aA
Pirkdami baldus, drabužius, buitinę techniką dažniausiai atsižvelgiame į pirkinių kainą ir kokybę. Retas susimąsto, ar perkamas staliukas yra pagamintas iš perdirbtos medienos, o tie, kurie ieško prekių, pagamintų iš perdirbtų medžiagų, žino, kad už tai jiems reikės susimokėti daugiau. Mat nors visame pasaulyje ir Lietuvoje skatinami žiedinės ekonomikos principai, gaminiai iš perdirbtų medžiagų yra kur kas brangesni.

Aplinkos apsaugos instituto direktorius Alfredas Skinulis sako, kad perdirbti galima didžiąją dalį įvairių gaminių, tačiau, kad apsimokėtų tai daryti, toks produktas turi rasti savo pirkėją, o kai kaina plėšo piniginę, tai padaryti sunku.

„Iš perdirbtų žaliavų pagaminti gaminiai dažnai būna truputį brangesni negu iš pirminių žaliavų. Jeigu mes turime gumos kilimėlį, kuris pagamintas iš naftos, pigios darbo jėgos, naudojant nešvarią energiją, tai yra daug pigesnis produktas negu iš perdirbtų gumos granulių. Čia reikalinga ir valstybės, žaliųjų pirkimų politika, kad tokius gaminius verslui būtų verta gaminti. Gyventojas, jeigu jis perka gaminį iš perdirbtų medžiagų, jis prisideda prie ekologijos daug daugiau negu pirkdamas gaminius iš pirminių išteklių“, – sako jis.

Pašnekovas pateikia jam geriausiai žinomą pavyzdį – padangas. Jas perdirbus gautą medžiagą galima naudoti net asfaltui tiesti, deja, Lietuvoje galiojantys statybų reglamentai to neleidžia.

„Tam tikrą procentą galima dėti į asfaltą, bet tam turi būti sureguliuoti statybų techniniai reglamentai. Jeigu kelininkams bus nurodyta, kad reikia dėti tam tikrą procentą gumos granulių, jie ir dės. Šiuo metu to nėra. Jeigu dėtų, dėtų neteisėtai, nes pažeistų statybos techninį reglamentą. Jei granules naudotume keliams, mes po truputėlį spręstume jų perdirbimo problemą, nes granulių susidaro labai daug, o panaudotų gaminių rinka yra daug mažesnė. Taigi problema yra ne padangą perdirbti, o kur tas granules padėti. O galimybių yra: tai gali būti kilimėliai, aikštynai, stadionai, akustinės sienelės. Iš gumos granulių galima padaryti labai daug gaminių. Tik valstybė turi padėti sukurti jiems rinką. Prisidėti turėtų ir visuomenė rinkdamasi gaminį iš perdirbtų medžiagų.

Aišku, technologijos, kokybė, kaina – viskas turi įtakos. Po truputėlį link to einama, Lietuvoje tokie gaminiai gaminami, bet dar nedaug. Įsivaizduokime, jeigu mes turime 40 tūkst. tonų padangų, visas perdirbame, tai gumos granulių turėsime kokį 30 tūkst. tonų. Tai yra milžiniškas kiekis. Atliekų tvarkytojas perdirbo ir jam reikia tai legalizuoti, turi būti ir paklausa tų gaminių. Kartais tą paklausą valstybei reikia ir sukurti“, – teigia pašnekovas.

Taigi, kad perdirbtų žaliavų naudojimas Lietuvoje būtų taisyklė, o ne išimtis, trūksta ir valstybės įsikišimo, taip pat ir gyventojų supratimo, kad naudingiau būtų pirkti gaminį iš perdirbtų medžiagų. Tačiau gyventojų įpročius šiuo atveju formuoja finansai, o jei gaminiai iš perdirbtų medžiagų yra kelis kartus brangesni nei iš neperdirbtų, tokiu atveju dauguma žmonių renkasi pigesnę alternatyvą. Kodėl gaminiai iš perdirbtų medžiagų yra brangesni?

„Dėl įvairių priežasčių. Viena vertus, dėl energetinių resursų, nes, pavyzdžiui, Europos Sąjungoje, kur yra žalioji energetika, energija yra brangesnė negu tam tikrose Azijos šalyse, kur ji išgaunama iš anglies ir naftos. O energija sudaro didelę dedamąją gaminio kaštų. Taip pat reikia atliekas surinkti, išrūšiuoti, perdirbti, yra daug atliekų tvarkymo reikalavimų, administravimo ir t.t. Tos žaliavos surinkimo ir perdirbimo grandinė labai išaugina kainą. Norint tinkamai sutvarkyti tos pačios žaliavos kaina dažnai jau būna didesnė. Gerai tai, kad juodieji ar spalvotieji metalai niekur nesimėto, jų kaina rinkoje yra patraukli, dėl to apsimoka žaliavą parduoti, supirkti. Bet jeigu metalas staiga vieną dieną pasiektų neigiamą rinkos vertę, tie metalai visur mėtytųsi. Čia mes turime suprasti, kad daug ką diktuoja ir atliekų rinka. Jeigu metalas užterštas, reikia daug plauti, mechaniniam apdorojimui, perdirbimui įdėti daug energijos, tas gaminys jau bus brangesnis negu iš pirminių žaliavų. Kartais reikia tokio supratimo, kad ne viskas gali būti pigiau.

Aišku, daug kas priklauso nuo vartotojo. Jeigu visuomenė – turtinga, ji gali sau leisti pirkti ir brangesnius gaminius ir saugot aplinką. Jeigu mes turime ekonomiškai silpnesnę visuomenę, kai pinigai reiškia daug, tada labai sunku kalbėti apie aplinkosaugą. Bet kai vystosi technologijos, labai dažnai Europos, Žaliojo kurso politika yra žiedinė ekonomika, kad būtų naudojamos perdirbamos, lengvai atskiriamos, vienalytės žaliavos, ilgai tarnaujantys gaminiai. Ir visa tai kuria žiedinės ekonomikos grandinę.

Linijinė ekonomika po truputėlį eina į pabaigą, bet tų gaminių mes dar turime daug – pigiai pagaminti, vartoti, užkasti, išmesti ir t.t. Mes turime daug gaminių, kurie yra vienadieniai. Ir dabar matome – nusipirkome, nebeveikia, bet jis kainuoja tiek pigiai, kad neapsimoka remontuoti. Ir tai jau yra atlieka. Taip pat ir pakuotės. Reikia įvertinti, kad jeigu pakuotė yra iš daug spalvų, dažiklių, chemikalų, daug įvairiausių medžiagų, tai mes iš karto matome, kad ir perdirbti sunku. Bet jei ji vienalytė, iš vienos rūšies plastiko, ją ir perdirbti daug paprasčiau“, – kalba jis.

Alfredas Skinulis sako, kad žiedinės ekonomikos principai, perdirbimas, pakartotinis prietaisų naudojimas juos pataisius ir, svarbiausia, ilgaamžių prietaisų, kitų gaminių gaminimas yra vienas didžiausių Europos Sąjungos tikslų. Tai reiškia, kad ir mes turėsime pakeisti savo įpročius ir rasti būdą, kaip į savo gyvenimą įsileisti gaminius iš perdirbtų medžiagų.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(3 žmonės įvertino)
3.6667

Elektronikos atliekos: ko labiau trūksta – konteinerių ar supratimo apie rūšiavimą? (2)

Elektronikos prietaisų mūsų aplinkoje daugėja. Šalies Aplinkos apsaugos agentūros duomenimis,...

Milijonai vienkartinių pakuočių kasdien gali būti pakeičiamos daugkartinėmis alternatyvomis

Metai iš metų Lietuvoje turime situaciją, kuomet vis auga plastikinių , popierinių ir kitų...

Primena, kaip tvarkyti automobilių alyvą: už netinkamą jos šalinimą ar deginimą gresia baudos (1)

Naudota automobilių alyva dėl joje esančių sunkiųjų metalų laikoma pavojinga atlieka, kurią...

Bioplastikas nėra toks nekaltas, kaip gali pasirodyti: tai apie jį žino ne visi (1)

Pramonės rinkodaros specialistai reklamuoja bioplastiką kaip plastiko taršos sprendimą. O kaip...

Mokslininkai laišku kreipėsi į didžiąsias kompanijas: baikite meluoti apie klimato kaitą (45)

Trečiadienį, sausio 19 dieną, per 450 mokslininkų paragino stambių reklamos ir viešųjų ryšių...

Top naujienos

D+Jogintė Užusienytė-Četkauskienė, Dainora Pankūnė

Įvertino Lukašenkos grasinimus Baltijos valstybėms: tai žinutė iš Rusijos, o Putinas yra įvarytas į kampą

„Noriu žmogiškai pasakyti mūsų draugams lietuviams: neduok dieve, jeigu sukelsite karą kartu su...

Lavrovas apie gautus atsakymus iš NATO: man šiek tiek gėda Pentagonas: Rusija tęsia dalinių telkimą (93)

Rusijos diplomatijos vadovas Sergejus Lavrovas pareiškė, kad jam buvo gėda dėl NATO atsakymo...

Santaros klinikose daugėja užsikrėtusių koronavirusu vaikų: trijų būklė itin sunki (36)

Nepaisant to, kad sparčiai auga užsikrėtusių koronavirusu žmonių skaičius, patenkančių dėl...

„Belaruskalij“ skundžia Vyriausybės sprendimą dėl sutarties su LTG nutraukimo papildyta (39)

Į JAV sankcijų sąrašus įtraukta Baltarusijos kalio trąšų gamintoja ir eksportuotoja „...

Apie Lietuvos konflikto su Kinija pasekmes – iškalbinga vokiečių verslininko frazė (131)

Ekspertai skeptiškai vertina Pasaulio prekybos organizacijos ( PPO ) galimybes išspręsti Lietuvos...

Paaiškėjo Sabonio ir Valančiūno balai NBA „Visų žvaigždžių“ rinkimuose paskelbti komandų starto penketai (9)

LeBronas Jamesas ir Kevinas Durantas bus savo komandų kapitonais šių metų NBA „Visų...

Išdalyti Lietuvos turizmo „oskarai“: metų traukos vieta – Kaunas

„Keliaukime vėl!“ – šiandien buvo paskelbta Lietuvos konferencijų ir parodų centre „...

Daugiau nei 50 darbuotojų – tiek į darbą šiandien priimtų metalo apdirbimo įmonė „Iremas“: reikalingi ir galintys dirbti Suomijoje (2)

Motyvuojantis atlygis, geros darbo sąlygos, patrauklus papildomų naudų paketas ar gera darbdavio...

Naujausiame pavasario-vasaros kolekcijos pristatyme – „Chanel“ nustebino publiką

Prancūzų mados namai „ Chanel “ Paryžiuje surengė pavasaris-vasara 2022 aukštosios mados...

Ar tai jau lūžis? Po JAV atsakymų raštu Putino atstovas padarė mįslingą pareiškimą (160)

Naujausia aukštų Rusijos pareigūnų reakcija į Jungtinių valstijų ir NATO partnerių siūlymus...