Tiltas, išbaidysiantis turistus iš Lietuvos

Tiltas į Kuršių neriją vis labiau kursto aistras. Verslininkai pabrėžia, kad dėl kasmet didėjančios laivybos bei veiklą pradėsiančių naujų terminalų kils sunkumų „Smiltynės perkėlos“ keltų eismui. Savo ruožtu gamtosaugos specialistai akcentuoja teritorijos unikalumą ir drąsiai sako, kad Kuršių nerija - lyg Mona Liza. Jai ją sudarkys tiltas, ji taps nebepatraukli turistams. Tokie svarstymai  vyko penktadienio apskrito stalo diskusijoje Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijoje.

Tiltas - priemonė, o ne tikslas

Šiandien Klaipėdoje prasidėjo visuotinė miestiečių apklausa, kurioje vienas klausimas susijęs su naujo mokamo tilto per Kuršių marias statybomis. Pasak diskusijos moderatoriaus „SWECO Lietuva“ architekto - urbanisto Mindaugo Pakalnio, diskusijoje neketinta nuspręsti, kada prasidės tilto statybos.

„Tiltas – tik priemonė, o ne tikslas užtikrinti tvarią miesto, uosto ir Neringos plėtrą. Juk turime neįkainojamą gamtos paveldą, kurį suniokoti yra labai lengva“, - perspėjo architektas.

KVJU direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus, pabrėžė, kad jo vadovaujamai Uosto direkcijai tilto nereikia. Nereikia nei estakados, nei tunelio po mariomis. „Noriu priminti, kad šiemet pradės veikti centrinis keleivių ir krovinių terminalas. Į jį atplauksiančių laivų apsisukimo ratas yra tiesiai ties „Smiltynės perkėlos“ keltų maršrutu. Šalia – „Klaipėdos Smeltės“ tarptautinis konteinerių paskirstymo centras, į kurį jau šiandien atplaukia ilgesni nei 300 metrų laivai. Metų pabaigoje veiklą pradės Suskystintųjų gamtinių dujų terminalas. Dėl į uostą atplauksiančių dujovežių teks visiškai sustabdyti laivybą uoste. Kaip tuomet turės veikti „Smiltynės perkėla“? 

Kviesdami į diskusiją mes norime padėti miestui. Juk „Smiltynės perkėlos“ keltais per metus perkeliama per 600 000 automobilių. Visi jie važiuoja centrinėmis miesto gatvėmis. Verčiau tą srautą nukreipkime į užmiestį. Juk uostas – vienas svarbiausių ekonominių garantų Lietuvos valstybei, jo plėtros stabdyti negalima“, - sakė A. Vaitkus.

Akcentuoja neringiškių norus

Klaipėdos miesto savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas priminė, kad tiltas pats savaime nei spiria, nei kanda, tačiau miestui didelio poreikio jį turėti nėra.

„Svarbiau sužinoti, kas bus su „Smiltynės perkėla“? Tiltas būtų statomas už miesto ribų, 9 kilometrus nuo miesto centro. Be to, juo persikėlus į kitą pusę kils klausimas, kaip pasiekti poilsio infrastruktūrą, pliažus ir Jūrų muziejų, kurie liks Kopgalyje? Miestiečiai juk nevažiuos visuomeniniu transportu iki tilto. Padidės transporto srautai į pietinę miesto dalį. Bijau, kad tas tiltas labiau reikalingas sostinei, jis jungs Vilnių ir Nidą, o ne Klaipėdą ir Kuršių neriją“, - baiminosi A. Šulcas.

Neringos savivaldybės tarybos narys Gediminas Vaidila, tiesiai šviesiai pasakė, kad neringiškiams tiltas yra gyvybiškai būtinas. „Neringiškiai ir savivaldybės taryba – už tilto atsiradimą. Tai būtų didžiulis palengvinimas Neringoje gyvenantiems žmonėms. Bet sprendimas priklausys ne nuo neringiškių. Manome, kad sugebėsime susitvarkyti su augančiais transporto srautais. Gąsdinama, kad pastačius tiltą gali prasidėti tranzitas į Kaliningradą, padidės apkrovos keliui Smiltynė-Nida. Nukentės kraštovaizdis. Bet juk ir šiandien niekas nedraudžia važiuoti per Kuršių neriją į Kaliningadą, bet niekas nevažiuoja. Nes tai reguliuojama ekonominėmis priemonėmis, dideliais mokesčiais iš abiejų pusių. Kaina aukšta, ji ir apsprendžia. Nustačius dideles kainas važiavimui per tiltą, automobilių skaičius smarkiai nesikeistų“, - svarstė G. Vaidila.

Jis priminė, kad šiandien „Smiltynės perkėlai“ Automobilių kelių direkcija kasmet perveda 4,5 mln. už neatlygintinus keleivius, už neringiškių perkėlimą keltais. 

R. Baškytė: kas davė žmogui teisę keisti gamtą?

Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktorė Rūta Baškytė teigė, kad atvyko į diskusiją be išankstinių nuostatų, tačiau pateko į konkrečios vietos tiltui parinkimo svarstymus. „Jau vyksta diskusija už tiltą ir net kurioje vietoje. Visos civilizuotos šalys pasisako už alternatyvų ieškojimą. Mes – taip pat už darnią plėtrą visos valstybės mastu. Kuršių nerija – išskirtinė ne tik Lietuvai, bet ir visam pasauliui. Dievas ją sutvėrė pusiasalio formos ir patekti į ją galima tik vienu būdu. Kas suteikė teisę žmogui nuspręsti keisti jos struktūrą iš esmės? Juk tiltas pakeistų visus ryšius ir santykius su teritorija“, - būgštavo R. Baškytė.

Ji priminė, kad nei Lietuvos, nei Klaipėdos apskrities, nei Klaipėdos miesto bendruosiuose planuose tilto nėra. Be to, paaiškino R. Baškytė, dar prieš 40 metų buvo susitarta, kad bus didinamas poilsiautojų patekimas į neriją vandeniu, o ne sausuma. O ką per tuos metus dėl to padarėme?

Laivų krovos „Klaipėdos Smeltė“ generalinis direktorius Rimantas Juška, priminė, kad uostas – Lietuvos ekonominis variklis, kuriantis darbo vietas visam regionui. „Turime ambicingą projektą įgyvendinti tarptautinį konteinerių paskirstymo centrą. Kartą per savaitę pas mus atplaukia per 300 metrų ilgio okeaniniai laivai. Į uostą per metus – apie 7000 laivų. Laivyba uoste tik intensyvėja. Aš – už tiltą, kaip už traukos centrą. O gamtą galime kitais būdais saugoti. Automobilių srautus galime reguliuoti ekonominėmis priemonėmis. Tuo Kuršių nerija taptų dar patrauklesnė. Išsaugokime ir keltus, tačiau turėkime ir tiltą“, - kvietė verslininkas.

„SWECO Lietuva“ viceprezidentas Aidas Vaišnoras, sutiko, kad Klaipėdos uostas – svarbus šalies ekonomikai. Čia tiesiogiai sukuriama 4,5-5 proc. BVP, o netiesiogiai – apie 10-11 proc. Didesnės pridėtinės vertės kūrimo koncentracijos Lietuvoje nėra.

„Uostas ribojasi su miestu ir su unikalia saugoma teritorija. Piečiau – Kuršių marios, ekosistema, saugoma akvatorija. Jei neplėstume uosto, krova tik mažės. Uostas turi būti plėtojamas. Bet kaip sukurti patogią susisiekimo su kitu krantu infrastruktūrą? Juk ir susisiekimą su kitu krantu galime daryti kaip pramogą. Kiek tenka keltis į Smiltynę su užsieniečiais, jie nuolat pabrėžia – nepanaikinkite keltų“ – sakė A. Vaišnoras.

Kuršių nerija - Lietuvos Mona Liza

Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos narys Rimantas Taraškevičius, sakė, kad diskusijos dėl tilto vyksta ne vieną dešimtmetį. „Nei šalies, nei miesto bendruosiuose planuose tilto nėra. Nors liniją per marias ties Alksnyne savo planuose ketinome palikti. Sakėme, palikime ateities kartoms. Jie apsispręs, statyti tiltą ar ne. Tačiau tvirtinant Klaipėdos miesto bendrąjį planą mus privertė tą brūkšnelį panaikinti. Dabar prie jo vėl grįžtame“, - sakė R. Taraškevičius.

Jis nesutiko, kad pastačius tiltą automobiliai vienas po kito puls važiuoti į Kuršių neriją. „Buvo metų laikotarpis, kai keltu persikelti į Smiltynę buvo galima nemokamai. Pagaminome lenciūgėlį, liepėme visiems susimokėti ir tuos srautus suvaldėme. O jungtis su Kuršių nerija reikalinga. Kodėl reikia panaikinti „Smiltynės perkėlą“? Gal keltai tegu plaukia lėtesniais tarpais, bet tegu lieka. Gal tik sunkvežimiams ar autobusams, bet tegu lieka“, - siūlė R. Taraškevičius.

Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcijos vadovė Aušra Feser, iškėlė klausimą, kam būtų reikalingas tiltas – žmonėms, ar verslui? „Jei žmonėms – pirmiau reikėtų pastatyti ant kelio į Rusnę. Ten tiltas žmonėms reikalingesnis. Jei verslui – kam tas tiltas? Jei lieka ir perkėla? Neseniai buvau nuvažiavusi į Rusijos Federacijai priklausančią Kuršių nerijos pusę. Pilnos pakelės ir miškai automobilių. Kaliningradas atvažiuoja į pliažą vienai dienai. Negi norime to ir Lietuvos pusėje? Kuršių nerija – kaip Mona Liza. Į Luvrą turistai eina tik dėl šio paveikslo. Jis trims stiklais, aptvertas ir saugoma, bet turistai eina. Taip ir į Lietuvą užsieniečiai važiuoja tik dėl Kuršių nerijos“, - tvirtino A. Feser.

Bijo, kad be tilto - Neringa bus pasiekiama tik turtingiesiems

VGTU profesorius Algirdas Šakalys taip pat sutiko, kad laivyba didėja, krova auga. „Laivybos intensyvumas tik didės. Kils trikdžių tikimybė. Gali būti, kad neprisikviesi ir pagalbos. Į Kuršių neriją bus galima tik sraigtasparniu nuskristi. O kas jį turi? Tik Tautvydas Barštys. Tad Neringa bus pasiekiama tik „barščiams“. Ji taps uždara teritorija. Nereikia supriešinti verslo ir žmonių. Pats laikas dabar kalbėti, o ne tuomet, kai kas nors atsitiks“, - siūlė profesorius.

„Smiltynės perkėlos“ direktorius Darius Butvydas prisipažino, kad objektyviai vertinti situacijos negali, mat vadovauja įmonei, kurios likimas sprendžiamas. „Jei kasdien praplauktų vienas ar du laivai, problemos nebūtų. Jei daugiau – gal ir trukdytų. Mes jau dabar užtikriname miestiečių poreikį pasiekti pliažus. Dėl tilto atsiradimo spręsime ne mes. Bet jau dabar atliekame tilto funkciją. Per 10-15 metų nesustojo nė vienas reisas, nors buvo ir uraganų. Dirbame be sustojimų. Nebuvo jokių incidentų, dėl kurių kiltų grėsme keleivių saugumui.

A.Feser

Kuršių nerija – kaip Mona Liza. Į Luvrą turistai eina tik dėl šio paveikslo. Jis trims stiklais, aptvertas ir saugoma, bet turistai eina. Taip ir į Lietuvą užsieniečiai važiuoja tik dėl Kuršių nerijos.

2013 m. perkėlėme 615-620 tūkst. automobilių į abi puses. Pagrindinis srautas - 80 proc. per tris vasaros mėnesius. Visus kitus 9 mėnesius jokių srautų mieste, jokių trikdžių navigacijai.
Tiltas, priklausomai nuo pasirinktos konstrukcijos, kainuotų 170-230 mln. litų, be privažiuojamųjų kelių. O tuos 4,5 mln. vis tiek už neringiškius reikėtų mokėti. Juk jei tiltas bus mokamas, neringiškiai vis tek važiuodami per jį nemokės“, - priminė D. Butvydas.

Krovos kompanijos „Bega“ valdybos pirmininkas Aloyzas Kuzmarskis sakė, kad 1990 m. uoste buvo perkraunama tik trečdalis dabar perkraunamo kiekio. „O kokią krova bus po 20-30 metų? Laivyba intensyvėja, laivai didėja. Perkėla turi išlikti. Bet tilto būtinybė tikrai kils. Svarbu, kad ji nebūtų pavėluota. Tiltas prisimenamas per kiekvieną gaisrą, kuris kyla Kuršių nerijoje“, - įsitikinęs A. Kuzmarskis.