Šie paukščiai savo kolonijas mėgsta įkurti gyvenviečių parkuose, skveruose, kapinėse ar klebonijose. Tačiau jų ir žmonių kaimynystė kelia nesantaiką – kovai nuo sutemų iki aušros klykia nežemiškais balsais, dergia, tiesiog kelia netvarką.
Visgi ornitologai atskleidžia ir kitą medalio pusę - kovai sparčiai nyksta. Pasak ornitologo Vytauto Eigirdo, per paskutiniuosius kelis metus jų populiacija sumažėjo net 50 proc. O žmonių kaimynystėje sparnuočiai kuriasi todėl, kad šalia miestų nyksta miškeliai, kuriuose anksčiau gyveno kovai.
Kovai karaliauja Rusnės parke
Pavasariui atėjus, suskumbame džiaugtis ne tik atbundančia gamta, bet pamatome išryškėjusias miesto problemas. Viena jų - kovai, jau sugrįžę į miesto ir miestelių parkus. Šie paukščiai, įsikūrę žmonių kaimynystėje kelia problemų - dergia parkų suolus, automobilius, nuo aušros iki sutemų klykia.
„Kas antrą dieną eina žmonės grėbia šakas, išmatas. Kai pradės perėti jauniklius, parku ir gatvėmis nebesinaudosime, nes bus neįmanoma. Kai pradeda švisti, jie pradeda klykti ir klykia tol, kol užtemsta. Taip pat baisingai dergia, visi suoliukai apdergti, greitai žmonės čia nebeis“, - sakė D. Drobnienė.
Bandydama kovoti su kovais, prieš keletą metų Rusnės seniūnė prašė pašaudyti šiuos paukščius, tačiau, pasirodo, gyvenvietėje šaudyti negalima, vėliau nebuvo galimybių. Dabar seniūnė nebežino ką daryti, kaip kovus išprašyti iš miestelio.
Su kovų keliamomis problemomis jau susiduria ne tik parkų lankytojai, bet ir Šilutės daugiabučių gyventojai. Šių paukščių lizdų apstu medžių viršūnėse šalia namų, jų galima pamatyti Jaunimo, Melioratorių ar Laisvės kvartaluose, parkuose, kituose kiemuose.
Žmonės skundžiasi nepakeliamu kovų triukšmu, nudergtais langais, šaligtaviais ar automobiliais, taip pat netvarka šalia konteinerių, nes šie paukščiai maisto ieško būtent ten.
Šilutės seniūnas Raimondas Steponkus pasakojo, kad imdamasi spręsti šią probemą ir gavusi leidimą seniūnija jau du kartus ardė šių paukščių lizdus. Darbai, kurių metų buvo išardyta apie 40 kovų ir pilkųjų varnų lizdų, vyko kovo pabaigoje. Seniūnas taip pat laikosi nuomonės, kad šių paukščių populiacija mieste sumažės įrengus pusiau požeminius buitinių atliekų konteinerius, nes tada paukšiai maisto bus priversti ieškoti kažkur kitur.
Sparčiai nyksta
„Kovai nuo seno problema, kai jie įsikuria miestuose. Jei anksčiau jie būdavo miškeliuose šalia miestų, tai dabar parsikrausto į gyvenvietes, ten, kur randa vietą lizdams krauti“, - sako Ventės rago ornitologas Vytautas Eigirdas.
Anot jo, visoje Lietuvoje kovai sparčiai nyksta, vien per pastaruosius kelis metus jų populiacija sumažėjo perpus. Tai ypač kelia nerimą ornitologams, tad susiduriant gamtai ir žmogui, reikėtų ieškoti kompromiso.
Kad kovai - įsisenėjusi problema miestuose, sutinka ir Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausiasis specialistas Laimutis Budrys. Tačiau, anot jo, išprašant juos iš žmogaus kaimynystės turi būti laikomasi pusiausvyros, nes, pavyzdžiui, kaimynai lenkai, taikydami įvairius kovų persekiojimo būdus galiausiai turėjo juos įtraukti į Raudonąją knygą.
Šis paukštis visuomet buvo žmogaus palydovas, kurdavosi greta jo, ne tik perėdavo jo kaimynystėje, bet ir maitinosi žmonių dirbamuose laukuose, daržuose, nekonkuruodamas su juo, o vykdydamas savo misiją – palaikydamas gamtos pusiausvyrą. Juk būtent kovai yra viena iš nedaugelio rūšių, kuri gali reikšmingai reguliuoti grambuolių gausą (o šie nemažai žmogui bėdų pridaro), taip pat sulesa nemažai pelinių graužikų, kitų žemės ūkio kenkėjų.
L. Budrys ir V. Eigirdas sutinka, kad gyventojams kovų kaimynystė yra nemaloni. Bandant sugyventi su šiais paukščiais yra įvairių prevencinių priemonių. Anot L. Budrio, šie paukščiai įsikuria kolonijas ten, kur jiems patogu, netoli buitinių atliekų konteinerių, nes ten atranda lesalo. Taip pat jiems parankūs aukštesni nenugenėti medžiai, mat juose randa statybinių medžiagų - šakų savo lizdams.
Pasak specialisto, kovų sugrįžimui reikia ruoštis jau rudenį arba iškart po Naujųjų metų. Parkuose išrinkti šakas, gavus leidimą, ardyti jų lizdus. Šiuo metų laiku ardyti kovų lizdus būtų nehumaniška, nes jie jau peri jauniklius. Juos dar galima baidyti petardomis, garsiniais šviesos signalais.
