Nuo šiol uždraudžiama šlapžemėse arba 100 metrų atstumu aplink jas medžioti daugiau kaip 1 proc. švino turinčiais šratais bet kokius gyvūnus. Reglamentas nustato, kad draudžiama tokius šratus iššauti lygiavamzdžiu šautuvu ir nešiotis su savimi šaudymo metu šlapžemėse arba vykstant šaudyti į jas.
Atkreipiame dėmesį, kad šlapžemėmis laikomi natūralūs ar dirbtiniai, pastovūs ar laikini vandens telkiniai, pelkės, durpynai.
Dėl kenksmingo švino poveikio Lietuvoje jau nuo 2021 m. uždrausta medžioti paukščius švininiais šratais, taip pat medžioti kanopinius žvėris šratais ir grankulkėmis, tačiau tokius šaudmenis buvo galima naudoti medžiojant plėšrūnus ar kiškius.
Daugiausiai švino į šlapynes patenka vandens paukščių medžioklės metu. Apskaičiuota, kad ES dėl apsinuodijimo švino šaudmenimis per metus žūva daugiau kaip milijonas vandens paukščių, mažiausiai 135 mln. paukščių patiria pirminio apsinuodijimo švininiais šratais riziką.
Švinu apsinuodiję paukščiai yra lengvesnis grobis plėšrūnams, todėl tai kelia riziką ir toms gyvūnų rūšims, kurios maitinasi vandens paukščiais, taip pat ir žmonėms, kurie vartoja vandens paukščius maistui. Daugiau informacijos apie tai rasite čia.
Švino ir jo junginių poveikis žmonėms pasireiškia neurologinio vystymosi, inkstų veiklos, vaisingumo sutrikimais, padidėjusiu apsigimimo atvejų skaičiumi. Didžiausią rūpestį dėl visuomenės sveikatos kelia švino toksiškumas septynerių metų ir jaunesnių vaikų nervų sistemos vystymuisi.
