Svarbiausias sveikatos faktorius
Jau gilioje senovėje graikų ir arabų medicinoje buvo akcentuojama, kad mūsų sveikatai didelę įtaką daro oras, kuriuo kvėpuojame. Oras laikytas vienu svarbiausių sveikatos faktorių, pabrėžia Laimė Kiškūnė, antropologė, „Kvapų namų“ įkūrėja ir laboratorijos vedėja.
Naujausi tyrimai tai patvirtina ir primena. JAV Energetikos departamento L.Berkeley Nacionalinės laboratorijos mokslininkai neseniai konstatavo, kad bendros užteršto namų oro pasekmės sveikatai tokios pat reikšmingos, kaip ir eismo įvykių ar infekcinių ligų.
Jie nustatė, kad pagrindinis namų teršalų šaltinis – maisto gaminimas. Jo metu išsiskiria pavojingos smulkios (mažesnės nei 2,5 mikronai) kietosios dalelės ir akroleinas. Šis teršalas išsiskiria kepant mėsą aliejuje.
Tačiau smulkiosios dalelės patenka į orą ir deginant smilkalus bei žvakes, naudojant kai kurias valymo priemones. Smulkios kietosios dalelės dalelės laikomos ypač pavojingomis, nes gali prasiskverbti į gilesnius kvėpavimo takus ir patekti į kraujotakos sistemą.
Be to, kietosios dalelės absorbuoja toksines medžiagas bei mikroorganizmus, kurių yra ore ir perneša juos į gilesnius kvėpavimo takus, o tai gali sukelti lėtinius apsinuodijimus, alergines organizmo reakcijas.
Teršalų kokteilis mūsų namuose
Daugelis iš mūsų į aplinkosaugos specialistų ir medikų pagraudenimus, kad visuotinė patalpų kvėpinimo manija gali tapti sunkių ligų priežastimi numoja ranka. Kas jau čia atsitiks, jei sudeginsime vieną kitą smilkalą ar žvakę.
Tiesa - dėl to neatsitiks nieko. Tačiau nerimą kelia daugelio pastaruoju metu skelbiamų užsienio studijų ir tyrimų išvados, kad mūsų namų oras kai kuriais atvejais gali būti užterštas labiau, nei lauke, prie judrių gatvių ir sankryžų.
Namus teršia ne tik smilkalai, žvakės, bet ir pakabinami kvapūs lapeliai, į elektros tinklą jungiami ar prie ventiliatorių prikabinami gaivikliai, į klozetą dedami muiliukai, skysti gaivikliai, sako Justė Buzelytė, „Baltijos aplinkos forumo“ aplinkosaugos specialistė.
Šiuose kvapikliuose galima rasti formaldehido, sintetinių kvapiųjų medžiagų, sintetinių dažų, organinių kvapiųjų medžiagų (muskuso junginių), ftalatų. Daugelis šių medžiagų yra toksiškos, gali sukelti vėžinius susirgimus, dirginti odą ir kvėpavimo takus.
Taip pat reikėtų nepamiršti ir dulkių - jos linkusios kaupti įvairias pavojingas chemines medžiagas, kurių yra plastmasės, elektronikos gaminiuose, dėvimuose drabužiuose. Tokiu būdu cheminės medžiagos patenka į mūsų gyvenamąją aplinką.
Įkvepiant dulkes, kartu su jomis į mūsų organizmą gali patekti ir visas šių pavojingų cheminių medžiagų „kokteilis”, kurio poveikis sveikatai kol kas nėra iki galo ištirtas, atkreipia dėmesį V.Buzelytė.
Ypač pavojingas ilgalaikis poveikis
Pasak VŠĮ „Baltijos aplinkos forumas“ aplinkosaugos specialistės, degant smilkalams į aplinką išsiskiria smulkios (kietosios) dalelės, kurios lengvai įkvepiamos ir gali sudirginti kvėpavimo takus. Tokiomis pačiomis dalelėmis būna užterštas oras ir lauke.
„Tyrimai rodo, kad smilkalų dūmai gali sukelti vėžinius susirgimus, astmą, kontaktinį dermatitą. 2008 m. atlikta studija atskleidė, kad ilgalaikis smilkalų naudojimas susijęs su padidinta rizika susirgti kvėpavimo takų vėžiu“, - teigia V.Buzelytė.
Vaikams, kurie gyvena namuose, kur nuolat deginami smilkalai, atsiranda didesnė rizika susirgti astma. Deginant smilkalus išsiskiria ir pavojingos cheminės medžiagos – benzenas, kvapiosios medžiagos (pvz., muskuso junginiai), policikliniai aromatiniai angliavandeniliai (PAA).
Šie junginiai yra vieni didžiausių oro teršalų, susidarantys deginant dujas ir dyzelinį kurą, pasižymintys kancerogeninėmis (sukeliančiomis vėžį) ir mutageninėmis savybėmis. Jie gali sutrikdyti kūdikių vystymąsi.
Deginant kvapiąsias parafinines ar gelio žvakes į aplinką gali išsiskirti acetaldehidas, formaldehidas ir naftalenas, kurie gali sukelti neurologinius bei vėžinius susirgimus. Be to, degant žvakėms susidaro suodžiai. Juose be anglies gali būti ftalatų, organinių lakiųjų junginių.
Pavyzdžiui, benzeno, tolueno. Jie nusėda ant grindų, kilimų, ypač ant elektros prietaisų. Suodžiai gali patekti į vaikų virškinimo sistemą, jiems liečiant šiuos paviršius rankomis ir vėliau kišant į burną. Suodžius įkvėpus jie nusėda plaučiuose, kvėpavimo takuose ir gali užkimšti alveoles.
Sveika tai, kas natūralu ir su saiku
Kokias saugias alternatyvas galėtume rinktis? V.Buzelytė pataria geriau pirkti ne parafinines žvakes, o pagamintas iš natūralaus bičių ar sojų vaško, rinktis žvakes ir smilkalus, kuriuose naudojamos tik natūralios kvapiosios medžiagos, o ne sintetinės.
Aromatiniai sausų žolelių, žiedlapių, prieskonių mišiniai taip pat gali pakeisti smilkalus ir žvakes, kitus gaiviklius. Paprastai jie yra saugūs. Tačiau atkreipkite dėmesį, parduotuvėse parduodamuose mišiniuose dažnai būna pridėta sintetinių kvapiųjų medžiagų ar dažų.
Specialistė rekomenduoja vengti stipriai kvepiančių produktų, kurie ir neuždegti skleidžia aštrų kvapą. Natūralios kvapiosios medžiagos taip pat gali sudirginti odą ar kvėpavimo takus. Alergologai įspėja, kad jos yra vienas dažniausių alergenų, tačiau poveikis atsiranda ne iš karto.
Jeigu vis dėl to negalite ar nenorite atsisakyti smilkalų ir aromatinių žvakių, nenaudokite jų ankštose patalpose, pavyzdžiui, vonioje, kur nėra langų, kuriose prasta ventiliacija, po to gerai jas išvėdinkite. Ypač jei deginote kambaryje, kuriame miegate.
Tuo tarpu L.Kiškūnė įsitikinusi, kad natūralūs kvapai mums tikrai nepakenks ir ragina pasitelkti juos mažinant neigiamą užteršto namų oro poveikį, gerinant oro kokybę, juk kenksmingų junginių, sintetinių medžiagų mūsų aplinkoje tiek daug ir dar visą parą dūzgia įvairūs prietaisai.
Kvapų žinovė akcentuoja, kad natūralūs kokybiški eteriniai aliejai, smilkalai, žvakės, dervos turi daugybę privalumų – jų natūralios kvapnios sudedamosios dalys valo ir grynina orą, naikina bakterijas, gerina imunitetą, pataiso nuotaiką, mažina nerimą, padeda atsipalaiduoti.
Paprasčiausias būdas pagerinti patalpų orą – eteriniai aliejai. Orą ypač grynina ir valo eukaliptų, citrinos, kėnių, pušų, eglių, čiobrelio aliejai. Švara dvelkia bergamotės, levandos. Nereikia jokių aparatų, užtenka užlašinti ant vatos ritinėlio ir padėti šiltesnėje vietoje. Tinka ir aromatinės žvakės, tik ne parafininės, o pagamintos be sintetinių medžiagų ir kitų cheminių ingredientų.
Nuo visai paprasto, iki sudėtingo
Smilkalų be cheminių priedų parduotuvėse sudėtinga rasti, sako L.Kiškūnė. Natūralūs smilkalai turėtų būti pagaminti tik iš kvapiųjų dervų, medienos, džiovintų žolių, prieskonių ar sėklų, natūralių rišamųjų medžiagų, jei smilkalas suformuotas ant pagaliuko ar kūgio formos.
Daug paprasčiau pakaitinti medžio anglies gabaliuką ir dėti ant jo dervos gabalėlius ar berti susmulkintų kvapių žolių, prieskonių žiupsnelius. Paprastai smilkalams naudojamos miros, opopanakso, bosvelijų, frankincenso, elemių, benzoino dervos. Jos turi ne degti, o iš lėto smilkti.
Beje, derva (smala) ir sakai – ne tas pats. Derva tai riebaluose tirpių medžiagų mišinys, sudarytas iš lakių ir nelakių terpeninių bei antrinių fenolinių aromatinių junginių. Sakai – tai polisacharidai, tirpstantys vandenyje. Dažniausiai dervas gamina sumedėję sėkliniai augalai. Pavyzdžiui, gintaras yra suakmenėjusi derva, paaiškina „Kvapų namų“ įkūrėja.
Jei vis dėl to norime pasigaminti smilkalą, reikės ne tik kvapnios medienos, pavyzdžiui, kedro, santalo dulkių, susmulkintų įvairių žolelių bei prieskonių mišinio, kvapiųjų dervų. Prireiks ir rišamosios medžiagos. Geriausiai tinka medus, vyne mirkyti džiovinti vaisiai, skystosios dervos.
Svarbią vietą smilkalų kokybės procese užima kokybiškas medžiagų malimo malūnas ir kiti smulkinimui reikalingi indai, pavyzdžiui, piesta. Geriau nenaudoti elektrinių malimo mašinėlių, nes malant tokiu būdu organinės medžiagos įkaista, dalis kvapiųjų medžiagų išgaruoja ar suyra.
L.Kiškūnė atkreipia dėmesį, kad smilkymas – tai ne augalų, medienos deginimas. „Smilkant neturi jaustis laužo kvapo. Jei paprasčiausiai uždegsime sudžiovintas žoleles, medieną, tai bus deginimas. Naudojant tik lietuvišką medieną ir augalus smilkyti vargu ar pavyks“, - sako ji.
Kvapų žinovė bandė daryti krienų, pelynų šluoteles namams smilkyti, tačiau nelabai pavyko. Dėl degėsių kvapo jos labiau tinka lauke, atviroje erdvėje, kad ir terasoje. Lietuviška smilkymui tinkama medžiaga gali būti kadagio uogos, jas reikėtų smulkinti ir berti ant angliuko.
Rankų darbo smilkalai
0,5 stiklinės smulkintos kvapiosios dervos; 1 stiklinė smulkintų džiovintų žolelių, gėlių žiedų ar prieskonių; 0,5 stiklinės smulkintos medžio žievės arba medienos; ¾ stiklinės vyne išmirkytų razinų; 1 arbatinis šaukštelis medaus. Specialistai pataria maišyti tik tris skirtingas kvapiąsias medžiagas – dervą, medieną ir žoleles, prieskonius arba gėles.
1.Pasirinktą kvapiąją dervą atšaldykite, tada sugrūskite. Naudojamas specialus malūnas arba grūstuvė. Tinka gintaras, miros, opopanaxo, frankincenso, elemių, benzoino dervos. Jų galima įsigyti ekologiškomis prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse, internetinėse parduotuvėse.
2.Pasirinkite vienos ar kelių rūšių džiovintų žolelių, gėlių žiedų ar prieskonių. Sugrūskite jas grūstuvėje iki smulkių miltelių. Dažniausiai naudojami levandų žiedai, rožių žiedlapiai, čiobreliai, melisos, pelynai, jonažolė, rozmarinas, bazilikas, dauguma kitų prieskonių, ne tik žolelių, bet ir sėklų.
3. Sugrūskite norimos rūšies medžio žievę arba medieną. Geriausiai tinka pušis, kedras, santalas, kadagys.
4. Visus sugrūstus iki miltelių konsistensijos ingredientus sumaišykite ir dar sykį sugrūskite, kol gerai susimaišys. Birus smilkalas, kurį reikia mažais žiupsneliais berti ant degančio angliuko ir smilkyti, paruoštas.
5. Norėdami pasigaminti kūgio formos smilkalą pamirkykite per naktį razinas (galima naudoti ir džiovintas slyvas, abrikosus) vyne. Gerai nukoškite ir sutrinkite grūstuvėje.
6. Sumaišykite sugrūstas razinas su sausu dervų, medienos ir žolelių mišiniu. Įdėkite medų. Išminkykite rankomis iki vientisos masės.
7. Paskleiskite masę ant vaškinio popieriaus ir leiskite apdžiūti (ne karštyje ir ne saulėje). Formuokite kūgelius ir padžiovinkite kelias savaites. Uždekite ir smilkykite arba smilkykite uždėję ant angliuko.
