Savivaldybių įsitraukimas buvo lemtingas
Lietuvoje dar niekada nebuvo renovuota tiek daug daugiabučių, kiek pastaraisiais metais. Anot V. Serbentos, esminis veiksnys, išjudinęs renovaciją iš mirties taško – savivaldybių įtraukimas į šį procesą. „2012 m. pradžioje šalies specialistų iniciatyva buvo pradėtas rengti naujas programos įgyvendinimo modelis. Iki šio laiko renovacija, galima sakyti, vyko vangiai – per metus buvo renovuojama tik kelios dešimtys pastatų“, – tikina pašnekovas.
Priėmus naujos programos įgyvendinimo modelį, skaičiai žymiai pasikeitė ir pastaruoju metu galima suskaičiuoti po keletą šimtų renovuojamų daugiabučių pastatų. V. Serbenta pabrėžia, kad 75 proc. atnaujinamų namų yra modernizuoti būtent pagal naują programos modelį.
Praėjusiais metais buvo atnaujinti 769 daugiabučiai namai, o nuo 2013 m. iš viso atnaujinta daugiau nei 1500 daugiabučių namų. Svarbu atkreipti dėmesį ne tik į tai, kiek daugiabučių namų buvo renovuota, bet ir į tai, kiek butų gyventojų juose patyrė teigiamus pokyčius.
„Buvome įpratę rezultatus skaičiuoti namais, bet suprantama, kad namas namui nelygu. Namas gali būti ir trijų, ir šimto butų, tad vien namais skaičiuoti nėra tikslinga. Iš viso dabar suskaičiuojame daugiau nei 50 tūkst. butų, t.y. šeimų, pajutusių renovacijos naudą ir gyvenančių šiltuose, jaukiuose būstuose“, – skaičiuoja V. Serbenta.
Negana to, šiuo metu daugiau nei 400 daugiabučių vyksta atnaujinimo darbai.
Ignalinos savivaldybė – sektinas pavyzdys kitoms savivaldybėms
Natūralu, kad vieniems miestams renovacijos darbai sekėsi geriau, o kitiems – prasčiau. Tarp didmiesčių šiuo metu lyderiauja Vilnius, tačiau vertinant atnaujintų namų santykį su neatnaujintais, šiuo metu geriausiais rezultatais gali pasigirti Ignalina.
„Tokie rezultatai pastebimi ir dėl to, nes ten anksčiausiai pradėtas taikyti naujas programos įgyvendinimo modelis. Ignalinos savivaldybė skiria tam didelį dėmesį, kuris tikrai pasiteisino. Šiuo metu Ignalinoje liko atnaujinti tik 30 daugiabučių namų, kurių projektai dabar kaip tik rengiami. Tikimės, kad neliks nei vieno neatnaujinto daugiabučio namo, nebeliks neefektyviai energiją naudojančių pastatų“, – viliasi BETA direktorius.
Anot jo, Ignalina dažnai įvardijama kaip sektinas pavyzdys kitoms savivaldybėms – ne tik pagal atnaujintų pastatų skaičių, bet ir organizacinių priemonių taikymą.
Svarsto tvarkyti ne tik daugiabučius, bet ir jų aplinką
Pagrindinis daugiabučių renovacijos tikslas išlieka toks pat – savivaldybės ir toliau skatinamos įsitraukti renovuojant neefektyviausiai energiją naudojančius pastatus, kuriuose pastebimos didelės energijos sąnaudos ir sąskaitos už šildymą. Ateityje ketinama atsižvelgti ne tik į daugiabučių renovaciją, bet ir į jų aplinką.
„Ketinama gerinti inžinerinę infrastruktūrą, gatvių apšvietimo tinklą. Taip pat svarbu skirti dėmesio žaliųjų teritorijų sutvarkymui, ko pasigendame atnaujindami daugiabučius namus. Po renovacijos stovi gražus, atnaujintas daugiabutis namas, tačiau išėjus į kiemą teritorijos dažnai lieka nesutvarkytos“, – pastebi V. Serbenta.
Vis dėlto pašnekovas pastebi kai kurių miestų iniciatyvumą tvarkant teritorijas. Tokio iniciatyvumo pavyzdys – Kauno savivaldybė, kuri savomis lėšomis prisideda prie pastatų grupių teritorijos sutvarkymo.
Renovacija atsiperka: sutaupoma šilumos energija
Vis dėlto renovacijos metu neišvengta laikotarpių, kuomet buvo jaučiamas statybininkų trūkumas.
O kiek šiuo metu sutaupoma šilumos energijos ir pinigų už šildymą renovuotame name? Anot V. Serbentos, vidutiniškai renovuotame name sutaupoma virš 50 proc. šilumos energijos, tačiau kai kuriais atvejais šis skaičius siekia 70 ar net 80 proc.
Toks šilumos energijos sutaupymas pastebimas tuose pastatuose, kurie prieš renovaciją priklausė neefektyviausio energijos suvartojimo pastatų grupei. Šiais metais kaip tik baigiamas 500 atnaujintų pastatų rezultatų vertinimo procesas, kuris neilgai trukus turėtų paaiškėti.
„Noriu nuraminti tuos žmones, kurie abejoja renovacijos svarba. Kai kuriems kyla klausimas – o kas bus, jei atnaujinsime pastatą ir nieko nesutaupysime? Iš tikrųjų, sutaupysite. Geriausiems rezultatams reikia pasirinkti standartinį kompleksinį priemonių paketą – tai sienų šiltinimas, stogų šiltinimas, langų ir šildymo sistemų sutvarkymas“, – sakė BETA direktorius.
