aA
Prasidėjus šaltajam sezonui Lietuvos didmiesčiuose ima formuotis smogas. Prie to prisideda ir pro individualių namų kaminus besiveržiantys dūmai. Jie susidaro kūrent kietąjį kurą – anglis ir malkas, o dar blogiau, kai į krosnis kišamos įvairios atliekos. Tokiu būdu užteršiamas miestų oras. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kaip pakinta miestų užterštumas atšalus orams ir koks gyventojų požiūris į brangesnes, tačiau aplinkai palankesnes kuro rūšis.
Dūmai
Dūmai
© Shutterstock nuotr.

Kūrena ir skudurus

Pirmiausia, GRYNAS.lt nusprendė pasivaikščioti Vilniaus centre esančiame Šnipiškių mikrorajone ir paklausti ten gyvenančių namų savininkų, kuo gi jie šildosi žiemą. Beveik visi apklaustieji tvirtino, kad į krosnis kiša malkas. Tik vienas žmogus sakė naudojantis dujas dėl to, kad jau pirko namą su jų instaliacija. Tačiau jis teigia, kad tokia alternatyva per brangi – ketina įsivesti centralizuotą šildymą.

Gyventojai pasakojo, kad turi kaimynų, kurie į krosnį meta senus drabužius, guminius batus, baldus. Dėl to rajone kartais tvyro baisi smarvė, skauda galvą, teršiama aplinka. Taip pat yra besinaudojančių anglimis. Visi apklaustieji vieningai tvirtino, kad tai, jų manymu, baisiausia kūrenimo priemonė – iš kaminų rūkstantys dūmai graužia akis. Taip savo namus šildantys žmonės dažniausiai nepagalvoja, kad šitokiu būdu labai stipriai kenkia aplinkai.

Vilniaus Gedimino Technikos universiteto Aplinkos apsaugos katedros doc. dr. Aušra Zigmantienė sako, kad galvos skausmas ir akių graužimas yra natūrali žmogaus reakcija į sveikatai pavojingas kietąsias daleles. Esant tokiems simptomams galima įtarti tik viena – aplinkos oras stipriai užterštas.

„Kūrenant kietąjį kurą atmosferoje kaupiasi kietosios dalelės, tačiau svarbiausia, kokios yra aplinkos sąlygos, kokie atmosferoje tuo metu vykstantys reiškiniai. Jeigu yra aukštas slėgis, kietosios dalelės (visa ta tarša) laikosi pažeme. Ir dėl to žmogus jaučia visus nemalonius kvapus. Taip pat, jeigu yra labai žema temperatūra, visiškai nepučia vėjas, nėra jokio maišymosi ore. Nei vertikaliai niekas nesimaišo, nei horizontaliai. Dėl to taip pat kietųjų dalelių koncentracija neišsisklaido. Jeigu drėgna, yra vėjas, tuomet taršos lygis sumažėja“ , – aiškina A. Zigmantienė.

Didėjančią oro taršą nulemia daug veiksnių

Didžiausia oro tarša, susijusi su iš kaminų pasklidusiais dūmais, fiksuojama didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Tačiau ji susidaro ne tik dėl to, kad gyventojai šildosi netinkamos kokybės kuru. Daug įtakos orui daro automobiliai, gamyklos, komercinės paskirties pastatai, kurių patalpos šildomos kietuoju kuru ar kitomis aplinkai ne itin draugiškomis kuro rūšimis.

Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Zita Šilienė teigia, kad Vilniaus, Kauno ir kituose didesniuose miestuose oro taršą lemia daugiau veiksnių nei mažesniuose miestuose.

„Natūralu, kad didžiuosiuose miestuose tarša didesnė nei mažesniuose. Pirmiausia, čia yra daugiau automobilių, gamyklų, kurios taip pat į atmosferą išmeta daug teršalų, aišku, daugiau nuosavų namų, kurie, atėjus žiemai, intensyviai kūrenami. Vilniuje tarša tikrai didelė“, – sako Z. Šilienė.

Dūmai iš kamino
Dūmai iš kamino
© Shutterstock nuotr.

Didžiausią žalą daro kietasis kuras

Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja kaip daugiausiai žalos aplinkai ir žmogui darantį kurą įvardija malkas, durpes, anglis. Docentė A. Zigmantienė taip pat sako, kad mediena yra tikrai tarši kuro rūšis.

„Kietasis kuras yra pats taršiausias, nes į aplinką patenka daugiausiai kietųjų dalelių. Tačiau, iš kitos pusės, jis yra geras tuo, kad priskiriamas prie atsinaujinančių energijos šaltinių, išlaikomas anglies dioksido balansas aplinkoje. Prieš tai auginama mediena absorbuoja anglies dioksidą, vėliau tas dioksidas patenka vėl aplinką ir taip tas balansas yra išlaikomas. Jeigu žiūrėti tik taršą, tai mediena yra viena taršiausių, pagal kietąsias daleles“, – pasakoja A. Zigmantienė.

Be to, reikia nepamiršti, kad mediena gali būti užteršta sunkiaisiais metalais, nes neaišku, kokiame plote ji buvo auginama. VGTU docentė paaiškina, kokia tokiu atveju žala daroma gamtai.

„Kartu su kietosiomis dalelėmis sėda ir metalai. Jie grįžta atgal į aplinką, patenka į dirvožemį, vėliau gali patekti į požeminius, paviršinius vandenis. Tačiau daugiausiai žalos daroma su anglies dioksidu, kada mūsų gamta nebesugeba pati susitvarkyti su anglies doksiodo kiekiais ir bendra temperatūra po truputį kyla“, – sako A. Zigmantienė.

Anglis nėra geras pasirinkimas

Kaip dar vieną aplinkai žalingą kuro rūšį Aplinkos apsaugos agentūros Aplinkos būklės vertinimo departamento Oro kokybės vertinimo skyriaus vedėja Z. Šilienė įvardija anglį. GRYNAS.lt Šnipiškių mikrorajone kalbinti gyventojai taip pat vieningai tvirtino, kad daugiausia neigiamų pojūčių ir nemalonus kvapas atsiranda tuomet, kai kūrenama anglis.

Gamyklų išmetami teršalai
Gamyklų išmetami teršalai
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Mokslininkė A. Zigmantienė perspėja, kad kai kuriais atvejais anglyje gali būti kur kas daugiau žmogui ir aplinkai pavojingų medžiagų nei medienoje.

„Žmonės renkasi tarp anglies ir medienos. Apskritai anglis yra kaloringesnė. Bet kadangi akmens anglis yra iškastinis kuras, tai kiekvienas atvejis priklauso nuo anglies sudėties - kokioj šachtoj kastos anglys ir panašiai. Joje gali būti tam tikrų medžiagų ir degimo metu į aplinką gali išsiskirti dar pavojingesnės medžiagos. Kai gyventojai degina akmens anglį, gali būti specifinis kvapas. O mediena šiaip yra organika, natūrali medžiaga“, – lygina mokslininkė.

Kūrena net alyvą

Tačiau, reikia nepamiršti, kad ne tik individualių namų savininkai kūrena ne ypač aplinkai draugišką kurą. Atšalus orams šildyti pradedami ir komerciniai pastatai, bet daugiausiai bėdų, pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Vilniau miesto agentūros vedėjo Evaldo Matonio, kelia automobilių remonto dirbtuvės, neteisėtai degindamos kenksmingas medžiagas.

„Servisai panaudoja netinkamą alyvą, kuri būna pakeičiama. Darbuotojai ją sukūrena ir išvengia finansinių išlaidų pavojingų medžiagų tvarkytojams. Kitas dalykas, taip jie teršia aplinką. Yra tokių atvejų, kada „dėl akių“ padaro kietojo kuro katilus, tačiau kitoje patalpoje įsirengia įrangą šildyti alyva. Formaliai deklaruoja, kad kūrena kietuoju kuru, bet po darbo ir savaitgaliais, visą naktį, kūrenama alyva“, – situaciją komentuoja E. Matonis.

Anot jo, darbuotojų negąsdina net baudos, kurios siekia iki 8000 eurų. Siekiant pažaboti deginančius atliekas aplinkosaugininkai kasmet organizuoja akciją „Kaminukas“, kurios metu tikrinama, ar nėra deginamos atliekos. O pažeidėjai griežtai baudžiami.

Gyventojai turėtų kreiptis į aplinkosaugininkus

Kita vertus, aplinkosaugininkas įžvelgia nuosavų namų kūrenimo tendencijų pagerėjimą. Jo teigimu, per paskutiniuosius keletą metų užfiksuojama vis mažiau gyventojų, kūrenančių buitines atliekas, drabužius, batus, baldus. Gaunama ir mažiau gyventojų skundų.

„Kiek man teko pastebėti, individualių namų gyventojai yra tikrai pasitaisę. Daugiausiai kūrena malkas. Aišku, buvo atvejų, kai žmonės lakuotą parketą kūreno. Bet šiais metais tendencijos neblogos“, – sako E. Matonis.

Kaminas
Kaminas
© Shutterstock nuotr.

Jis pabrėžia, kad gyventojai privalo įsileisti aplinkosaugininkus, jei šie yra gavę oficialų skundą dėl draudžiamos medžiagos kūrenimo. Jeigu yra atsisakoma bendradarbiauti, kviečiama policija.

Pareigūnas sako, kad gyventojai, įtardami, kad jų kaimynai kūrena nekokybišką kurą arba atliekas, turėtų kreiptis į savo miesto arba rajono aplinkos apsaugos agentūrą, kurios darbuotojai gavę skundą atliks tyrimą ir ir nustatys, ką iš tiesų kaimynas kiša į krosnį.

Geriausia alternatyva – geoterminis šildymas

Visi pašnekovai vieningai sutaria, kad geriausia nuosavų namų šeimininkams rinktis geoterminį šildymą. Geoterminio šildymo principas – šilumos siurblio dėka paimama nemokama šiluma iš aplinkos, t. y. iš žemės, vandens, oro. Šilumos siurblys naudoja dirvoje arba vandenyje natūraliai susikaupusią šilumą. Manoma, kad tai mažiausiai kenkia aplinkai.

Kitas aplinkosaugos specialistų rekomenduojamas būdas, kaip šildyti namus, yra dujos.

Mokslininkai sutaria, kad kūrenimas kietuoju kuru kelia rimtą pavojų aplinkai. Iš kaminų besiveržiantys juodi dūmai teršia orą, kuriuo kvėpuojame. Kaip tik todėl turime priimti aplinkai draugiškus sprendimus ir neteršti aplinkos.

www.GRYNAS.lt
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Kviečia ruoštis Vėlinėms: prieš pirkdami gėles ir žvakes kapų puošybai, pagalvokite ir apie aplinką (2)

Sparčiai besikeičiančiame pasaulyje tradicijas vertiname už tai, kad jos palaiko bent šiek tiek...

Perskaitytų knygų pardavimo platformoje knygos atranda naujus namus: jas parduodantys – užsidirba (2)

Neretai kyla klausimas, ką daryti su nusipirktomis, dovanotomis knygomis , kurios buvo perskaitytos...

Viktorija Dačinskaitė | D+

Naujos statybos daugiabučio Vilniaus centre gyventojams už rūšiavimą teks susimokėti: situaciją vadina didžiausiu absurdu (1)

Prestižinės Vilniaus miesto gatvės vis tankiau apgyvendinamos, vienas po kito dygsta modernūs...

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos sezonas (9)

Savaitgalį baigiasi lašišų ir šlakių žvejybos rudeninis sezonas, pranešė Aplinkos ministerija.

Socialinis projektas suvienijo visuomenę, verslą ir menininkus: tūkstančiai panaudotų kamščių atgims naujam gyvenimui

Metus laiko vykęs tvarumą ir atsakingą gamtos išteklių naudojimą skatinantis socialinis...

Top naujienos

Teisėją nustebino Seimo priimtas įstatymas: vargu, ar nusikaltimų aukos apsidžiaugs (33)

Seimo daugumos sprendimu priimtos, bet dar neįsigaliojusios Baudžiamojo kodekso pataisos, kuriomis...

Šimonytė: susirūpinimą kelia Vėlinės diskutuojama apie mokinių atostogų ilginimą (364)

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė antradienį Seime sakė, kad tam tikrą susirūpinimą...

Seime kyla abejonių dėl biudžeto – nori daugiau dėmesio socialiai atskirtiems asmenims papildyta (48)

Vyriausybė antradienį teikia biudžeto projektą Seime – nauju biudžetu numatomi didesn...

Lukašenkos pareigūnai per Baltarusijos TV parodyti uždengtais veidais (8)

Spalio 18 dieną Vakarų nepripažįstamas Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka paskyrė...

Landsbergis siūlo naujas sankcijas į Minską skrydžius vykdančioms avialinijoms: instrumentus privalome turėti greitai (132)

Susitikęs su ES kolegomis užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis siūlo avialinijoms,...

Latvija užsidaro iki lapkričio 15-osios: įvedama komendanto valanda, uždaromos mokyklos ir parduotuvės premjeras: turiu atsiprašyti pasiskiepijusių žmonių (838)

Latvijoje COVID-19 naujų atvejų per savaitę padaugėjus net 49 proc., šalis vėl grįžta į...

Nemenčinės plente automobilis partrenkė žmogų, vyras žuvo iškart (2)

Antradienį Nemenčinės plente, Miškonių kaime, žuvo apie 30 metų amžiaus vyras.

Miestelyje nufilmavo vilkų gaują – žvėrys elgiasi kaip šeimininkai (19)

Pirmadienio rytą Kėdainių rajone avininkystės ūkį turintys ūkininkai užfiksavo pačiame...

Kitąmet Vilniuje prasidės dar vieno „Akropolio“ statybos

Nekilnojamojo turto projektų plėtros įmones Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje valdanti...