aA
Gedimino kalno nuošliaužos neramina vilniečius. Žmonės vis garsiau svarsto, kas gi nutiko Vilniaus miesto simboliui. GRYNAS.lt savo žurnalistiniame tyrime aiškinasi, kokios yra Gedimino kalno nuošliaužių susidarymo priežastys, ar pavyks kalną išsaugoti ir kokių priemonių imasi mokslininkai.
Slenkantis Gedimino pilies kalnas
Slenkantis Gedimino pilies kalnas
© DELFI / Domantas Pipas

GRYNAS.lt pasidomėjo, kas labiausiai gąsdina sostinės gyventojus, kalbant apie Gedimino kalno būklę. Žmonės vieningai tvirtina bijantys visai netekti Gedimino kalno, o kartu su juo ir pilies. Apklaustieji nėra įsitikinę, ar sostinės savivaldybė yra sutelkusi visas jėgas gelbėjant vieną iš kultūros paminklų. Taip pat žmonės nerimauja, ar nenutiks taip, kad iš viso kalno neteksime.

Tikėtina dar viena nuošliauža

Lietuvos geologijos tarnybos Inžinerinės geologijos skyriaus vedėja Roma Kanopienė teigia, kad gyventojų nuogąstavimai gali būti pagrįsti.

„Esant lietingoms oro sąlygoms, jeigu daug lytų ir nebūtų šalčio, galima tikėtis dar vienos nuošliaužos“, – tvirtina R. Kanopienė.

Specialistei antrina Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas Andrius Končius. Jis pritaria, kad jei į šalį sugrįš drėgmė, galima tikėtis nuošliaužos, tačiau taip pat ramina gyventojus, jog jokie reiškiniai gamtoje neįvyksta per dieną ir kalno stuomeniui pavojaus nėra.

„Galiu patvirtinti, kad jei bus drėgna, gali būti dar viena nuošliauža. Tai būtų paviršinio sluoksnio nuošliauža. To sluoksnio, kuris kaip oda tą kalną apsaugo. Bet viskas nevyksta taip greitai. Ir dar kartą kartoju, kad tai yra paviršiniai sluoksniai“, – aiškina A. Končius.

Gedimino pilis
Gedimino pilis
© DELFI / Domantas Pipas

Būtini tyrimai ir dėl aukštutinės pilies stabilumo

Lietuvos mokslų akademijos specialiai Gedimino kalno problemoms sudarytos darbo grupės vadovas Algimantas Grigelis taip pat negali paneigti, jog nebus dar vienos nuošliaužos.

„Patys kalno šlaitai per ilgą laiką yra padengti ne konsoliduotomis nuosėdomis. Dalis iš jų yra atsiradę statybų ar iškasimų laikotarpyje ir jos yra supiltinės. Tų nuosėdų šlaituose sukibimo koeficientas yra labai mažas. Pajudinamos jos byra ir dėl to atsiranda nuošliaužos. Mes šį sluoksnį vadiname deliuviu. Natūralus, susikaupęs dėl pagrindinių sluoksnių dūlėjimo, kalno viršus yra plonas, o į apačią jis truputį išstorėja, nes dėl gravitacijos dalelės po truputį slenka žemyn“, – aiškina mokslininkas.

Jis taip pat susirūpinęs dėl Gedimino pilies. Pasak jo, pats Gedimino pilies bokštas yra stabilus, tačiau nerimą kelia aukštinė pilis, kurios siena įskilusi iki dviejų centimetrų.

„Aš nesu inžinierius-technikas, bet Nacionaliniame muziejuje yra dokumentacija, pagal kurią galiu pasakyti, kad aukštutinės pilies griuvėsiai iš tikrųjų turi sienose vertikalių įskilimų. Tai yra žinoma jau ne pirmi metai ir stebimi pakitimai. Įskilimai yra atsiradę pakankamai seniai, tas plyšys yra iki dviejų centimetrų viršuje ir į apačią siaurėja. Čia turi būti ištirta, visų pirma, aukštutinės pilies griuvėsių pamatai ir nustatyta jų būklė“, – teigia specialistas.

Gedimino kalnos nuošliauža
Gedimino kalnos nuošliauža
© DELFI / Mindaugas Ažušilis

Nuošliaužų būta ne vienos

Esant drėgnoms oro sąlygoms, nuo Gedimino kalno nušliaužtų jau 5 nuošliauža. GRYNAS. lt savo žurnalistinio tyrimo metu išsiaiškino, kad jų būta 2004, 2008, ir du kartus šiais, 2016 metais. Tiesa, geologas, Gedimino kalno problemoms sudarytos darbo grupės vadovas A. Grigelis pasakoja, kad ir 2000 metais pastebėta besusidaranti nuošliauža, tačiau laiku imtasi priemonių, sustabdžiusių nuošliaužos slydimą.

Priežastis mato dar XX amžiuje

Priežasčių, kodėl ant Gedimino kalno susidaro nuošliaužos, yra daug. Geologas A. Grigelis užuomazgas įžvelgia dar Didžiojo kunigaikščio Gedimino laikais, kuomet kalnas buvo naudojamas gynybiniais tikslais. A. Grigelis pasakoja, kad didelė žala kalvai padaryta per Antrąjį pasaulinį karą.

„1944 metais buvo bokštas apšaudytas, apgriautas, šlaitai irgi nebuvo geros būklės. Per karą vokiečių kariuomenė iškasė ten du tunelius ir iš jų, mūsų skaičiavimas, išėmė ne mažiau 1000 kubinių metrų žemės, tai yra labai daug. Greičiausiai, išėjimai ir įėjimai buvo pilami maždaug už dabartinių Valdovų rūmų ir maždaug toje vietoje, kur dabar yra Nacionalinio Dailės muziejaus administracinis pastatas, ten kur keltuvas“, – primena geologas.

Kalne susikaupęs vanduo

Tunelių iškasimas tose pačiose vietose, kur šiais laikais vyksta grunto deformacija, galėjo padaryti neatstatomą žalą Gedimino kalno struktūrai, susilpninti kalvos stabilumą. Dar didesnius kalno pakitimus sukėlė 1948 metais vandeniu slopintas gaisras. Įėjimai nuo ugnies ir drėgmės užgriuvo bei buvo užmūryti.

„Kalne aiškiai yra susikaupę vandeningi sluoksniai. Mes žinome, kad kalno pats stuomuo, jo pagrindai yra stabilūs, nes juos sudaro morenos sluoksniai, kurie yra nelaidūs vandeniui. Jų yra trys. O tarp jų yra ledyno tirpsmo vandenų sluoksniai, kurie yra smėlingi ir tai yra vandens kolektorius, kuris gali akumuliuoti vandenį“, – teigia mokslininkas.

Poveikį daro ir intensyvus eismas

Kita geologo įvardyta problema, skatinanti Gedimino kalno slinkimą, yra nuolatiniai nematomi ir nejaučiami žemės virpesiai. Kalva apsupta judrių gatvių, kuriomis nuolat važiuoja sunkusis transportas. Didelį poveikį taip pat darė Valdovų rūmų statybos Gedimino kalno papėdėje.

„Kalnas yra šalia judrių gatvių. Vyksta statybos nuolat, važiuoja sunkusis transportas, gatvės grįstos tašytais akmenimis. Nuo to atsiranda virpesiai. Ir dėl jų ta smiltelė pasislenka vieną kitą milimetrą. Bet tai ilgas procesas. Užtai nuošliaužos ir neatsiranda kiekvienais metais. Praeina ilgas laiko tarpas“, – aiškina A. Grigelis.

Gedimino kalnas, apdengtas plėvele
Gedimino kalnas, apdengtas plėvele
© DELFI / Domantas Pipas

Didžiausias kalno priešas – drėgmė

Tačiau Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas A. Končius, kalbėdamas apie kalvos būklę, kelis kartus akcentuoja drėgmę, kaip vieną svarbiausių veiksnių, darančių įtaką nuošliaužų atsiradimui. Su specialistu sutinka ir Lietuvos mokslų akademijos darbų grupės vadovas A. Grigelis, sakydamas, jog ne dėl atsitiktinumo didžiausios nuošliaužos atsiranda rudenį arba pavasarį.

„Dėl vandens, gausių kritulių, lietingom vasarom, žiemą dėl įšalo, kada stipresnė žiema, deliuvis peršala visiškai iki pat pagrindinio sluoksnio. Atšyla dieną, o naktį vėl užšąla. Šito proceso rezultatas yra lėtas judėjimas iki vieną dieną ištinkančios katastrofos – nuošliaužos“, – pasakoja specialistas.

Tvarkymo darbai numatyti pavasarį

Dar vasarą sudaryta mokslininkų grupė rūpinasi Gedimino kalno išsaugojimu. A. Grigelis prisimena, kad kalva buvo tvarkyta jau 14 kartų. Šįkart šlaito rekonstrukcija numatoma pavasarį. Dabar atlikti minimalūs kalno tvarkymo darbai. Pagrindinė laukimo priežastis – blogos oro sąlygos.

„Šiuo metu buvo nesaugu, buvo lietus, šlaitas buvo plaunamas, gruntas yra labai minkštas, beveik tik purvas. Sutikit, kad rizikuoti žmonių gyvybėmis ir sveikata negalima. Dabar kaip tik ateina šaltas laikotarpis, kada purvas sustingsta. Tada galima jau daryti paruošiamuosius darbus, kad stabilizuotume situaciją“, – aiškina Gedimino kalno avarijos grėsmės likvidavimo projektų valdymo konsultantas A. Končius.

Gedimino kalnas
Gedimino kalnas
© D.Lauručio nuotr.

Anot jo, projektu numatyta tvarkyti kalno paviršinį sluoksnį, nes į stuomenį, pagrindines kalvos struktūras, nenorima daryti jokios inžinerinės invazijos. Tiesa, konkrečios priemonės dar nėra patvirtintos. A. Končius sako, kad konkretūs sprendiniai yra detalės, kurias reikia ištirti, atlikti skaičiavimus, parinkti medžiagas.

„Jeigu žmonės mano, kad niekas nevyksta, tai iš tikrųjų vyksta parengiamieji darbai. Reikia pasiruošti pavasario darbams“, – teigia A. Končius.

Išsaugoti Gedimino kalną tikrai įmanoma, tačiau specialistai tikina, jog nereikia tikėtis greitų rezultatų. Visi procesai gamtoje vyksta lėtai, todėl mokslininkams tenka kantriai ir tikslingai dirbti. Gyventojai raminami, kad kalno būklė yra stabili, pasitelkus šiuolaikines technologijas, visuomet nuspėjama galima nuošliauža ir galima tam pasiruošti.

www.GRYNAS.lt
|Populiariausi straipsniai ir video
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Nemalonus vaizdas Vilniaus centre: vilniečiai skundžiasi baisiu dvoku ir tarša Neryje (136)

„Fekalijų kvapas ir aiškiai matomas teršimas ties Baltuoju tiltu Vilniuje“, – ketvirtadienį...

Gyventojai ugdosi naują įprotį, tačiau dar ne visi supranta naudą (5)

Gamtoje šiukšlėms ne vieta – aplinkos tvarkymo talkų metu surenkami vis mažesni šiukšlių...

Nausėda vetavo žvejybos kvotų verslinei žvejybai skirstymą ne aukcionuose (12)

Prezidentas Gitanas Nausėda vetavo birželio pabaigoje Seimo priimtą Žuvininkystės įstatymą,...

Baltijos jūrai iškilo didžiulė grėsmė: ši medžiaga kur kas pavojingesnė nei iki šiol manyta (81)

Vandenynuose plaukiojančios „šiukšlių salos“ yra tokio dydžio, kad net sunku patikėti....

Kariškių gerumas sujaudino iki širdies gelmių: išsaugojo per kelią ėjusio ežiuko gyvybę (59)

Antradienio rytą Delfi redakciją pasiekė skaitytojos Ugnės filmuota medžiaga, kurioje...

Top naujienos

Sutrikdė bauda iš „trikojo“: rodo, kad greitis buvo viršytas Rusijoje, kodėl – niekas nepaaiškina (8)

Per porą dienų, o kartais ir dar greičiau, atkeliaujantys administracinio nusižengimo protokolai...

Lukašenka įspėjo: užsikurs tokia pirtis, jog kankinsis visi – iki pat Vladivostoko „Rusija bijo mus prarasti“ (54)

Jeigu Baltarusijoje bus bandoma destabilizuoti padėtį, bus sunku visiems – iki pat Vladivostoko,...

Sinoptikai: stiprus lietus nuo Marijampolės judės Kauno link ir keliaus toliau

Antradienio popietę centrinėje Lietuvos dalyje prognozuojamas stiprus lietus, BNS informavo...

„Sodra“ paskelbė išmokų kalendorių: rugpjūtį pensininkus pasieks ir vienkartinės išmokos (92)

„Sodra“ paskelbė išmokų kalendorių. Rugpjūtį senjorus kartu su pensijomis pasieks ir...

Briuselis griežtina toną Lenkijai: nebus vertybių, nebus ir pinigų (167)

Europos Komisija praėjusį ketvirtadienį paskelbė įspėjimą Lenkija i, Vengrijai ir visoms...

Po žingsnelį parodė, kaip tiriama dėl COVID-19: pojūčiai ne patys maloniausi (52)

Apie naujus koronaviruso užsikrėtimų atvejus girdime kasdien ir kone visur, o tyrimai įvairiose...

Muitininkai savaitgalį iš rusų kontrabandininkų atėmė milijonus rublių ir šimtus tūkstančių eurų (5)

Medininkų kelio posto muitininkai praėjusį savaitgalį sulaikė dvi grynųjų pinigų kontrabandos...

Lenkijoje sergamumo koronavirusu rodiklis dar labiau išaugo: Lietuvos reakciją vadina visišku nesusipratimu (263)

Kiekvieną pirmadienį Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pateikia atnaujintą rizikos šalių...

|Maža didelių žinių kaina