Teisininkė: ES narės net negali visiškai atsisakyti GMO

Žaliųjų judėjimo atstovai sako, kad Lietuvos ūkiuose derėtų atsisakyti pašarų su genetiškai modifikuotais organizmais (GMO), nes šie vėliau gali persikelti ir į gyvulinės kilmės produkciją bei kelti pavojų žmogaus sveikatai.

Nors moksliškai tai nėra įrodyta, pasaulyje atliekami įvairūs tyrimai kelia įvairių abejonių dėl GMO produkcijos įtakos aplinkai ir žmogaus sveikatai.

Šiuo metu visoje Europos Sąjungos (ES) rinkoje, t. y. ir Lietuvoje, leidžiama GMO naudoti pašaruose, o produkciją, kurioje GMO viršija 0,9 proc. ribą, ženklinti kaip turinčią genetiškai modifikuotų organizmų. Tai reiškia, kad visa kita produkcija, kuri neviršija leistinos ribos, nėra papildomai paženklinta ir vartotojai negali būti 100 proc. tikri, ar su maistu į jų organizmą nepatenka genetiškai modifikuotų organizmų. Žalieji kelia klausimą, kad vartotojas turi teisę žinoti, kurių produktų sudėtyje nėra nė menkiausio pėdsako genetinių modifikacijų ir siūlo rinkoje tokius produktus žymėti „be GMO“.

Nė litro pieno be GMO

„Kad suprastumėte situacijos rimtumą, pasakysiu, kad daugiau nei prieš metus pirmą sykį sąskaitose faktūrose, kurias gauna žemdirbiai, atsirado reikalavimas žymėti GMO pašaruose. Tada Lietuvos žemdirbiai pirmą sykį ir sužinojo, kad jiems pardavinėja soją su GMO. Iki tol daugelis iš mūsų net neįsivaizdavo, kad taip yra“, - savo patirtimi dalijosi vienas stambiausių šalies ūkininkų, Agrokoncerno grupės vadovas Ramūnas Karbauskis. Jis teigė, kad rinkoje genetiškai modifikuotos ir natūralios sojos kainos skiriasi apie 10 proc.

Verslininkas pasakojo, kad kai tik tai sužinojo, iš karto atsisakė pašarų su GMO, tačiau kiti jo pažįstami ūkininkai liko prie senųjų pašarų. „Nėra jokio stimulo – nei ekonominio, nei spaudimo iš gamintojų, kad tokia situacija būtų panaikinta. Kas atsitinka. Aš, pavyzdžiui, gaminu tikriausiai didžiausią kiekį pieno (be GMO - red.past.), kuris yra sumaišomas su kitu. Nėra nei litro pieno, net ir kūdikiams, kuriame nebūtų genetiškai modifikuotų organizmų. Tai turime žinoti“, - informavo R. Karbauskis.

Jis teigė, kad kol nebus sprendimo žymėti, kad gyvulinės kilmės produktuose yra GMO, nebus lūžio. Gamintojas neturės jokio motyvo pasakyti ūkininkams, kad šie išimtų pašarus, kuriuose yra genetiškai modifikuotų organizmų.

„Pieno pramonėje, pieno savikainoje GMO, arba soja, sudaro labai mažą dalį, praktiškai ūkininkai beveik nepajaustų jokio skirtumo“, - sakė R. Karbauskis. Jis teigė suprantantis, kad Lietuva turi paisyti ES sprendimų, tačiau tuo metu, kai GMO soja buvo įleista į rinką, vartotojai apie tai nebuvo informuoti ir dėl to buvo apgauti. Taip buvo padaryta, nes išsigąsta, kad pritrūks pašarų be genetiškai modifikuotų organizmų.

„Suprantu, kad tarp mokslininkų vyksta ginčai, ar gyvulinės kilmės produktuose yra GMO nuo pašarų, ar nėra, bet vartotojas turi tai žinoti ir pats nuspręsti“, - sakė R. Karbauskis.

Nuogąstauja dėl neregėtų susirgimų

Iniciatyvinės grupės „Lietuva be GMO“ garbės narys profesorius Antanas Svirskis atkreipė dėmesį, kad ne GMO zonomis Lietuvoje paskelbtos tik saugomos teritorijos, tačiau ten žemės ūkio beveik nėra.

„Lenkijoje yra gamtosauginiai ūkiai, kurie augina sau, ne prekinę produkciją – draugams, kaimynams, giminėms. Prekiniuose ūkiuose jau vykdoma kontrolė ir visa kita. Nuo ekologinio ūkio GMO turėtų būti auginamas ne arčiau 5 km, nuo bityno 5 km. Šitą padarė danai, ten ūkių daug daugiau, jie yra smulkūs. Jie padarė taip, kad jų šalyje GMO nėra vietos. Kopenhaga pirmas miestas pasaulyje, kuris nuo šių metų visą visuomeninį maitinimą aprūpina tik ekologiška produkcija - atpuola visi GMO. Svarbiausia - nuo to nepadidėjo kainos. Tai yra blefas, kad kainos iškils“, - su užsienio šalių patirtimi supažindino A. Svirskis.

Anot jo, kur benuvažiuotum į ligoninę, visur visokie negirdėti neregėti susirgimai, kuriais serga vis mažesni vaikai: „Tai 70 proc. priklauso nuo maisto, ką mes valgome. O valgome nežinome ką. Ateis laikas, kai kiekvieną kąsnį turėsime tikrinti, ar nenuodingas. Anksčiau būdavo raginame vaikus paimti medučio ir išgerti su pienu – ir vaikai pasveikdavo, o dabar išgersime pieno, tai dar susirgsime“, - nuogąstavo profesorius.

Ar sveika valgyti nesveiką gyvulį?

Lietuvos žaliųjų judėjimo atstovas Andrejus Gaidamavičius pabrėžė, kad kol kas GMO įtaka geriausiai žinoma aplinkai – atlikta tyrimų dėl pesticidų, toksiškumo, genetinės taršos. O kalbant apie žmonių sveikatą yra daugiau nežinios nei žinojimo.

„Kalbant apie žmonių sveikatą nežinomoji dalis yra kur kas didesnė už tą dalį, kuri žinoma. Šiandien mes galime kalbėti tik apie netiesioginį poveikį gyvulinės kilmės produktų“, - sakė A. Gaidamavičius.

Jo teigimu, pagrindinis pavojus sveikatai - gliufosatai, gliusofinatai ir jų skilimo produktai maisto grandinėje, taip pat BT toksinai ir kiti neištirti pavojai – virusų fragmentai, atsparumo antibiotikams genai.

„Mokslininkai vis garsiau kalba, kad virusų fragmentai, kurie naudojami kuriant genetiškai modifikuotus organizmus, nėra absoliutus gėris“, - sakė žaliųjų atstovas.

Vyras teigė, kad toksinų poveikis žmogaus sveikatai sunkiai ištiriamas, tačiau tai padaryti lengviau su naminiais gyvuliais, kurie GMO gauna per pašarus. A. Gaidamavičius prisiminė prieš dvejus metus buvusį atvejį, kai danų ūkininkas savo fermoje aptiko sunegalavusias beveik visas kiaules, kurios kentėjo nuo įvairių ligų - mažai ėdė, viduriavo, turėjo skrandžio opų. Ūkininkas nesuprato, kodėl taip yra, tačiau remdamasis intuicija, pakeitė pašarų receptą ir ėmė naudoti paprastą, ne genetiškai modifikuotą soją. Problema stebuklingai išsisprendė.

„Mokslininkai padarė išvadą, kad dėl to iš tikrųjų galėjo būti kaltas padidintas glifosato kiekis pašaruose“, - pasakojo žaliųjų atstovas.

Tokių ir panašių atvejų, anot jo, pasaulyje užfiksuota ir daugiau.

Prekybos įmonės nori atsisakyti GM produktų

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vedėja Aušra Išarienė užtikrino, kad šiuo metu visi į rinką patenkantys produktai, kurių gamyboje gali būti naudota GMO, yra atidžiai stebimi tarnybos specialistų, mėginiai tiriami specialioje laboratorijoje, todėl nuogąstauti tikrai nėra dėl ko.

„Dėl genetiškai modifikuotų produktų, jų ingriedientų yra daug klausimų, tačiau jie rinkoje išsiskiria specialiu ženklinimu. Mūsų tarnybos yra vieninga nuostata, kad trumpinių GMO produktų etiketėse negali būti, to neleidžia teisės aktai, visi produktai yra paženklinti pagal Europos reglamentą. Jeigu yra nustatoma genetinės modifikacijos organizmo arba ingriediento daugiau negu 0,9 proc. - jis turi būti paženklintas. Neleidžiama įvežti ir rinkoje realizuoti kitų neįteisintų ES GM produktų“, - komentavo A. Išarienė.

Šiuo metu pasaulyje yra žinoma apie 100 genetiškai modifikuotų augalų įvairių linijų, naudoti maistui ir pašarams ES leidžiamos kukurūzų, medvilnės, rapsų, sojų, cukrinių runkelių modifikacijos.

VMVT atstovės teigimu, jų tarnyba bendradarbiauja su maisto, vartotojų, prekybos įmonių asociacijomis ir pernai rudenį buvo išreikšta visuomenės pozicija, kad ji nori atskirai lentynose matyti GM produktus, kad nereikėtų blaškytis po parduotuvę ir ieškoti to, ko reikia.

GRYNAS.lt yra jau anksčiau rašęs „165 maisto produktai su GMO, kuriais Lietuvoje leidžiama prekiauti“

„Prekybos įmonių pozicija yra GM produktų neturėti. Mūsų duomenimis, šiai dienai, „Rimi“ prekybos tinklas neturi GM produkcijos, „Iki“ politika irgi yra neturėti tokios produkcijos, ji yra išparduodama. Lygiai taip pat yra su „Maxima“ - jų teigimu, asortimente yra tik GM sojų aliejus, partijos yra išparduodamos, tendencija irgi yra neturėti tokių produktų. „Norfos“ tinkle gaminami pusgaminiai su GM aliejumi, kuris yra ženklinamas. Mūsų tarnybos prašymas jiems yra sudėti šiuos produktus į lentynas, kad vartotojams būtų lengviau pažinti ir matyti juos“, - sakė A. Išarienė.

Jos teigimu, tarnyba yra išleidusi ir lankstinuką apie GM produktus, norima, kad žmonės kuo daugiau žinotų, nes žinojimas tirpdo baimes. „Tai yra pasirinkimo teisė“, - sakė VMVT atstovė.

GMO pieno mišiniuose kūdikiams teisėtas

Teisininkė Lina Brogaitė Kažemėkienė, savo moksliniame darbe nagrinėjusi kūdikių maisto ženklinimo etines ir teisines problemas, nustatė, kad įstatymuose esančios tam tikros spragos įteisina GMO naudojimą net pieno mišiniuose kūdikiams.

„Taisyklė, leidžianti sudėtyje 0,9 proc. GMO atsitiktinai arba dėl techninio neišvengiamumo, vartotojui negarantuoja teisės pasirinkti produktą, kurio sudėtyje yra 0,00 proc. GMO. Vartotojo teisė rinktis ES yra deklaratyvi. Kūdikiams skirtuose produktuose ne tik, kad gali būti GMO, bet GMO ten yra. Jo buvimas yra teisėtas. Europos bendrijos teisės aktuose nėra nuostatų, reikalaujančių kūdikių ir mažiems vaikams skirtų maisto produkto ženklinime nurodyti, kad šių produktų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų medžiagų“, - sakė teisininkė. Jos teigimu, yra patvirtinta, kad 80 proc. sojos, naudojamos mišinukuose kūdikiams, yra modifikuota. Modifikuota soja maišoma su nemodifikuota, nes sojos žaliavos neatskiriamos.

„ES narės neįgalios visiškai uždaryti GMO gamybos ir judėjimo. GMO apibrėžtis yra pasenusi, GMO moksliniame rizikos vertinime dalyvauja tik suinteresuotos šalys ir interesų grupės. Mokslinė vertinimų rizika neskaidri, o vertinimo metodika neturi bendrų kriterijų Europos bendrijos šalyse“, - situaciją komentavo L. Brogaitė-Kažemėkienė.

Visi šie pranešimai buvo skaityti Europos informacijos biure žaliųjų iniciatyva surengtoje konferencijoje „Socialiai atsakingas verslas ir GMO“.