aA
Žaliuojanti miško oazė ir joje vešintys uogienojai šiandien nebeturėtų atrodyti tokie ekologiški, kaip anksčiau. Tyrimai patvirtina: ypač mažos plastiko dalelės prasiskverbia tiek į augalų šaknis, tiek į antžeminę dalį. Ne kitaip ir su žmonėmis: mokslininkai išsiaiškino, kad mikroplastikas patenka į žmonių kraują. Všį Pakuočių tvarkymo organizacijos (PTO) viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė atkreipia dėmesį: jei ir toliau šiukšlinsime miškus, tai gamta mus gali skaudžiai nubausti, teigiama pranešime spaudai.
Plastikas
Plastikas
© Shutterstock

Vėjas išnešioja po visą pasaulį

„Tam, kad patirtum neigiamą plastiko taršos poveikį, nebūtina gyventi šiukšlyne. Ne vietoje išmestų plastiko atliekų irimo metu susidariusias mikroplastiko ar nanoplastiko daleles vėjas nešioja po visą pasaulį. Jos pasiekia ir žmonių negyvenamas vietas – aukštus kalnus, tolimas jūras, amžino įšalo kaustomus plotus. Ne išimtis – mūsų šalies miškai“, – sako E. Razbadauskaitė.

Ji taip pat primena naujausius pasaulyje mokslininkų atliktus tyrimus, kurie patvirtina, kad ypač mažos plastiko dalelės patenka ten, kur nepageidautų nė vienas. Mikroplastiko dalelės yra 0,1 μm−5 mm, tuo tarpu nanoplastiko dalelių dydis pagal susitarimą yra vos 0.001–0.1 μm dydžio. Būdami ypač maži, jie keliauja ir visur patenka be kliūčių.

Skaičiuojama, kad plastikinis maišelis suyra per 10–20 metų, plastikinis šiaudelis – per 200 metų, o plastikinis butelis – per 450 metų. Laikui bėgant jie skaidosi į vis mažesnes daleles. Šiuo metu linkstama manyti, kad nanoplastiko dalelės ypač pavojingos gyviems organizmams. Dalelės kaupiasi gyvuose audiniuose ir yra duomenų, kad jos gali sukelti lėtinį uždegimą.

PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė
PTO viešinimo ir marketingo specialistė Eglė Razbadauskaitė
© Asmeninins albumas

Pavyzdžiui, atlikus tyrimą su svogūnais paaiškėjo, kad nanoplastikas gali pažeisti šaknų ląsteles ir taip slopinti šaknų augimą. Panašiai nutiko, atliekant bandymus su eglės, beržo ir ąžuolo sodinukais. Pastarąjį mokslinį darbą atliko Šveicarijos federalinis miškų, sniego ir kraštovaizdžio tyrimų institutas WSL. Panašias tyrimo išvadas yra pateikę plastiko nanodalelių poveikį augalams tyrinėję Masačusetso universiteto Amherst ir kolegos iš Kinijos. Jie gavo tiesioginių įrodymų, kad nanoplastikas gali kauptis augaluose.

Mikroplastiko aptikta žmonių kraujyje

Neseniai mikroplastiko tarša pirmą kartą aptikta ir žmonių kraujyje. Šį tyrimą atliko Nyderlandų nacionalinė sveikatos tyrimų ir plėtros organizacija ir socialinė įmonė „Common Seas“. Mokslininkai rado mažytes plastiko daleles beveik 80 proc. tirtų žmonių. Tyrimo rezultatai rodo, kad dalelės gali keliauti po kūną ir patekti į organus. Poveikis sveikatai kol kas nežinomas, tai reikalauja papildomų tyrimų. Kol kas dar nėra atsakymų į klausimus ar į organizmą patekusios mažos plastiko dalelės ten ir lieka, ar jos yra pernešamos kitus organus ir ar tai ligas.

Šiukšlės miške
Šiukšlės miške
© GRYNAS.lt

„Pastarieji tyrimai kelia nerimą, juo labiau, kad kaip teigia rinkos žinovai, iki 2040 m. plastiko gamyba padvigubės, o nemažai mūsų vis neišmokstame efektyviai rūšiuoti ir tinkamai šalinti plastiko pakuotes, o didelė jų dalis netgi nėra perdirbamos“, – atkreipia dėmesį PTO atstovė E. Razbadauskaitė, kuri atkreipia dėmesį į miškų taršą, kuri ypač krinta į akis šiltuoju sezonu.

Miškuose kasmet surenkama po 1000 tonų šiukšlių

VĮ Valstybinių miškų urėdijos duomenimis, miškininkai kasmet surenka vidutiniškai apie 200 tonų padangų ir apie 700–800 tonų kitų šiukšlių. Urėdijos komunikacijos vadovės Sandros Trinkūnaitės-Rimkienės teigimu, šie kasmet randami šiukšlių kalnai, deja, nemažėja.

Mikroplastikas
Mikroplastikas
© Shutterstock

„Didžiausią rūpestį kelia nelegalūs šiukšlių vežėjai. Žmonės dažnai pasamdo įmones pagal skelbimus, kur žadama tvarkingai išvežti šiukšles, tačiau vežėjai, paėmę pinigus, šiukšlių atsikrato artimiausiame miške. Per keletą pastarųjų metų bent kelis kartus sumažėjo tik stiklinės ir plastikinės taros, už kurią renkamas depozitas, šiukšlių skaičius“, – sako S. Trinkūnaitė-Rimkienė.

Anot jos, šiukšlės dažnai tampa taršos bei gaisrų židiniais Lietuvos miškuose. Pavyzdžiui, neatsakingai išmestos padangos dūla ir išskiria sveikatai pavojingas medžiagas bei sunkiuosius metalus. Esant karštiems orams kyla nemenkas gaisrų pavojus, o deganti guma skleidžia itin toksiškus dūmus. Tokie gaisrai yra sunkiai gesinami ir gali užsitęsti net iki kelių savaičių. Be to, padangos gamtoje yra net 120–140 metų.

Nuo švietimo ir talkų iki sekimo kameromis ir baudų

VĮ Valstybinių miškų urėdijos atstovės teigimu, viena svarbiausių priemonių yra visuomenės švietimas apie tvarų ir atsakingą elgesį gamtoje, skatinimas prisidėti prie tokių pilietiškų akcijų kaip „Miško kuopa“, kurios metu gamtai neabejingi žmonės vienijasi dėl bendro tikslo – kad mūsų miškai būtų švaresni. Be to, šalies miškuose įrengiamos ir prevenciškai kilnojamos vaizdo stebėjimo kameros, kurios gali padėti užfiksuoti pažeidimus. Identifikavus teršėjus, jiems skiriamos baudos.

Praėjusiais metais Seime priimtas naujas įstatymas, kad, užfiksavus miško teršėją, gali būti konfiskuojamas jo automobilis. Tikimasi, kad tokios priemonės padės sulaikyti asmenis nuo pažeidimų.

Mikroplastikas
Mikroplastikas
© Shutterstock

PTO atstovė E. Razbadauskaitė primena, kad Lietuvoje yra sudarytos geros sąlygos mažinti neigiamą plastiko poveikį aplinkai. Veikia patogi ir motyvuojanti plastiko pakuočių atliekų surinkimo sistema, už tokių rūšiuotų atliekų išvežimą gyventojams mokėti nereikia.

„Kuo daugiau išrūšiuoji plastiko pakuočių, popieriaus, tekstilės, elektronikos atliekų, tuo mažiau jų lieka po rūšiavimo likusių atliekų konteineriuose, kurių išvežimas gyventojams tik brangsta. Pakuočių atliekų konteinerių išvežimas gyventojams nekainuoja. Be to, rūšiuodami atliekas saugome gamtą, planetą ir save pačius“, – pabrėžia E. Razbadauskaitė.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(1 žmogus įvertino)
1.0000

Aplinkos ministerija ragina barus imtis iniciatyvos rinkti nebetinkamas naudoti elektronines cigaretes

Rūkančių elektroninės cigaretes Lietuvoje daugėja. Aplinkosaugininkai primena, kad nebetinkamų...

Atnaujinantiems būstą primena, kur dėti statybines atliekas: dažna klaida gali pridaryti bėdos

Atėjus vasarai ir atostogų metui, dažnas iš mūsų nusprendžia dalį jų skirti namų remontui ....

Įvardino, kas labiausiai kenkia spygliuočiams – dėl to medžiai net nudžiūva

Vasaros laikotarpiu, atšilus orams, susidaro palankios sąlygos medžių kenkėjams plisti. Todėl,...

Susiruošėte pailsėti miške ar prie ežero? Sužinokite, kada galite sulaukti nemalonumų

Vasarą daugelis žmonių renkasi aktyvias pramogas gamtoje . Vieni skuba prie vandens telkinių,...

Nežinote, ar jūsų gręžinys legalus? Pasakė, kur pasitikrinti ir kaip įteisinti

Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja,...

Top naujienos

Grybauskaitė: jokių pokyčių dėl Kaliningrado tranzito be Lietuvos sutikimo negali būti

Jokių pokyčių ar atnaujinimų Europos Komisijos ( EK ) gairėse dėl Kaliningrado tranzito be...

Rusų programišiai „laužia“ Lietuvos informacines sistemas: įspėja, kad tai gali būti dar tik pradžia (5)

Dėl sustabdyto tranzito į Kaliningradą, rusų programišiai nuo penktadienio pradėjo...

„Belligcat“ vadovas: tas šalis, kurios padeda Putino režimui, reikia šalinti iš ES (8)

Nepaisant griežtų sankcijų, karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija iš naftos ir dujų pardavimo...

Pasauliui ir Lietuvai žada recesiją: laimės tik vienas sektorius (2)

Tarptautinė rizikos valdymo bendrovė „Coface Baltics“ naujausiame rizikos valdymo tyrime...

Delfi PliusNatalia Drozdiak, Kati Pohjanpalo, Firat Kozok

Istorinis žingsnis radikaliai pakeis Europos gynybą: tai labai stipri žinutė Putinui

NATO žengė dar vieną žingsnį stiprindama su Rusija besiribojantį rytinį frontą – tam...

Šilalės rajono gyventoja įminė arbūzų auginimo paslaptį: derlius nustebino visą Lietuvą

Arbūzai – nors ir egzotika, tačiau tikrai ne naujovė lietuvių soduose. Vis daugiau gyventojų...

Karas Ukrainoje. Ukraina ruošiasi galimam puolimui iš Baltarusijos: grėsmė gana didelė okupantai planuoja referendumą dėl Chersono prijungimo prie Rusijos (12)

Rusijos atakos, pareikalaujančios ir žmonių gyvybių, Ukrainoje nesiliauja – vėl apšaudyti...

Analitikai: ES draudimas dėl laivų Rusijai gali būti skausmingesnis už naftos embargą

Europos Sąjungos draudimas apdrausti rusišką naftą gabenančius tanklaivius potencialiai gali...

Delfi PliusRusnė Valatkaitė

Kankina spuogai ar kitos odos problemos? Šių maisto produktų turėtumėte vengti

Odos problemos kankina ne tik brendimo laikotarpiu. Dėl streso, miego trūkumo, netinkamos higienos...

Pusmetį „Žalgiryje“ apžvelgęs Zdovcas neslepia – iš vėžių jį labiausiai išmušė Maksvyčio pavardė

Slovėnijos krepšinio legenda 55-erių Jure Zdovcas savo gimtinės leidiniui „Sportklub“...