Sučiupo už rankos
Savavališkai, iš bet ko, kas pakliuvo po ranka, žvejų suręstos dambos ne tik bjauroja upių pakrantes, bet ir daro žalą gyvajai gamtai. Tačiau daugeliui azartiškų žvejybos mėgėjų tai nė motais. Ne per seniausiai netoli Panemunės šilo, vaizdingoje Nemuno pakrantėje, jie ėmė ręsti tokią dambą, kad net papiktino žmones. Automobiliu su priekaba atsigabeno metalinių vamzdžių, ėmė juos kalti, po to atbogino gal poros metalinių lovų matracus.
Tačiau pačiame visų šių aplinkos ir kraštovaizdžio niokojimo darbų įkarštyje, kažkam paskambinus, atvyko gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos darbuotojai ir nutraukė savivaliavimą. Dambos statytojai buvo aptikti su visais įkalčiais, todėl inspektoriams sučiupti juos už rankų ir pareikalauti išardyti pradėtas statybas nebuvo sunku.
Nežino, kad negalima?
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pareigas laikinai einantis Darius Jurevičius prisipažino pats buvo atvykęs į Panemunę ir, užfiksavęs šį įvykį, visą medžiagą perdavė Kauno miesto agentūrai, nes ji praktiškai kovojanti su tokiais pažeidėjais.
Tokių dalykų, kad patys gyventojai praneštų apie neteisėtai statomas užtvaras, D. Jurevičiaus teigimu, pasitaiko gana retai. „Gal žmonės tiesiog nežino, kad taip daryti – ręsti iš visokių pagalbinių, po ranka pakliuvusių medžiagų užtvaras, kurios keistų upės srovę, bjaurotų pakrantes, negalima ir už tai yra baudžiama“, - svarstė gamtosaugininkas.
D. Jurevičiaus teigimu, tokiomis dirbtinėmis dambomis, kurių apstu Kauno Žemuosiuose Šančiuose, taip pat kairiajame Nemuno krante, sudaromas tam tikras užutėkis, pasikeičia dugno struktūra, atsiranda įvairių sąnašų, sūkurių. Prie dambų šniokščiančiose ir sūkuriuojančiose srovėse, vandens išplautose sietuvose ir duburiuose telkiasi visos Nemuno vandenyse gyvenančios žuvys ir pagauti jas čia yra paprasčiau.
Apsivalo pati gamta
Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento Kauno miesto agentūros vedėjas Eugenijus Vainilavičius įsitikinęs, kad tai ne jo vadovaujamos įstaigos, o savivaldybės galvos skausmas.
Tačiau paklaustas, ar bent kartą informavo vietos valdžią apie nustatytas savavališkai suręstas dambas, agentūros vedėjas tokio atvejo neprisiminė. Vienas, pasak jo, išardo pati gamta – ledonešiai, pakilęs upės vanduo ar kokie nors kraštovaizdžio mylėtojai, o kitos taip ir tebestūkso metų metais.
Gali atsitikti kaip su tvoromis
Tas, kuris pagaunamas už rankos, E. Vainilavičiaus teigimu, surašius administracinės teisės pažeidimo protokolą už nelegalią dambos statybą, į upę atgabentas įvairias medžiagas, gali būti nubaustas iki 600 Lt administracine bauda. Be to, jam dar gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą – iki 500 Lt.
Atsakomybė lyg ir nemenka, dambų pristatyta nemažai, o nubaustųjų beveik nėra. E. Vainilavičius sutinka, kad tai tikrai nepuošia kraštovaizdžio, tačiau, jo manymu, šiuo metu nėra didžiausia aplinkosauginė problema, nes dabar pulta šalinti nuo upių pakrančių tvoras, o tai padaryti nesą ne taip paprasta ir lengva, kaip gali atrodyti iš pirmo žvilgsnio. Bet ar ne todėl, kad per vėlai susigriebta? Tai derėjo pradėti daryti prieš 10-15 metų, kai jų nebuvo tiek daug. Ar po kokio dešimtmečio tas pats neatsitiks su upėse savavališkai žvejų renčiamomis dambomis?
