Skatina taupyti geriamąjį vandenį: ateitis sunkiai prognozuojama

 (146)
Vienas svarbiausių išteklių visame pasaulyje – geriamasis vanduo. Jis gyvybiškai svarbus ne tik žmogui, bet ir gamtai. Vis dėlto geriamojo vandens ištekliai yra nevienodi. GRYNAS.lt aiškinasi, kokie yra geriamojo vandens ištekliai Lietuvoje, kaip skatinama juos taupyti ir kokia apskritai yra mūsų šalies geriamojo vandens kokybė.
© DELFI / Šarūnas Mažeika

Geriamasis vanduo – giliai po žeme

Žmogus gali gerti tik švarų geriamąjį vandenį. Todėl visame pasaulyje įvairiais būdais stengiamasi išgauti kuo daugiau geriamojo vandens. Geriamasis vanduo išgaunamas iš vandenviečių per gręžinius. Jose yra švarus požeminis vanduo. Reikėtų pabrėžti, kad požeminis ir gruntinis vanduo nėra tas pats išteklius. Gruntinis vanduo yra sluoksnyje arčiau žemės paviršiaus. Tokio vandens galima rasti senuosiuose sodybų šuliniuose, tačiau mokslininkai perspėja, kad prieš geriant šį vandenį, reikėtų jį ištirti. Kadangi gruntinis vanduo yra arčiau žemės paviršiaus, jį gali labai lengvai pasiekti žemės ūkio ar kita tarša.

Požeminis vanduo (tas, kuris išgaunamas iš vandenviečių) yra giliai po žeme, todėl tikimybė, kad jį pasieks paviršinė tarša, nedidelė. Vis dėlto, kaip teigia Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) Hidrogeologijos skyriaus vedėja Rasa Radienė, jei įvyktų didelė nelaimė, kurios metu į aplinką išsilietų didelis teršalų kiekis, gali būti, kad dalis jų pasiektų ir požeminį vandenį.

Požeminio vandens ištekliai yra nevienodi. Pavyzdžiui, jau seniai žinoma, kad Afrikoje, Vidurio Rytų šalyse vandens yra kur kas mažiau nei išsivysčiusiose pasaulio valstybėse. Vis dėlto, kaip aiškina Vilniaus Gedimino Technikos universiteto (VGTU) Vandentvarkos inžinerijos katedros profesorius Mindaugas Rimeika, kiek kiekviena valstybė turi geriamojo vandens išteklių, priklauso ne nuo ekonominių sąlygų.

„Geologai spėja, kad požeminis vanduo formavosi per ledynmečius. Iš esmės iki 100 metrų gylio mūsų reljefą tikrai formavo ledynai“, – mano M. Rimeika.

Sunaudojama mažiau nei galima

VGTU prof. M. Rimeikos teigimu, Lietuvoje yra įžvalgyta 3 mln. kubinių metrų galimo suvartoti per dieną geriamojo vandens. Kad būtų paprasčiau suprasti, koks tai didelis kiekis vandens, jį galima palyginti su olimpiniu baseinu. Paprastai olimpiniuose baseinuose telpa nuo 2500 kubinių metrų vandens. Lietuvos gyventojai per dieną gali sunaudoti 3 mln. kubinių metrų geriamojo vandens arba 1200 vandens sklidinus olimpinius baseinus.

Tačiau, LGT specialistės R. Radienės duomenimis, Lietuvoje (ir individualūs namų ūkiai, ir pramonė) praeitais metais per parą buvo išnaudojama 360 tūkst. kubinių metrų vandens. Tai yra 144 olimpiniai baseinai.

Olimpinis baseinas
Olimpinis baseinas
© Fotodiena/Alfredas Pliadis

Vis dėlto, M. Rimeika sako, kad net jei šalyje per parą būtų sunaudojama visa geriamojo vandens paros norma, išteklių mums nepritrūktų, nes jie yra atsinaujinantys.

„Jau taip susiklostė istoriškai, kad mūsų valstybė naudoja tik požeminį vandenį, o jo pas mus yra daug. Išžvalgyta Lietuvoje yra netoli 3 mln. kubinių metrų vandens per dieną. Kitaip tariant, tiek jo galima per dieną sunaudoti. Geologai yra paskaičiavę, kad jei mes imtume 3 mln. kubinių metrų per dieną, vargu ar jo pritrūktų, nes vandens ištekliai yra atsinaujinantys, jo vėl priteka iš naujo. Todėl mes galime ramiai naudoti vandenį, jei nebus kitų pasaulio kataklizmų ir mums jo užteks dar daug metų į priekį“, – teigia mokslininkas.

Ištekliai pakankami

Nors atrodytų, kad 1200 olimpiniai baseinai geriamojo vandens per parą yra didelis galimo išnaudoti vandens kiekis, M. Rimeika vis tiek nesiūlo labai atsipalaiduoti. Jo teigimu, atsižvelgiant į mūsų populiaciją, vandens ištekliai dideli, tačiau, jei gyventojų populiacija augtų, geriamojo vandens šalis gali ir pritrūkti.

„Šiuo metu Lietuvoje gyvena 2,5 mln., kurie naudoja tą vandenį, bet tokioj teritorijoj kaip mūsų, kur yra 65 tūkst. kvadratiniai kilometrai, galėtų gyventi 25 mln. gyventojų, kaip Olandijoje, pavyzdžiui. Bet tuomet mūsų ištekliai būtų ant ribos. Tai mes turime daug vandens, nes mūsų populiacija tokia. Jei populiacija būtų didesnė, būtų kitaip“, – mano pašnekovas.

Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvoje per dieną išnaudojama tik apie 10 proc. galimo sunaudoti geriamojo vandens išteklių, LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėja R. Radienė mano, jog nerimauti nevertėtų.

„Ir čia yra tie ištekliai, kurie atsinaujina natūralaus proceso metu: vykstant kritulių infiltracijai į gruntą, taip pat infiltracijai iš apatinių sluoksnių. <...> Lietuvai pavojaus dėl gyventojų padaugėjimo niekas negresia“, – aiškina R. Radienė.

Išgaunamo požeminio vandens kiekiai ne visais laikais buvo vienodi. R. Radienė pasakoja, kad geriamojo vandens vartojimas labai priklausęs nuo ekonominių sąlygų: „Vandens gavyba pastaruoju metu mažėja. Skirtumas nėra žymus, bet jis yra. Sovietmečiu išgavimas buvo didžiausias. Vėliau gavybos pikas buvo 2007 – 2008 metais, po to stebimas vandens naudojimo ir išgavimo mažėjimas. Lyginant su 2008 metais požeminio vandens gavyba vandenvietėse sumažėjo apie 13 %. Tai galima pagrįsti ekonomine situacija šalyje, apmokestinimo politika. Gyventojams ir verslui yra svarbi kubinio metro kaina ir tai iš karto atsiliepia vartojimui.“

Kokybę vertina gerai

Be to, svarbu įvertinti ir vandens išteklių kokybę. LGT Hidrogeologijos skyriaus vedėjos R. Radienės teigimu, Lietuvos geriamasis vanduo yra kokybiškas, tačiau kai kuriuose regionuose pastebimi tam tikrų medžiagų kiekių nukrypimai nuo normų.

„Lietuvoje vyrauja labai geros ir geros kokybės vanduo, tačiau yra keletas vietų, kur ištekliai dėl gamtinių sąlygų nėra labai aukštos kokybės. Pavyzdžiui, vakarų Lietuvoje mes turime zoną, kurioje yra natūraliai padidėjęs fluoridų kiekis, šiaurinėje ir centrinėje Lietuvos dalyje gipsingos nuogulos formuoja sulfatų anomaliją, o apie Vilkaviškį, Suvalkijoje bei centrinėje dalyje apie Kėdainius vandens prietaka iš gilesnių sluoksnių duoda padidintas chloridų koncentracijas, neatitinkančias geriamojo vandens reikalavimų. Bet tai yra natūralių gamtinių procesų ir vandenį talpinančių uolienų sudėties pasekmė.“ – aiškina specialistė.

Tačiau ji pabrėžia, kad šiose išvardytose zonose gyventojams tiekiamas vanduo dar labiau stebimas: „Geriamojo vandens kokybė yra stebima, todėl vandenvietėse, kuriose vienų ar kitų medžiagų koncentracijos viršija leidžiamas normas, yra naudojamos įvairios vandens gerinimo priemonės, pavyzdžiui mažinančios fluoridų kiekį ir pan. Kas susiję su geriamuoju vandeniu iš vandenviečių, tai jis tikrai yra prižiūrimas ir saugus gyventojams. Kartais iškyla problemų dėl vienų ar kitų priežasčių, bet dėl vykdomo kokybės monitoringo labai greitai į tai sureaguojama.“

Vandens išteklių tausojimas – bendra ES šalių politika

Nors Lietuvoje geriamojo vandens ištekliai pakankami, gyventojai vis tiek skatinami jį taupyti. Aplinkos ministerijos Vandenų ir žemės gelmių departamento Vandenų politikos skyriaus vedėjas Irmantas Valūnas aiškina, kad visų išteklių tausojimas yra bendra Europos Sąjungos šalių kryptis. Lietuvoje skatinama taupyti per finansų prizmę. Taip pat vis daugiau propaguojamas pakartotinis vandens naudojimas.

„Skatinimas taupyti Lietuvoje iš esmės vyksta per mokesčius. Įvedant arba nustatant mokesčius už išgaunamą vandenį ūkio subjektams, tiems, kurie patys apsirūpina, ir tiems gyventojams, kurių vandens vartojimą taip pat turėtų veikti nustatyta vandens kaina. Tai daugiausiai reguliavimas vyksta per mokesčius. Kitos priemonės, kurios turėtų skatinti efektyvų vandens panaudojimą, pavyzdžiui, išvalytos nuotekos, jei įmanoma, turėtų būti naudojamos pakartotinai. Pavyzdžiui, suleidžiamos į priešgaisrinio vandens rezervuarą, drėkinimui ar panašiai“, – vardija Aplinkos ministerijos specialistas.

Skatina taupyti geriamąjį vandenį: ateitis sunkiai prognozuojama
© GRYNAS.lt nuotr.

Kai kurios teritorijos su nemažais vandens ištekliais patiria vadinamąjį „gėlo vandens stresą“ (angl. freshwater stress). Vandenį iš savo turimų vandens šaltinių jos eksploatuoja pernelyg greitai. Industrializuotose valstybėse milžiniški vandens kiekiai suvartojami, pavyzdžiui, žemės ūkio produkcijai gauti ir elektros energijai gaminti (čia vanduo naudojamas įrenginiams vėsinti). Lietuva nėra išimtis. Nors vandens mes sunaudojame mažiau nei turime galimybę vis dėlto skatinama jį taupyti tam, kad net jei Lietuvoje įvyktų ekologinė nelaimė ir būtų užterštos dalies Lietuvos geriamojo vandens vandenvietės, geriamojo vandens užtektų dar daug metų į priekį.

Parašykite savo nuomonę
arba diskutuokite anonimiškai čia
Skelbdami savo nuomonę, Jūs sutinkate su taisyklėmis
Rodyti diskusiją Rodyti diskusiją

SKAITOMUMO INDIKATORIUS

157417893

Tiek kartu perskaityti* visi grynas.lt straipsniai

* Indikatoriuje skaiciuojama, kiek skaitytojai iš viso perskaite publikaciju nuo GRYNAS.lt starto (2010 gruodis)