 30...

Kapines Vilniuje prižiūrės nauja įmonė: skatins aktyviau rūšiuoti čia susidarančias atliekas (2)

Ekologinių sprendimų bendrovė „Ecoservice“ perima visų Vilniaus kapinių administravimo ir...

Sodo atliekų degintojai sulaukia kaimynų pykčio: ugniagesius kviečia nuolat (5)

Atėjus rudeniui tiek aplinkosaugininkai, tiek ugniagesiai gauna vis daugiau sodininkų ar kaimų...

Atnaujintas regioninis planas Baltijos jūrai gelbėti: sieks grąžinti prarastą bioįvairovę (1)

Atnaujintą Baltijos jūros veiksmų planą patvirtino visos devynios aplinkui Baltiją esančios...

Top naujienos

Po naujausių pranešimų apie Kinijos karinius pajėgumus – nerimas JAV: neturime žalio supratimo, kaip jiems tai pavyko (142)

Spalio 16 d. britų laikraštis „The Financial Times“ (FT) pranešė, kad Kinija išbandė...

Automobilių pramonės krizė kirto ir lietuvių gamintojams: darbuotojai – vėl prastovose (4)

Europoje viena po kitos užsidaro automobilių gamyklos , nuolat girdime apie lustų , žaliavų ir...

Karštus nuotykius išdavė feisbukas: 15-metė tapo motina, vaiko tėvas – nuteistasis (76)

Dvidešimtmečio vilniečio naktinės linksmybės su penkiolikmete mergina baigėsi ne taip, kaip...

Pavojingą bakteriją turi kone kas trečias – kol žmogus nieko nejaučia, kiti sėkmingai užsikrečia (58)

„Epidemijos ir pandemijos prasideda ir baigiasi, vienintelė tuberkuliozė yra amžina“, –...

Tokių vaizdų Lietuva nematė jau seniai: podiumu žingsniavo ir pusnuogiai, ir apsirengę (105)

Ryškiausias mados įvykis Lietuvoje – „ Mados infekcija “, vienam vakarui atvėrė buvusio...

Vytautė Merkytė | D+

Po baisiausios visų laikų aviacijos katastrofos Tenerifėje pritrūko karstų: iš pradžių niekas nesuvokė, kaip ant pakilimo tako galėjo susidurti du lėktuvai (3)

Kanarų salos yra pamilta lietuvių ir kitų europiečių atostogų vieta. Dar prieš pandemiją...

Į ringą grįžęs Maslobojevas po atkaklios kovos įveikė Abeną (58)

Po daugiau nei metų pertraukos į profesionalų ringą grįžęs pasaulio kikbokso čempionas...

Agnė Kulitaitė: mane apsvaigino ir išprievartavo. Mano istorija – viena iš milijono? (102)

Rugpjūčio mėn. „Delfi Plius“ publikuotas Agnės Kulitaitės tekstas su skausmingomis moterų...

Projektą „Šok su žvaigžde“ paliko dar viena pora (38)

Šeštadienio vakarą LRT televizijos eteryje su žiūrovais jau trečią savaitę sveikinosi pasaulį...