Tarša plastiku sugrįžta bumerangu: pavojus gresia visiems gyviems organizmams

Vėjas išnešioja po visą pasaulį

„Tam, kad patirtum neigiamą plastiko taršos poveikį, nebūtina gyventi šiukšlyne. Ne vietoje išmestų plastiko atliekų irimo metu susidariusias mikroplastiko ar nanoplastiko daleles vėjas nešioja po visą pasaulį. Jos pasiekia ir žmonių negyvenamas vietas – aukštus kalnus, tolimas jūras, amžino įšalo kaustomus plotus. Ne išimtis – mūsų šalies miškai“, – sako E. Razbadauskaitė.

Ji taip pat primena naujausius pasaulyje mokslininkų atliktus tyrimus, kurie patvirtina, kad ypač mažos plastiko dalelės patenka ten, kur nepageidautų nė vienas. Mikroplastiko dalelės yra 0,1 μm−5 mm, tuo tarpu nanoplastiko dalelių dydis pagal susitarimą yra vos 0.001–0.1 μm dydžio. Būdami ypač maži, jie keliauja ir visur patenka be kliūčių.

Skaičiuojama, kad plastikinis maišelis suyra per 10–20 metų, plastikinis šiaudelis – per 200 metų, o plastikinis butelis – per 450 metų. Laikui bėgant jie skaidosi į vis mažesnes daleles. Šiuo metu linkstama manyti, kad nanoplastiko dalelės ypač pavojingos gyviems organizmams. Dalelės kaupiasi gyvuose audiniuose ir yra duomenų, kad jos gali sukelti lėtinį uždegimą.

PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė

© Asmeninins albumas

Pavyzdžiui, atlikus tyrimą su svogūnais paaiškėjo, kad nanoplastikas gali pažeisti šaknų ląsteles ir taip slopinti šaknų augimą. Panašiai nutiko, atliekant bandymus su eglės, beržo ir ąžuolo sodinukais. Pastarąjį mokslinį darbą atliko Šveicarijos federalinis miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų institutas WSL. Panašias tyrimo išvadas yra pateikę plastiko nanodalelių poveikį augalams tyrinėję Masačusetso universiteto Amherst ir kolegos iš Kinijos. Jie gavo tiesioginių įrodymų, kad nanoplastikas gali kauptis augaluose.

Mikroplastiko aptikta žmonių kraujyje

Neseniai mikroplastiko tarša pirmą kartą aptikta ir žmonių kraujyje. Šį tyrimą atliko Nyderlandų nacionalinė sveikatos tyrimų ir plėtros organizacija ir socialinė įmonė „Common Seas“. Mokslininkai rado mažytes plastiko daleles beveik 80 proc. tirtų žmonių. Tyrimo rezultatai rodo, kad dalelės gali keliauti po kūną ir patekti į organus. Poveikis sveikatai kol kas nežinomas, tai reikalauja papildomų tyrimų. Kol kas dar nėra atsakymų į klausimus ar į organizmą patekusios mažos plastiko dalelės ten ir lieka, ar jos yra pernešamos kitus organus ir ar tai ligas.

Šiukšlės miške

© GRYNAS.lt

„Pastarieji tyrimai kelia nerimą, juo labiau, kad kaip teigia rinkos žinovai, iki 2040 m. plastiko gamyba padvigubės, o nemažai mūsų vis neišmokstame efektyviai rūšiuoti ir tinkamai šalinti plastiko pakuotes, o didelė jų dalis netgi nėra perdirbamos“, – atkreipia dėmesį PTO atstovė E. Razbadauskaitė, kuri atkreipia dėmesį į miškų taršą, kuri ypač krinta į akis šiltuoju sezonu.

Miškuose kasmet surenkama po 1000 tonų šiukšlių

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, miškininkai kasmet surenka vidutiniškai apie 200 tonų padangų ir apie 700–800 tonų kitų šiukšlių. Urėdijos komunikacijos vadovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės teigimu, šie kasmet randami šiukšlių kalnai, deja, nemažėja.

Mikroplastikas

© Shutterstock

„Didžiausią rūpestį kelia nelegalūs šiukšlių vežėjai. Žmonės dažnai pasamdo įmones pagal skelbimus, kur žadama tvarkingai išvežti šiukšles, tačiau vežėjai, paėmę pinigus, šiukšlių atsikrato artimiausiame miške. Per keletą pastarųjų metų bent kelis kartus sumažėjo tik stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas, šiukšlių skaičius“, – sako S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Anot jos, šiukšlės dažnai tampa taršos bei gaisrų židiniais Lietuvos miškuose. Pavyzdžiui, neatsakingai išmestos padangos dūla ir išskiria sveikatai pavojingas medžiagas bei sunkiuosius metalus. Esant karštiems orams kyla nemenkas gaisrų pavojus, o deganti guma skleidžia itin toksiškus dūmus. Tokie gaisrai yra sunkiai gesinami ir gali užsitęsti net iki kelių savaičių. Be to, padangos gamtoje yra net 120–140 metų.

Nuo švietimo ir talkų iki sekimo kameromis ir baudų

VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovės teigimu, viena svarbiausių priemonių yra visuomenės švietimas apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, skatinimas prisidėti prie tokių pilietiškų akcijų kaip „Miško kuopa“, kurios metu gamtai neabejingi žmonės vienijasi dėl bendro tikslo – kad mūsų miškai būtų švaresni. Be to, šalies miškuose įrengiamos ir prevenciškai kilnojamos vaizdo stebėjimo kameros, kurios gali padėti užfiksuoti pažeidimus. Identifikavus teršėjus, jiems skiriamos baudos.

Praėjusiais metais Seime priimtas naujas įstatymas, kad, užfiksavus miško teršėją, gali būti konfiskuojamas jo automobilis. Tikimasi, kad tokios priemonės padės sulaikyti asmenis nuo pažeidimų.

Mikroplastikas

© Shutterstock

PTO atstovė E. Razbadauskaitė primena, kad Lietuvoje yra sudarytos geros sąlygos mažinti neigiamą plastiko poveikį aplinkai. Veikia patogi ir motyvuojanti plastiko pakuočių atliekų surinkimo sistema, už tokių rūšiuotų atliekų išvežimą gyventojams mokėti nereikia.

„Kuo daugiau išrūšiuoji plastiko pakuočių, popieriaus, tekstilės, elektronikos atliekų, tuo mažiau jų lieka po rūšiavimo likusių atliekų konteineriuose, kurių išvežimas gyventojams tik brangsta. Pakuočių atliekų konteinerių išvežimas gyventojams nekainuoja. Be to, rūšiuodami atliekas saugome gamtą, planetą ir save pačius“, – pabrėžia E. Razbadauskaitė.