Statybų evoliucija: Lietuvoje atsiranda pasididžiavimo verti pastatai

 (48)
Kai prieš beveik 10 metų Vilniuje prasidėjo biurų pastatų bumas, apie žaliąją statybą dar niekas negalvojo. Nekilnojamo turto (NT) rinką suniokojusi pasaulinė finansų krizė tuomet diktavo kitas taisykles, tačiau šiandien sostinėje žalieji pastatai – nebe naujiena.
Žalieji pastatai
© DELFI montažas

Žaliasis pastatas – tai sveikas, komfortiškas, ilgaamžis, ekonomiškas, energetiškai efektyvus pastatas, racionaliai vartojantis gamtos išteklius visuose pastato gyvavimo ciklo etapuose: nuo vietovės parinkimo, projektavimo, statybos iki eksploatavimo bei atnaujinimo ar gyvavimo pabaigos ir darantis itin mažą poveikį aplinkai. Kriterijų, rodos, daug ir šioje vietoje labai svarbų vaidmenį vaidina sertifikavimas.

Pirmas žingsnis – energetinis naudingumas

„Šiandien jau mažai kam kyla klausimų, kas yra energetinis naudingumas ir ką reiškia tos abėcėlės raidės kalbant apie pastatus ar elektronikos įrenginius“, – sakė Aplinkos ministerijos Statybos normavimo skyriaus vyr. specialistas Tomas Baranauskas.

Kai 2005 m. Lietuvoje buvo pradėta energetinio naudingumo sertifikavimo sistema – daugeliui buvo neaišku, kokia iš to nauda. „Prireikė daug metų nuoseklaus švietimo, kad žmonės suprastų, kokią naudą tai teikia. Šiandien pirkdami bet kokį elektroninį įrenginį daugelis turbūt pasižiūrime, kokia jo energetinė klasė. Tikslingai parinktos spalvos irgi informuoja: A klasė – žalia, G klasė – raudona. Vartotojas intuityviai gali pasakyti, kuri klasė mažiau vartos energijos, terš aplinką ir pan. Galbūt aukštesnės klasės įrenginys kainuos daugiau, bet per laiką leis sutaupyti. Lygiai tas pats ir su pastatais“, – aiškino specialistas.

Žalieji pastatai
Žalieji pastatai
© Gamintojo archyvas

Kalbant apie pastatus, nemažai nepasitenkinimo buvo sukėlęs 2016 m. pabaigoje įsigaliojęs reikalavimas, kad visi nauji Lietuvoje statomi pastatai turi atitikti nebe B, o A energetinio naudingumo klasę. „Kokybinis šuolis nuo B iki A kategorijos iš tikro yra nemažas, pradžioje buvo daug nepasitenkinimo ir klausimų, bet šiandien matome, kad projektuotojai ir NT vystytojai jau prisitaikė prie pokyčių“, – teigė T. Baranauskas.

Energetinio naudingumo klasės pastatams sugalvotos ne šiaip sau. ES ir Lietuvos valstybė jomis pirmiausia siekia mažinti taršą ir didinti energetinį saugumą, t. y. mažiau vartoti energijos, iškastinio kuro ir t.t. Vartotojui šiuo atveju irgi nauda – mažesnės sąskaitos už šildymą. Nuo 2018 m. Lietuvoje įsigalios reikalavimas visus naujus pastatus statyti A+ klasės, o nuo 2021 m. aukščiausios – A++ klasės. Tokie pastatai vadinami beveik nevartojantys energijos, nes pusę ir taip mažai suvartojamos energijos jie turės pasigaminti patys iš atsinaujinančios energijos šaltinių (saulės, vėjo, geotermijos ir pan.).

Žaliųjų pastatų vertinimo sistema
Žaliųjų pastatų vertinimo sistema
© LŽPT

„Visoje šioje sistemoje labai svarbus sertifikavimas. Jeigu kiekvienas galėtų pats nustatyti energetinio naudingumo klasę – greičiausiai būtų daug chaoso, neteisybės ir t.t. Bet kai galioja vieninga sistema ir sertifikavimą gali atlikti tik atestuoti specialistai – atsiranda pasitikėjimas“, – teigė T. Baranauskas.

Kitas žingsnis – žalieji pastatai

Energetinio naudingumo sertifikavimas – valstybės įsipareigotas ir siekiamas tikslas. Žaliųjų pastatų sertifikavimas šiandien ES (ir Lietuvoje) yra privačių iniciatyvų rezultatas. Nors Lietuvoje šioje srityje žengiame pirmuosius žingsnius, pasaulyje – tai tapo įprastu dalyku.

Pasaulyje populiariausi pastatų vertinimai atliekami LEED arba BREEAM metodikomis. Nors, pavyzdžiui, vokiškai kalbančiose šalyse populiaresnis DGNB standartas. Nesigilinant į tai, kas slepiasi po šiais trumpiniais, juos sieja bendras tikslas įvertinti ne tik pastato energetinį naudingumą, bet ir oro kokybę pastate, vandens naudojimą, transporto sistemą šalia, žaliąsias erdves, statyboje naudotas medžiagas ir t.t. Aukštus balus surinkę pastatai jau gali vadintis žaliaisiais.

Žaliausias pastatas pasaulyje
Žaliausias pastatas pasaulyje
© Gamintojo archyvas

Pasaulyje suskaičiuojama maždaug 400 tūkstančių pagal BREEAM metodologiją sertifikuotų žaliųjų pastatų, daugiau kaip 50 tūkstančių įvertinti LEED standartu, o vokiškai kalbančiose šalyse populiarus DGNB standartas. Lietuvoje jau taip pat turime keliolika žaliųjų pastatų. Tiesa, jie kol kas komercinės arba gamybinės paskirties, gyvenamųjų kol kas nėra, bet specialistai teigia, kad tai tik laiko klausimas.

„Įvairiais skaičiavimais, šiandien mieste gyvenantis žmogus 90-95 proc. laiko praleidžia pastato viduje. Todėl šiuolaikinė architektūra ir statyba į tai labai smarkiai atsižvelgia ir daro viską, kad dirbti ir gyventi būtų patogiau ir sveikiau“, – GRYNAS.lt pasakojo tvarios plėtros konsultantas Evaldas Savickis.

Specialistas teigia, kad žalieji pastatai išsiskiria dėl dviejų naudų: finansinės ir socialinės. „Žalieji pastatai, kaip ir bet kokie aukštesnės kokybės dalykai, kainuoja gal ir brangiau, bet jeigu įvertintume kiek bus sutaupoma lėšų per keletą metų energijai, vandeniui ir sveikatai – tai atsiperka su kaupu. Tai ekonominė nauda, bet sukuriama ir milžiniška socialinė nauda: sveikatos užtikrinimas, mažesnis sergamumas, didesnis darbuotojų produktyvumas ir t.t.“, - sakė jis.

Pasaulinės žaliųjų pastatų tarybos ataskaita rodo, kad modernūs inžineriniai ir technologiniai sprendimai teigiamai veikia darbuotojų sveikatą ir produktyvumą: dėl tinkamo apšvietimo sistemos darbuotojų produktyvumas pakyla iki 18 proc., aukštų standartų ventiliacijos sistema produktyvumą gali pakelti 8–11 proc., o individuali, išmani temperatūros kontrolė – 3–7 proc. Ataskaitoje taip pat teigiama, kad žaliuosiuose pastatuose darbuotojų produktyvumas yra 7 proc. didesnis, o sergamumas – 8 proc. mažesnis nei įprastuose. Tai reiškia, kad žmonės įprastuose pastatuose dirba 8 proc. mažiau laiko ir sukuria 7 proc. mažiau vertės.

Pastatų poveikis aplinkai
Pastatų poveikis aplinkai
© LŽPT

Pavyzdžiui, žaliausiame pasaulio pastate Amsterdame „The Edge“ verslo centre kiekvienas darbuotojas gali individualiai reguliuoti klimato ir apšvietimo sistemą per mobiliąją programėlę (skelbiama, kad pastate įdiegta apie 28 tūkst. įvairių jutiklių, kurie leidžia atliepti kiekvieno darbuotojo poreikius), o saulės elementai, įrengti ant fasado ir gretimų pastatų stogų, pagamina daugiau elektros negu pats pastatas suvartoja. Darbuotojai čia neturi pastovių darbo vietų ir gali jas keisti priklausomai nuo savo nuotaikos ar poreikių: nuo uždarų kabinetų iki didelių atvirų erdvių, kiekvienoje pasireguliuodamas mikroklimatą, kaip jam labiau patinka ir norisi.

Žaliausias pastatas pasaulyje
Žaliausias pastatas pasaulyje
© Gamintojo archyvas

Lietuvoje taip pat turime keliolika biurų pastatų ir gamybos įmonių, kurios gali išdidžiai vadintis žaliaisiais. Ir panašu, kad tokių pastatų poreikis augs.

Ne revoliucija, bet evoliucija

Projektuotojų kompanijos prezidentas Artūras Abromavičius teigia, kad žaliųjų pastatų kontekste Lietuva dar tik žengia pirmuosius žingsnius. „Esame kelio pradžioje, užsimezga procesai tarp projektuotojų, vystytojų ir klientų ir šis poreikis auga – tai jau jaučiame Vilniuje. Žinoma šitą dalyką į priekį varo paklausa – kuo daugiau klientų žinos apie to naudą, tuo labiau norės, tuo labiau vystytojai tą poreikį tenkins“, – teigė prezidentas.

„Revoliucinių pokyčių šioje srityje tikėtis nereikia. Tai, kas vyksta Lietuvoje, aš vadinčiau natūralia statybų evoliucija. Lėtai, bet užtikrintai tokie standartai atsiras. Kaip ir buvo su energetiniu sertifikavimu. Greitesni procesai bus biurų pastatų sferoje, tą jau matome. Taip pat gamybos pastatų, gal kiek lėčiau bus su daugiabučiais, bet tai ateis“, – optimistiškai kalbėjo A. Abromavičius.

Panašiai buvo ir yra Vakaruose ar kitose išsivysčiusiose valstybėse: žaliųjų pastatų poreikis auga. Didesnė paklausa sukuria ir didesnę pasiūlą, įmonės investuoja į naujų medžiagų atradimą ir gamybą, kai atsiranda daugiau vystytojų, jie ima konkuruoti ir kaina. „Suveikia tarsi sniego gniūžtės efektas: kuo daugiau konkurencijos, tuo viskas pigiau ir greičiau. Galima būtų sulyginti su saulės energija: pradžioje fotovoltaniniai elementai buvo kone prabangos prekė, kuri kaži ar tomis pirmosiomis kainomis atsipirkdavo, bet vis populiarėjant kainos krito ir dabar tai gali sau leisti daug kas“, – svarstė A. Abromavičius.

Žalieji pastatai
Žalieji pastatai
© Gamintojo nuotr.

Žaliųjų pastatų pridėtinė vertė, anot jo, tai ne tik mažesnės sąskaitos už šildymą, bet ir visokeriopas poveikis savijautai ir sveikata, bei nauda miestui: mažesnė tarša, moderniai išvystyta teritorija.

Žaliausio pastato konkursas

A. Abromavičius yra vadovas vienos iš įmonių, 2013 m. susibūrusių į Lietuvos žaliųjų pastatų tarybą (LŽPT). Taryba sukūrė ir tik Lietuvos rinkai pritaikytą žaliųjų pastatų sertifikavimo metodiką, kuri rėmėsi jau minėtų LEED ir BREEAM metodikomis. Pastatai iš viso vertinami 8 kategorijomis ir 29 kriterijais: nuo oro kokybės ir vandentvarkos iki medžiagų kokybės ir sklypo ekologijos. Taryba daugiau nei metus jau bendradarbiauja su Aplinkos ministerija ir šiemet kartu paskelbė „Žaliausio pastato Lietuvoje 2017“ konkursą.

„Aplinkos ministerija palankiai vertina sukurtą Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistemą. Toks vertinimas įprastas užsienio šalyse, ypač kalbant apie didelės apimties objektus – jiems tvarumo įvertinimas, visų pirma, suteikia solidumo. Tarptautinis standartas patvirtina, kad pastatai yra energiškai efektyvūs, tausojantys aplinką. Labai svarbu, kad Lietuvos žaliųjų pastatų tvarumo vertinimo sistema – kompleksiška. Vertinami skirtingi kriterijai, tokie kaip susisiekimo infrastruktūra, aplinkos tausojimas, socialiniai, ekonominiai aspektai. Kuo daugiau tokių pastatų turėsime Lietuvoje – tuo tik geriau aplinkai, žmonėms ir valstybei“, – teigė Aplinkos ministerijos Statybos ir teritorijų planavimo departamento direktorius Marius Narmontas.

Žalieji pastatai
Žalieji pastatai
© DELFI

„Kai kurios technologijos Lietuvoje galbūt dar per brangios (pavyzdžiui, žalieji stogai), kitos gal ir nereikalingos dėl mūsų klimato ypatybių, tačiau yra ir tokių, kurios jau tapo norma. Žaliųjų pastatų ypatybė ta, kad daugiausiai tai būna didesni pastatai: biurai, gamyklos, daugiabučiai, ne pavieniai pastatai. Kuo masiškiau tai daroma – tuo didesnis efektas pasiekiamas. Ministerija siekia skleisti gerąją praktiką, matome pirmuosius žingsnius žaliųjų pastatų srityje ir tikrai svarbu apie tai informuoti visuomenę ir rodyti gerus pavyzdžius“, – teigė M. Narmontas.

Tam tikslui LŽPT liepos mėn. paskelbė konkursą „Žalieji pastatai Lietuvoje 2017“. Žalieji Lietuvos pastatai bus renkami keturiose kategorijose – gyvenamosios paskirties (daugiabučiai), administracinės paskirties, prekybinės ir paslaugų bei pramogų paskirties, pramoninės paskirties. Be to, bus išrinktas pats žaliausias šalies pastatas ir žaliausio pastato projektas.

Konkurse bus vertinami nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. pastatyti pastatai ir iki 2016 m. gruodžio 31 d. į „Infostatybos“ duomenų bazę įkelti projektai. Paraiškas dalyvauti konkurse galima teikti iki š. m. spalio 6 d. 12 val. el. paštu konkursas@lzpt.lt. Daugiau informacijos apie konkursą rasite ČIA.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

Fotogalerijos

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)