Šimtas savanorių komandų tvarkė per 50 vandens telkinių

Centrinis iniciatyvos renginys šeštadienio rytą vyko Vilniuje. Jo dalyviai švarino Vilnios upę Naujojoje Vilnioje. Savanoriai iš upės tempė padangas, plastikines bei medines kėdes, metalo atliekas. Pakrantėse dažniausiai buvo randamos plastikinės pakuotės, stiklinė tara ir drabužiai. Iš viso šiame renginyje surinkta beveik viena tona atliekų, tarp jų – 25 padangos.

Šimtas savanorių komandų tvarkė per 50 vandens telkinių, upių tvarkymas

© ELTA

Žaliosios politikos instituto duomenimis, upių švarinimo renginiai vyko 56 Lietuvos miestuose ir miesteliuose, o aktyviausiai šiemet įsitraukė vilniečiai. Tiesa, vos vienu tvarkymosi tašku jiems nusileido Kėdainių rajono gyventojai. Trečioje vietoje pagal užregistruotų tvarkymosi vietų skaičių – Kauno miestas. Radiniai visose tvarkytose upėse gana panašūs. Iš stambių atliekų dažniausiai randamos padangos.

„Kaip visos šios atliekos atsiduria upėse ar jų pakrantėse, priežasčių gali būti daug. Kai pakrantėje randame baldus, buitinę techniką ar elektroniką, darome prielaidą, kad jais ten atsikratė gyventojai. Kai aptinkame upelį, kuriame dešimtys ar net šimtai padangų, o netoliese įsikūrusios automobilių remonto paslaugas teikiančios įmonės, įtarimai, žinoma, krypsta į jų pusę“, – sako iniciatyvai Lietuvoje atstovaujančio Žaliosios politikos instituto prezidentas Remigijus Lapinskas.

Organizatoriai pastebi, kad smulkiomis atliekomis bei tekstilės gaminiais pakrantes dažnai užteršia prie jų laiką leidžiantys žmonės. Pavyzdžiui, Vilniuje savanoriai rado išskirtinai daug drabužių. Tiesa, visai netoli tvarkomos vietos yra įrengtas tekstilės atliekų konteineris, kuris dažnai būna perpildytas. Kadangi gyventojai drabužius palieka tiesiog šalia jo, bet kas juos gali pasiimti.

Šimtas savanorių komandų tvarkė per 50 vandens telkinių, upių tvarkymas

© ELTA

„Dažna taršos gamtoje priežastis – atviros šiukšliadėžės. Jos vilioja gyvūnus, ypač paukščius. Kai šiukšliadėžės perpildytos atliekomis, gyvūnams labai paprasta atliekas iš jų ištraukti ir išnešioti gamtoje. Tikėtina, kad ateityje tokių šiukšliadėžių mažės, o mes vis labiau ugdysime sau įprotį ne ieškoti šiukšliadėžių, o viską, ką atsinešėme į gamtą, išsinešti su savimi“, – teigė R. Lapinskas.

Iniciatyvą „River Cleanup Lietuva“ Vilniuje koordinavusi Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė teigė, kad šiemet švarinant upes pastebėjo kelias naujas tendencijas ir abi jos skatina sunerimti. Pavyzdžiui, švarindami upes savanoriai šiemet pastebėjo įtartinų į upę nutiestų vamzdžių. Organizatoriai įsipareigojo apie juos pranešti atsakingoms institucijoms, kad jos atliktų patikrinimus ir nustatytų, ar jie legalūs ir kokios nuotekos jais teka.

„Dažniausiai „lobiai“, kuriuos randame upėse, būna pragulėję ten daugybę metų, kartais randame padangas, kilimus ar elektroniką taip apaugusią žolėmis ar susmegusią į žemę, kad vos galime ją ištraukti. Tačiau tikrai ne visa tarša yra istorinė. Šiemet teko sugrįžti tvarkyti tą pačią teritoriją, kurią jau buvome sutvarkę prieš dvejus metus. Deja, bet šiandien pakrantės čia atrodo dar blogiau nei tuomet“, – pastebi I. Budraitė.

Belgijoje gimusi tarptautinė „River Cleanup“ iniciatyva, kasmet suvienijanti gyventojus upių švarinimui, Lietuvoje vyksta jau ketvirtą kartą, nurodoma Žaliosios politikos instituto pranešime. Tarptautiniu lygiu nuo iniciatyvos pradžios jau surengta beveik 3 000 tvarkymosi talkų, per kurias surinkta daugiau nei 2 mln. kilogramų atliekų.

Prie iniciatyvos Lietuvoje dažnai prisijungia narai, baidarių klubai, gelbėtojų tarnybos, dvejus metus iš eilės švarinti upes padeda NATO kariai iš Nyderlandų. Šiemet organizatoriai bendradarbiaudami su Lietuvos tautiniu olimpiniu komitetu daug dėmesio skyrė fiziniam aktyvumui, todėl prie tvarkymosi prisijungė ir irklenčių entuziastai.