30-70-ies metrų pločio juostoje, iki 1,5 metro gylyje anksčiau gausiai augo nendrės, švendrai ir meldai. Su pakrantės užžėlimu mėginta kovoti: augalija jau 4 kartus buvo išpjauta.
Vandens augalija pjaunama po vandeniu, gali likti ne aukštesnės nei 30-ies centimetrų „ražienos“. Nupjovus vandens augalus iš pakrantės taip pašalintas organinis sluoksnis – dumblas ir gruntas.
Jis paskleistas krante ir išlyginus iškastą gruntą suformuota graži ežero pakrantė. Tuomet dalis jos užsėta žole. Likusią teritoriją žadama užsėti kitų metų pavasarį.
Ties buvusia Dusetų pirtimi, valstybinėje žemėje suformuota graži aikštė, kuri bus skirta miestelio gyventojų ir regioninio parko lankytojų rekreacijai. Svarstoma šioje vietoje įrengti poilsio parką.
Kartu su pakrante sutvarkytos ir pelkių bei pievų teritorijos. Tai Dusetų girioje esanti 23 hektaro ploto Vasynos pelkė ir beveik 11 hektarų ploto Padustėlio pelkių ir šlapių pievų teritorija. Šiose pelkėse iškirsti menkaverčiai medžiai bei krūmai, plotai du kartus nušienauti ir dar kartą nupjauti atžėlę krūmynai. Darbai baigti spalio viduryje.
Kai kuriuos žmones labai nustebina bet kokie kirtimo darbai draustiniuose – juk čia įprasta saugoti augmeniją. Tačiau tokie darbai vykdomi tam, kad atsivertų pelkių plynės. Dabartinis vaizdas primena, kaip šios saugomos teritorijos atrodė prieš kelis dešimtmečius. Tuomet, kai buvo šienaujamos, jos medžiais neužaugdavo.
Regionio parko specialistai pastebi jog „švarią“ teritoriją kaipmat užpildė į šiltuosius kraštus migruojančių paukščių klegesys.
Čia nakvoti leidosi pilkosios gervės (2 jų poros čia ir perėjo), skardžiais balsais aidėjo brastiniai tilvikai, nesiliaudami mekeno perkūno oželiai, sukiojosi pievinių kalviukų, baltųjų kielių būreliai, o apsemtose pelkės dalyse plaukiojo gulbės giesmininkės. Atvirą erdvę pamėgo ir taurieji elniai, vienu metu čia suskaičiuota net 23 šių įspūdingų žvėrių banda.
