aA
Jie nebijo Antarktidos ledo, tropikų karščių. Jie išgyvena dykumoje, pelkėse, atvirame vandenyne, ant smailių uolų, plynoje tundroje, kalnų viršūnėse, kur stinga deguonies, ir nederlingoje dirvoje.
Kai kurie iš jų nesustojami skrenda dienų dienas. Jie kerta pusrutulius, išvengia uraganų, plėšrūnų ir metai iš metų atskrenda praktiškai į tą pačią vietą.

Jie prisitaikė prie kiekvienos ekosistemos Žemėje dydžiu, įpročiais ir spalvomis, apdulkina augalus, sunaikina dvėselienas, patręšia augalus. Tačiau nepaisant šių įspūdingų sugebėjimų paukščiams gresia pavojus. Jį aprašo portalas nationalgeographic.com
Jaunas erelis vakare
© Mariaus Čepulio nuotr.

Paukščių išsaugojimu besirūpinančios organizacijos „BirdLife International“ duomenimis, iš 1 300 rūšių paukščių kas aštuntam gresia išnykimas. Ir padėtis vis prastėja.

Šiaurės Amerikos grūdais turtingame regione pievų paukščiams, kaip antai, pieviniams tupialams, gresia išnykimas. Europoje ir Šiaurės Amerikoje išnykimas gresia čiurliams ir kregždėms.

Visoje Afrikoje mažėja erelių, grifų ir kitų plėšriųjų paukščių.
Šiaurinėje Atlanto vandenyno dalyje nyksta laibasnapių narūnėlių, mormonų ir kitokių jūrinių paukščių kolonijos, Vakarų pusrutulyje mažėja sausumoje gyvenančių paukščių, pavyzdžiui, islandinių bėgikų.

Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad plėšriųjų paukščių Pietų Karolinoje organizme tebėra DDT ir kitų pesticidų liekanų, o tai rodo, kad per 40 pastarųjų metų pesticidų naudojimas ne itin sumažėjo.
Citata

Migruojantiems paukščiams, kuriems svarbi Azijos Geltonoji jūra, – krantiniams tilvikams, girnovėms, pelikanams ir gandrams irgi gresia išnykimas. Australijos ir Pietų Amerikos papūgoms atėjo sunkūs laikai, kai kurios Antarktidos pingvinų rūšys badauja.

Daugelis rūšių ėmė nykti, nes sumažėjo jų gyvenamų vietų – pelkių, upių, miškų, lygumų, sumažėjo ir lesalo. Šiais laikais paukščiai vis dažniau mums „praneša“ apie didėjančią grėsmę ir žmogaus sveikatai.
Iš paukščių ląstelių tyrimų mokslininkai iššifravo vis stiprėjančius pavojaus signalus iš viso pasaulio ekosistemų.

Galbūt sunku patikėti, bet Europoje grėsmė išnykti kyla kregždėms
Galbūt sunku patikėti, bet Europoje grėsmė išnykti kyla kregždėms
© Jovyto Parvainio nuotr.


Kaip kanarėlės iš pasakų, kurias kažkada angliakasiai paleisdavo į kasyklas, kad patikrintų, ar ten nėra nuodingų dujų, paukščiai siunčia stipriausių signalų, kad toksinės medžiagos gali būti kenksmingos ir žmonėms.

Ar DDT vis dar naudojamas?

Rachel Carson buvo pirmoji ir šioje srityje garsiausia mokslininkė, įžvelgusi ryšį tarp paukščių ir žmonių likimo. Sunerimusi, kad vis sparčiau nyksta plėšrieji paukščiai ir paukščiai giesmininkai, ji ėmė tirti pesticido DDT poveikį. Tai buvo pirmas sintetinis pesticidas, po Antrojo pasaulinio karo pradėtas plačiai naudoti naikinant uodus ir kitus vabzdžius.

Jos 1962 m. išleistoje knygoje „Tylus pavasaris“ („Silent Spring“, - angl.) buvo aprašyta, kaip DDT per maisto grandines patenka per vabzdžius į juos sulesusių paukščių organizmus, kaupiasi audiniuose, organuose, riebaliniuose plėšrūnų – sakalų, erelių žuvininkų, erelių ir pelikanų sluoksniuose.

Kilus visuomenės pasipiktinimui, iki 1972-ųjų DDT naudojimas buvo užraustas JAV, galiausiai ir visame pasaulyje, išskyrus šalis, kuriose siaučia maliarija, daugiausia – Afrikoje.

Baltarusijoje tvarkomi DDT pesticidai
Baltarusijoje tvarkomi DDT pesticidai
© Reuters/Scanpix

Visgi DDT padariniai liko. Neseniai atliktas tyrimas parodė, kad plėšriųjų paukščių Pietų Karolinoje organizme tebėra DDT ir kitų pesticidų liekanų, o tai rodo, kad per 40 pastarųjų metų pesticidų naudojimas ne itin sumažėjo.

Pažeista dauginimosi sistema

Kaip minėta, iš 1 300 paukščių rūšių visame pasaulyje kas aštuntam gresia išnykimas. Mičigano valstijoje, mažame Sent Luiso mietelyje prie senos chemikalų gamyklos liepsnelės vis dar krenta negyvos, apsinuodijusios pesticidu DDT.

Paukščių organizmuose taip pat kaupiasi ir baldų bei elektronikos gamybai naudojamos bromuotos cheminės medžiagos.
Citata

Po knygos „Tylus pavasaris“ pasirodymo atlikta tikslesnių biocheminių analizių. Daugumą tyrimų atliko kanadietis toksikologas Glenas Foxas, daugelis jų buvo atlikta prie Didžiųjų ežerų (ežerų grupė JAV ir Kanadoje).

Europoje pirmiausia nyksta plėšrūs paukščiai. Sakalai - vieni iš jų
Europoje pirmiausia nyksta plėšrūs paukščiai. Sakalai - vieni iš jų
© Mariaus Čepulio nuotr.

G. Foxas praėjo tirti žuvėdras ir kitus žuvimi mintančius paukščius. Jis aptiko didelį kiekį organinių junginių ir teršalų – polichlorintų bifenilų (PCB) ežeruose ir išsiaiškino, kad paukščių skydliaukės yra padidėjusios ir gamina mažiau hormonų. Mitybos grandinėse besikaupiantys chemikalai – DDT, PCB 1978 m. buvo uždrausti JAV, paskui ir kitose pasaulio šalyse.

Ekotoksikologoės Christy Morrissey teigimu, „paukščiai gali daug pasakyti apie tai, kas vyksta aplink mus ir ko mes nematome“.
Citata

Iki devinto dešimtmečio pabaigos buvo atlikta tiek tyrimų apie chemikalus Didžiuosiuose ežeruose, kad zoologas Theo Colbornas, o paskui ir gamtosaugos organizacija „World Wildlife Fund“ nutarė apžvelgti tyrimus ir pamėginti suvokti tendencijas.

Rezultatai apstulbino: nyko 16 ar 17 Didžiųjų ežerų plėšriųjų paukščių rūšių, nes buvo padaryta žala jų endokrininei sistemai, atsakingai už hormonus ir dauginimąsi. Žalą padarė chemikalai vandenyje ir žuvyse. 

Kokią žinią mums nori perduoti paukščiai?

Tyrimai parodė, kad tokie patys chemikalai gali išderinti ir žmonių hormonus. Nėščia moteris perduoda tokią taršą įsčiose esančiam kūdikiui, o ši, kaip įrodė tyrimai, trikdo kūdikio smegenų, reprodukcinės sistemos ir imuniteto vystymąsi, todėl vaikai gimsta mažiau protiškai pajėgūs, turi elgesio sutrikimų, vėliau – problemų dėl vaisingumo.

Dalis tyrimų parodė, jog dėl žalos endokrininei sistemai vėliau didėja prostatos, krūties ir kitų ligų rizika, netgi galimi genetiniai pokyčiai bei padariniai netgi anūkams ir proanūkiams.
Taigi paukščiai, galima sakyti, siunčia žmonėms signalus apie grėsmę sveikatai.

Žuvimis mintantys paukščiai gauna visą jose susikaupusią taršą. Juodoji žuvėdra
Žuvimis mintantys paukščiai gauna visą jose susikaupusią taršą. Juodoji žuvėdra
© Mariaus Čepulio nuotr.

Ekotoksikologoės Christy Morrissey teigimu, „paukščiai gali daug pasakyti apie tai, kas vyksta aplink mus ir ko mes nematome“.

Kaip rodo tyrimai, paukščių organizmai užteršti naujais chemikalais – perfluorocheminėmis medžiagomis (PFG), kurios naudojamos tefloninių ir nesitepančių paviršių gamybai. Paukščių organizmuose taip pat kaupiasi ir baldų bei elektronikos gamybai naudojamos bromuotos cheminės medžiagos.

Pavyzdžiui, Švedijoje, ornitologai aiškinasi, kodėl jūrinių erelių Baltijos jūros pakrantėje, kurie praėjusio amžiaus aštuntą dešimtmetį stipriai nukentėjo nuo DDT ir PCB, vėl suplonėjo kiaušinių lukštai ir deformavosi embrionai.

Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Baltarusiai atsakė dėl Neries vandens lygio kėlimo: galimybių nėra (60)

Baltarusija negalės padėti Lietuvai atstatyti kritiškai nusekusios Neries vandens lygio, teigiama...

Šiaurės Kanadoje užfiksuotas neįtikėtinas karščio rekordas (2)

Šiauriausiai esančioje Žemės gyvenvietėje užfiksuotas temperatūros rekordas. Šiaurės Kanadoje...

Feisbuke plinta zoologijos sodo gyvūnų nuotraukos: lankytojai sako, kad situacija baisesnė nei cirke (92)

Reaguodamas į socialiniame tinkle „Facebook“ plintantį vaizdo įrašą, kad Klaipėdos...

Aplinkos ministras: baltarusiai atsakymą dėl vandens lygio Neryje pateiks per dvi dienas (15)

Dėl kritiškai nukritusio vandens lygio Neryje oficialaus atsakymo iš Baltarusijos Lietuva...

Aplinkos ministras aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos diplomatais (12)

Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika antradienį aptars Neries vandens lygį su Baltarusijos...

Top naujienos

Rasa Kazėnienė pratrūko: prokuratūrą reikia aptverti tvora ir visi žinos, už ką prokurorai ten sėdi (145)

Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotoja Rasa Kazėnienė stebisi prokuratūros priimtu...

Perspėja dėl išpopuliarėjusios sendinimo programėlės: kūrė buvęs liūdnai pagarsėjusios rusiškos įmonės darbuotojas papildyta (77)

2017-aisiais sukurta programėlė „FaceApp“ šiomis dienomis pritraukė daugybę vartotojų....

Naujos Skvernelio vyriausybės mįslės: trys ministrai keisis tikrai, dėl vieno – klausimas (94)

Formuojant naują Ministrų Kabinetą greičiausiai keisis trys ministrai – susisiekimo, vidaus...

Buvusią porą pasivijo senos problemos: Uspaskichas ir Blažytė turės sumokėti 158 tūkst. eurų mokesčių (61)

Darbo partijos įkūrėjas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas ir jo buvusi sutuoktinė,...

Lietuvos bankas kreipėsi į teismą dėl svetainių, kuriose sukčiai apsimeta DELFI (9)

Dėl interneto sklindančios melagingos informacijos, skelbiamos sukčių sukurtose svetainėse,...

Tautvydas Marčiulaitis. Lietuvos kaimo mirtis

Vos prieš kelis metus buvo labai madinga prievartauti statistiką stengiantis įrodyti, jog jau...

Daliai į Lietuvą grįžtančių emigrantų – nemokamas sveikatos draudimas (15)

Lietuvos piliečiai ar teisę į pilietybę turintys lietuvių kilmės asmenys, atvykstantys į...

Ką blogai daro vairuotojai, po avarijos pildydami eismo įvykio deklaracijas (1)

Eismo įvykis , be jokios abejonės, sukelia daug streso. Negana to, kad transporto priemonė...

Kuo Lietuvai palanki naujoji EK vadovė, o kas kelia nerimą: tai nebus „bičiulis“ Junckeris (45)

Naujoji Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen gerai pažįsta Lietuvą, o ir lietuvių...

Kaunui reikės palaukti: Eurolyga finalo ketvertą perkėlė į Kelną (20)

Kitais metais Eurolygos čempionai paaiškės ketvirtame pagal dydį Vokietijos mieste Kelne. 2020...